Intelektas + emocijos = sėkmė

Aukštas žmogaus intelektas nuo seno laikomas kone jo kokybės ženklu. Bet neretai pasitaiko, kad koks nors protingas žmogus gyvenime taip nieko ypatingo nepasiekia. Vadinasi, be intelekto, jam kažko dar labai svarbaus pristigo. Ir buvo „atrastas“ emocinis intelektas, apie kurio svarbą kalbamės su psichologe Edita Kuogiene.

Kas yra tas emocinis intelektas, apie kurį ne taip jau ir seniai prabilta? Emocinis intelektas (EQ) kaip reiškinys pastebėtas tada, kai pasaulyje atsirado pirmieji žmonės, kadangi būtent EQ nusako žmogaus jausmų visumą, jos būklę. Labai dažnai emocinis intelektas, dar prieš sukuriant jo sąvoką, buvo apibūdinamas tiesiog kaip „mokėjimas gyventi“. Emocinio intelekto terminas pirmą kartą paminėtas 1985-aisiais, tačiau labiausiai jį išpopuliarino psichologo Danielio Golemano knyga, išleista 1995 metais, „Emocinis intelektas. Kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ“. Ši didelio populiarumo sulaukusi knyga, paremta daugelio metų mokslininkų studijomis bei psichologų patirtimi, supažindina su emocinio intelekto reiškiniu, jo svarba bei lavinimo metodais. Nuoširdžiai rekomenduoju ją perskaityti. Kokie emocinio intelekto požymiai? Kaip jį atpažinti? Pagrindiniai emocinio intelekto požymiai – savitvarda, entuziazmas, atkaklumas, gebėjimas pagrįsti savo veiksmus, atjausti, empatija (kitų žmonių jausmų supratimas, įsijautimas į kito padėtį). Žmogus, turintis aukštą EQ, lengviau supras artimojo poreikius, neviltį ar kitus „transliuojamus“ jausmus, bus linkęs padėti. Toks žmogus taip pat pasižymės savitvarda bei nuosekliu, apgalvotu, o ne instinktais paremtu elgesiu. Atpažinti savo atžalos emocinio intelekto požymius galite gana ankstyvame amžiuje – jei vaikas linkęs dalintis, atsakyti į jūsų bendravimą atitinkamais jausmais, tokiais kaip šypsena ar verksmas, draugiškai žaisti su kitais vaikais – jo EQ bus aukštesnis. Jei jūsų vaikas negeba suprasti ir megzti santykių, turėti ilgalaikių draugų, nesutaria su jumis ir aplinkiniais, vertėtų išsiaiškinti to priežastis bei užsiimti vaiko emocinio intelekto lavinimu. Kuris žmogaus gyvenime svarbesnis – emocinis ar intelekto koeficientas (IQ)? Kodėl? Intelekto koeficientas IQ nusako jūsų intelekto (kartais tiesiog sakoma „protingumo“) lygmenį. Būtent IQ lemia, kaip lengvai bei kokio dydžio laimėjimų jums seksis pasiekti moksle. Emocinis intelektas yra tai, kas gali jums ir jūsų vaikams padėti sustiprinti, tinkamai panaudoti genetinėje loterijoje laimėtus didesnius ar mažesnius protinius sugebėjimus. Būtent EQ yra tai, kas padeda išsaugoti santykius su žmonėmis, pakeisti profesinį gyvenimą į gerąją pusę vystant darbinius santykius, netgi pagerinti sveikatą, kadangi aukštas emocinis intelektas garantuoja emocinę pusiausvyrą, kuriai esant jums nebereiks griebtis cigaretės ar kitų kenksmingų įpročių. Universali sėkmės formulė teigia, kad gyvenimas geras tada, kai jis harmoningas – EQ ir IQ skiriama vienodai dėmesio. Tačiau atsakyti į šį klausimą kviečiu kiekvieną individualiai, atsižvelgiant į savo poreikius bei gyvenimo tikslus. Kaip jie susiję? Ar būtinai jei vienas aukštas – tai ir kitas, ar gali būti visai skirtingai? Ir kaip