Iniciatyva: naujojo programinio laikotarpio startas turi būti atidėtas

Vakar, trečiadienį, posėdžiavęs Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) svarstė Europos Komisijos (EK) pastabas dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano. Po ilgų diskusijų KRK priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo Vyriausybei rekomenduojama su kitomis valstybėmis narėmis formuoti kreipimąsi į EK, siūlant vieneriems metams atidėti Strateginių planų tvirtinimą.

Kaip pastabas  vertina ŽŪM?

Pastabos Lietuvai dėl Strateginio plano pateiktos balandžio 1-ąją. Daugiau nei du šimtus punktų apimantis dokumentas išdėstytas 35 puslapiuose. EK siūlo tobulinant nacionalinį planą labiau atsižvelgti į apsirūpinimo maistu situaciją, susiklosčiusią Rusijai užpuolus Ukrainą, bet esminės pastabos yra dėl per mažų žaliojo sektoriaus politikos užmojų, taip pat tvaresnės gamybos, kaimo gyvybingumo ir skaitmenizavimo, ūkininkų konsultavimo.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, Lietuvos strateginio plano vertinimas, palyginti su kitų tuo pat metu pateiktų 18 valstybių narių dokumentais, yra vidutinis.

Yra nuostatų, dėl kurių Lietuva pagiriama, kaip antai dėl tiesioginių išmokų perskirstymo. Esama nuostatų, dėl kurių Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Komisijos nuomonės skiriasi, tačiau su daugeliu pastabų sutinka. Esminiai dalykai išvakarėse su socialiniais partneriais aptarti ŽŪM kolegijoje. Daug klausimų yra techninio pobūdžio (patikslinti ar paaiškinti rodiklius, pateikti nuorodas į kitus finansavimo šaltinius), tačiau yra dalykų, dėl kurių laukia derybos – tarkim, gyvūnų gerovės ekoschemoje reikės rasti vietos kiaulininkystei, numatyti paramą už uodegų karpymo reikalavimo įgyvendinimą.

Ministerija yra pasirengusi sudaryti darbo grupes ir jau kitą savaitę su jomis pradėti dirbti nuotoliniu būdu. Komisijai patobulintas planas turėtų būti pateiktas iki birželio pabaigos, o rugsėjo mėnesį – jau tvirtinamas.

Socialiniai partneriai optimizmu netrykšta

Žemdirbių organizacijų atstovai tai, kaip EK įvertino Lietuvos „namų darbus“, supranta kitaip.

Visą pluoštą savo pastebėjimų pažėrė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas. 19 strateginių planų kontekste patenkame į grupę tų, kuriuos reikės peržiūrėti ir papildyti iš esmės – esame silpni vidutiniokai. Planas nenuoseklus, neišsamus, turintis daug trūkumų. Ne vienoje vietoje pastebėta, kad siūlomos priemonės neatitinka stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG).

Citata įrodymui: „Lietuva raginama pateikti papildomų paaiškinimų dėl intervencijos strategijos, ypač dėl to, kaip bus tenkinami nustatyti poreikiai didinti gyvūnų (kiaulių ir vištų) (...) gerovę. SSGG analizėje nėra jokio pagrindo pateisinti ekologinę sistemą dėl gyvūnų gerovės, kuri skirta karvėms, nei kišimąsi į vyno sektorių. Lietuvos prašoma išspręsti šį nenuoseklumą.“ Kitaip sakant, yra nurodoma, jog Lietuva, analizuodama situaciją, įvardijo gyvūnų gerovės problemas kiaulių ir vištų sektoriuose, bet plane pasiūlė priemones karvių ir vyno (!) sektoriuose.

EK taip pat pasakė, kad Lietuvos užmojai didinant žemės ūkio gamybos našumą ir ilgalaikes pajamas yra per menki: „Atrodo, kad tam tikrų intervencinių priemonių tikslai ir užmojai, aprašyti intervencijos strategijoje, neatitinka intervencinių priemonių aprašymo ir nesuteikia aiškios informacijos apie užmojų mastą.“ Šios citatos iš nutekinto EK dokumento – viešai pastabos nėra paskelbtos. Pasak E. Pranausko, pastabų ir nelogiškumų būtų gerokai mažiau, jei ŽŪM būtų atsižvelgusi į Žemės ūkio tarybos (LŽŪT), LŽŪBA teiktus, tačiau atmestus siūlymus.

Nėra gerai su tuo planu

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius sudėliojo akcentus, įvardydamas paties Strateginio plano silpnybes ir grėsmes. Anot LŪS vadovo, gerai, kad dabar yra galimybė dokumentą peržiūrėti kompleksiškai. Tačiau nuo 2019 metų, kai jis pradėtas rengti, įvyko svarbių pokyčių, būtinos korekcijos. Politikų rankose dabar sprendimai, nulemsiantys, kuria linkme eis žemės ūkis: jis trauksis ar bus gyvybingas. Per trumpą laiką pamatėme, kad kai kuriose žemės ūkio šakose susidarė katastrofiška padėtis.

„Ūkininkų, socialinių partnerių požiūriu, su planu nėra gerai. Įsitraukėme į plano rengimą lapkričio–gruodžio mėn. Buvo pasakyta, kad diskusijos tęsis. Jos nesitęsė“, – skandalingą projekto atidavimą ir paskui ilgai trukusią tylą priminė R. Juknevičius.

Dabar vėl siūloma verstis per galvą, pataisytą planą EK pateikti iki birželio pabaigos. LŪS primininko manymu, skubėti būtų klaida. Planą reikėtų peržiūrėti nuosekliai ir kruopščiai.

Prieštaraujančiųjų nebuvo

KRK pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva protokolinio nutarimo projektas, siūlantis vieniems metams atidėti Strateginių planų rengimą bei tvirtinimą, buvo parengtas išvakarėse. Pagrindiniai siūlymo argumentai – dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje iš esmės pasikeitusi padėtis, taip pat ir aplinkybė, kad EK įvardytos pastabos reikalauja esminių Strateginio plano patobulinimų. Nurodoma, kad kai kurios plano dalys neišsamios ir nenuoseklios, pagrindinis priekaištas – per mažos ambicijos žaliajam kursui.

Tam, kad logiška ir racionalu šiuo metu neskubėti, pritarė visi KRK nariai, tik kilo abejonių, ar pradžioje nereikėtų atlikti tam tikro parengiamojo darbo – sužinoti kitų šalių pozicijas, EK atstovybės poziciją ir pan. Tačiau prabangos laukti nėra laiko, artėjant žemės ūkio ministrų Tarybai, toks Lietuvos pasiūlymas turįs būti jau suformuotas.

V. Pranckiečio patikinimu, iniciatyva turėtų būti paremta, jis asmeniškai tuo įsitikino, kalbėdamasis su Lenkijos, Estijos ir Austrijos parlamentinių komitetų vadovais. Jis neabejoja, kad Europai ir pasauliui susiduriant su apsirūpinimo maistu krize, strateginiai valstybių planai turi būti peržiūrimi iš esmės.