Įnoringosios sojos – tik ekologiniams ūkiams

Sojos – išskirtinai ekologinių ūkių augalai, tačiau pasėlių plotai šalyje apsiriboja 2 tūkst. ha. Jos nepopuliarios dėl kelių priežasčių: menkas veislių pasirinkimas, reiklios dirvožemio savybėms ir drėgmei, mažai žinomi vegetacijos ypatumai ir sudėtinga pasėlių priežiūra, mažas derlius. LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkų dėmesio sojoms niekada netrūko, o pastaraisiais metais dar didesnį domėjimąsi paskatino ŽŪM ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pageidavimas papildomų duomenų apie sojų veislių ypatumus ir agrotechniką. Tad Žemdirbystės institute vykusioje lauko dienoje mokslininkai dalijosi naujausiais tyrimų duomenimis.

Šilumamėgiai ir ilgos dienos augalai Kaip sako šio instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus mokslo darbuotoja Žydrė Kadžiulienė, ekologiškai ūkininkaujantieji dėl įvairių jiems taikomų apribojimų itin atsakingai renkasi augalus ir derina sėjomainas. Čia dominuoja ne tik javai – dirvožemio našumui gerinti auginami įvairūs ankštiniai augalai bei ankštinės (liucernos, lubinai, dobilai) daugiametės žolės. Sojos minėtus reikalavimus atitinka, tačiau ūkininkams trūksta žinių apie atskirų veislių vegetacijos trukmę, vietą ir paskirtį sėjomainoje, tinkamiausius priešsėlius, pasėlių priežiūros ypatumus ir šiems darbams tinkamą techniką. Dėl jau įvardytų priežasčių ir mūsų klimato sojas auginti gana rizikinga ir derlius dažniausiai tinka pašarams. To paties skyriaus moks­lininkas Jonas Šlepetys lauko dienos dalyviams teigė, kad sojos neaugs rūgščiose, įmirkusiose, molingose dirvose, durpynuose jas užgoš piktžolės, pažeis ilgiau trunkančios šalnos. Tinkamiausias sėjos laikas – nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios, nes augalai jautrūs šalnoms. Tam, kad sėkmingiau sojos sudygtų ir geriau augtų, sėklas patartina apdoroti atitinkamai paruoštomis gumbelinėmis bakterijomis: pusės litro pakanka hektarinei sėklų normai. Sėklos norma priklauso nuo pasirinkto tarpueilių pločio, bet ekologiniai pasėliai turi būti tankesni, tad į hektarą išsėjama iki 800 tūkst. sėklų. Pasak mokslininko, šiuo atveju tankesnio pasėlio sąvoka siejama ne su siauresniais tarpueiliais. Sėkmingai pasėlių priežiūrai jie turi būti platoki, iki 50 cm. Mat sojos stipriai šakojasi, o siauruose tarpueiliuose stiebeliai tįsta, augalai išgula. Ankštinius augalus ekologiniai ūkiai dažnai naudoja žaliajai trąšai, bet šiam tikslui sėti sojų nepatartina – per didelė prabanga.