jų santykis ir dydis lemia žmogaus gyvenimą? Mokslininkai jau kurį laiką tyrinėja emocinio ir intelekto koeficientų santykį, tačiau jokių reikšmingesnių sąsajų tarp šių dviejų rodiklių nerasta. Tai reiškia, kad jei žmogus turi didesnį EQ, jis nebūtinai turės didelį IQ, ir atvirkščiai. Šis atradimas taip pat svarbus tuo, jog nurodo, kad žemas emocinis intelektas negali būti pakeistas ar atsvertas aukšto intelekto koeficiento, ir atvirkščiai. Taigi, tik sujungus emocinį ir intelekto koeficientus galima pasiekti didžiausią asmenybės laimėjimą, darną bei harmoningą gyvenimą – išmokti suvaldyti emocijas pasitelkiant protą. Lengviausiai suprantamam pavyzdžiui panaudokime tokią galingą emociją kaip aistra. Jos vedami galime padaryti daug gerų dalykų – nugalėti, jausti, sukurti, atrasti. Tačiau aistros nevaldant, ji gali tapti ir jūsų pačiu didžiausiu priešu, tada galite ne tik pakenkti sau, bet ir kitiems. Tik deramai panaudoti jausmai, paremti protu, padės žmogui gyvenime kurti, dėl to svarbu lavinti tiek emocinį, tiek intelekto koeficientus. Kaip praktiškai išnaudoti aukštą emocinį intelektą ir ką daryti, jei jis žemas? Aukštas emocinis intelektas yra naudingas bet kuriuo atveju, ir, jei įmanoma, visada rekomenduočiau lavinti tiek EQ, tiek IQ vienodai, kadangi šių dviejų elementų darni visuma jums padės užsitikrinti harmoningą gyvenimą, kuriame gebėsite ir sukurti laimingą šeimą, ir užsiimti mėgstama veikla. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės, turintys žemą EQ, negalės pasiekti karjeros aukštumų – jiems puikiai tiks toks darbo pobūdis, kur reikalinga individuali veikla, o ne komandinės užduotys. Dažniausiai šie žmonės tampa gerais IT specialistais, mokslininkais, išradėjais. Vieni žymiausių žemą emocinį intelektą turinčių žmonių yra Albertas Eišteinas ir Steve‘as Jobsas. Ar emocinį intelektą galima išugdyti? Kaip? Išugdyti ne tik galima, tačiau ir reikia. Jei pradėsime dar ankstyvoje vaikystėje savo atžaloms diegti emocinio intelekto pagrindus, padarysime jiems didžiausią paslaugą – užauginsime harmoningą asmenybę, gebančią suprasti save bei kitus, atjausti, klausytis, spręsti konfliktus ir bendradarbiauti. Pats pirminis emocinio intelekto lavinimo būdas yra tėvų meilė kūdikiui bei darnūs jų santykiai. Mokslininkai įrodė, kad nuo kūdikystės mylimas bei rūpimas vaikas automatiškai įgyja pasitikėjimo savimi ir kitais. Šis „pamatinis pasitikėjimas“, atsineštas iš vaikystės, lydės visą likusį gyvenimą. Vėliau vien tenkinti vaiko poreikius nebeužtenka. Labai svarbu išmokyti jį ne tik imti, bet ir duoti, rūpintis kitais, suprasti kitus ir skatinti tai ne bausmėmis, bet pagyrimais. Taip pat svarbu suformuoti sugebėjimą tvarkytis su savo emocijomis, nusiraminti, pačiam rasti sprendimus. Vaikas sėkmingai to išmoks, jeigu nuolat jaus padrąsinamą tėvų palaikymą, ne nuraminimą ar gelbėjimą, bet tiesiog buvimą šalia. Turintiems žemą emocinį intelektą suaugusiesiems jį išsiugdyti gali padėti psichologai, mokydami ne tik suprasti savo jausmus, elgesio priežastis, tačiau ir pakeisti esamus netenkinančius, vaikystėje išmoktus emocinio reagavimo modelius.

Dalia Urbonienė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.