Naftos produktų atliekas pylė miške ir į melioracijos griovį: štai koks teismo nuosprendis

Baudžiamosios bylos duomenimis, Jonavos rajone veiklą vykdžiusi įmonė, per savo atstovą, kuris buvo atsakingas už viso naftos produktų terminalo veiklą, pažeidė aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Byloje nustatyta, kad iš naftos produktų terminalo į valstybinį Karmėlavos mišką ir į šalia esantį melioracijos griovį įmonės vadybininkas, siekdamas mažinti įmonės išlaidas pavojingų atliekų tvarkymui, išpylė ne per vieną kartą, panaudojant giluminį siurblį ir guminę žarną, rezervuaruose susikaupusias virš 200 kubinių metrų pavojingų aplinkai naftos produktų atliekų.

į valstybinį Karmėlavos mišką ir į šalia esantį melioracijos griovį įmonės vadybininkas, siekdamas mažinti įmonės išlaidas pavojingų atliekų tvarkymui, išpylė (...) rezervuaruose susikaupusias virš 200 kubinių metrų pavojingų aplinkai naftos produktų atliekų.

Tyrimo duomenis, buvo užteršta 0,43 hektaro žemės ploto – valstybinio miško ir melioracijos griovio, miško paklotės, apie 1300 kubinių metrų gruntinio vandens, grunto, dėl ko padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams, kuri pagal Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos taikomą žalos apskaičiavimo metodiką siekė 2 380 672 eurų.

Kaltinamieji, iš dalies pripažindami savo kaltę, sutikę dėl faktinių aplinkybių, tačiau vertindami, kad tokie veiksmai užtraukia tik administracinę atsakomybę, nes savo veiksmais didelės žalos aplinkai nepadarė, atliko žalos aplinkai šalinimo veiksmus, suderintus su Aplinkos apsaugos departamentu (AAD). Šie darbai įmonei kainavo beveik 180 tūkst. eurų. Labiausiai pažeistas gruntas buvo išvežtas, o mažiau užterštas gruntas paimtas ir apdorotas bakterijomis, skaidančiomis naftos produktus. Kaltinamieji didžiąją dalį žalos, atkuriant pažeistą naftos produktais plotą, dar ikiteisminio tyrimo metu pašalino.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, juridinį asmenį ir jos darbuotoją pripažino kaltais dėl jiems inkriminuotų aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų. Įmonei skirta 10 tūkst. eurų bauda, o K. P. skirta 5 tūkst. eurų bauda.

Teismas taip pat Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) iš nuteistųjų priteisė 10 tūkst. 237 eurų sumą aplinkai padarytai žalai atlyginti, kadangi kaltinamieji pašalino didžiąją dalį padarytos žalos, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) reikštą civilinį ieškinį sumažino nuo 2 380 672 eurų iki 15 tūkst. 355 eurų.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, o ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

Generalinės prokuratūros informacija