Nesunaikinamos piktžolės J. Šlepečio teigimu, lengvesnei kovai su piktžolėmis sojų pasėliuose tinkamas priešsėlis – juodasis pūdymas. Tinka ir javai, tačiau negalima sojų auginti po ankštinių augalų, nes pasėliuose plis ligos. Ne visi ekologiniai ūkiai gali sojas patręšti mėšlu, tačiau juo patręšus laukuose ir piktžolių gerokai padaugės. Šiam teiginiui pritaria Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus mokslo darbuotoja Irena Deveikytė, tik mokslininkė akcentuoja klimato šiltėjimo pasekmes: „Šiltasis rudens periodas ilgėja, pavasariai ankstyvėja, tad piktžolių vegetacija ilgėja ir apsunkina pasėlių priežiūrą. Ankštiniams augalams, ypač sojoms, konkuruoti su piktžolėmis sudėtinga, pastarosios dygsta greičiau. Ir tik dėl selekcinio darbo bei tinkamų agrotechnikos sąlygų piktžolėtuose pasėliuose augalai subrandina neblogą derlių.“ Mokslininkams lankantis atskiruose ekologiniuose ūkiuose pastebėta, kad daugiausia piktžolių augo sojų laukuose, kur suvėluota sėja ar siauri tarpueiliai. Mat iš ankštinių augalų geriausiai piktžoles stelbia žirniai ir vikiai, o pupos su lubinais šios savybės neturi, jų mažesnis lapuotumas. Įtakos turi ir augalų vystymosi sparta bei aukštis. Ypač piktžolės nyksta javų ir žirnių mišiniuose, kur nustelbiama 85 proc. piktžolių. Įtakos turi ir tarpueilių plotis, sėjos laikas, apdorota sėkla anksčiau minėtomis bakterijomis, ar ne. Vėlyva sojų sėja palanki piktžolėms naikinti, nes prieš sėją spėjama sudygusias piktžoles išakėti. „Sojų akėjimo tyrimų nėra, bet kai kalasi daigeliai, akėti nepatartina, nes pasėlis išretės. Skilčialapių tarpsniui akėti irgi pavojinga, tad šį darbą geriausia atlikti augant tikriesiems lapeliams, – pasakoja I. Deveikytė. – Tinkamiausiai darbą atliks pirštuotos akėčios, per lauką važiuojant 3–4 km/val. greičiu. Be to, naujausių modelių akėčiose būna reguliuojamas spaudimas dirvai ir, jį sumažinus, akėti galima ankstyvais augimo tarpsniais. Sojų skilčialapių tarpsniu sunaikinama per 70 proc. piktžolių, pažeidžiama per 17 proc.“ „Per vegetaciją sojų tarpuei­liai purenami 2–3 kartus ir reikia žinoti, kad ir 3–4 lapelių tarpsniu labiau vystosi sojų šaknys ir ant jų intensyviai auga gumbeliai, kurie augalus aprūpina azotu, pasisa­vintu iš oro. Be to, sojoms drėgmės reikia 2–3 kartus daugiau nei žieminiams kviečiams“, – aiškina Jonas Šlepetys.

Veislių brendimo ypatumai Per pastaruosius trejus metus Nacionaliniame augalų veislių sąraše įregistruotos 5 sojų veislės:`Merlin`,`Violetta`, `Laima`, `Abelina`,` Amendina`. Kiekviena veislė įvairiai paklausi skirtingose šalyse, bet šalies Žemdirbystės instituto mokslininkai pasitikrina 7 veislių vegetacijos ir brandos trukmę. Bandymuose auga dvi sojų veislės, pažymėtos tik selekciniais numeriais ir `Merlin`, `Violetta`, `Bohemija`, `Silezija`, `Bronensis` sojos. Aiškėja, kurios veislės ankštis sunokins greičiausiai, nes bandymuose akcentuojamas pasėlių tankumas ir sėjos laikas. Pasak J. Šlepečio, bręstant ankštims krinta lapai, bet nuimti sojų derlių reikėtų po rudeninių šalnų, tąsyk lengviau aižosi ankštys. Kita svarbi sojų savybė – apatinių ankščių aukštis. Idealu, jei jos būtų per 10 cm nuo žemės, bet kol kas tokios sojų veislės nėra ir tai rimta užduotis selekcininkams. „Dėl žemų apatinių ankščių pjovimo metu patiriamas mažiausiai 10 proc. derliaus nuostolis, į bunkerį patenka daug žemių ir augalų priemaišų, tad derlių išvalyti labai sunku. Sojoms nuimti tinka kombainai su siauromis pjaunamosiomis, – aiškina mokslininkas. – Kai kurių bandymų variantų sėklos buvo apdorotos bakterijomis, aiškėja, kad tokie augalai žalesni, vegetacija gerokai pailgės, nors derlius prognozuojamas didesnis. Vadinasi, tik ankstyvųjų veislių sėklas galima apdoroti bakterijomis.“ Pagal šių metų sąlygas, patikimą derlių subrandins `Merlin` ir `Violetta` veislių sojos.

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

UAB „Dotnuva Baltic“ Sėklų skyriaus specialistui Gintautui Ciesevičiui, Trakų r. ūkininkui ir konsultantui Albertui Malašauskui bei LŽŪKT Vilniaus skyriaus darbuotojai Teresai Gerdvilienei žinios apie sojų ypatumus būtinos. Nederlingų žemių ūkininkai šiais ankštiniais augalais labai domisi. LAMMC Žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stoties mokslininkė Aušra Arlauskienė, Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus mokslo darbuotojai Irena Deveikytė, Žydrė Kadžiulienė, Lina Šarūnaitė ir Jonas Šlepetys pasiruošę apibendrinti sojų auginimo ypatumus. Sojų lapų ir ankščių spalva byloja apie augalų brandą.