In memoriam Kęstutis Šakūnas (1958–2023)

Žemaitis, kilęs iš Šiaulių miesto, po studijų Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų fakultete pasiliko Kaune, pradėjęs dirbti miškotvarkininku „Miško projekte“. Vėliau dirbo Kauno miškų urėdijoje, kopdamas karjeros laiptais tapo urėdo pavaduotoju. 1998 m. paskirtas Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos urėdu.

Per visą vadovavimo urėdijai laikotarpį (1998–2017m.) K. Šakūnas didžiausią dėmesį skyrė miškų želdymui ir su tuo susijusiai medelyno veiklai. Pagal danų projektą modernizuotas medelynas, rekonstruota kankorėžių aižykla, pastatytas medelyno administracinis pastatas, įsteigtas pirmasis Lietuvoje modernus šiltnamių kompleksas, skirtas miško sodmenų auginimui su uždara šaknų sistema. Deja, modernaus šiltnamių ūkio rezultatais urėdui pasidžiaugti nebuvo lemta. Skubota miškų reforma 2016 m. nušlavė visus Lietuvos urėdus su visomis urėdijomis, sunaikino urėdijų darbo sistemą. K. Šakūnas tai skaudžiai išgyveno. Kas galėtų paneigti, kad tai galėjo suaktyvinti ir jo ligą.

Kaip urėdijos vadovas, K. Šakūnas buvo principingas, sąžiningas, reiklus sau ir darbuotojams, tačiau tolerantiškas. Jis visada išklausydavo kitų nuomonę, net jeigu ji nesutapdavo su jo įsitikinimais.

Kęstutis labai mėgo sumedėjusius augalus. Įsteigė savo privatų medelyną. Jame pats medelius skiepijo ir formavo. Mėgo savo privačiame miške vykdyti jaunuolynų ugdymo darbus.

Tai buvo draugiškas, lengvai bendraujantis, visų mėgstamas žmogus, visada pasiruošęs ištiesti pagalbos ranką. K. Šakūnas buvo atviras žurnalistams, ypač artimai bendravo su „Ūkininko patarėju“, dalijosi su skaitytojais savo įžvalgomis apie miškotvarkos problemas, Spaudos dieną kartu su redakcija sodindavo medelius.

Buvusios Dubravos miškų urėdijos darbuotojams jis išliks, gaila, kad paskutinis, tačiau tikras Miškų Urėdas.

Atsisveikinti su velioniu Kęstučiu Šakūnu galima Kaune, Juozapavičiaus g. 1, penktadienį (14 d.) nuo 14 val. Į amžinojo poilsio vietą Zapyškio kapinėse išlydėsime 15 d. 14 val.

Grupė draugų