Su invaziniais šliužais estai ir lietuviai dorojasi skirtingai

Neaišku, kur mesti

Sodininkai lenktyniauja, kaip greičiau išnaikinti kenkėjus savo sklypuose, o atliekų tvarkymo įmonės susiduria su nežinia, kaip reikėtų elgtis su negyvais šliužais.

Estijos Aplinkosaugos taryba rekomenduoja juos užkasti arba kompostuoti soduose, tačiau kasti duobes šimtams šliužų per dieną yra nepraktiška, o jų sukrovimas kiemo kampe gali greitai tapti problema.

Vieni gyventojai šliužus meta į buitines šiukšles, kiti – į bio- arba sodo atliekų konteinerius. Dalis šliužų iš Talino ir Harju apskrities pasiekia EKT „Ecobio“ biodujų jėgainę, kur jie gali būti paverčiami dujomis autobusams arba skystomis trąšomis, skelbia err.ee.

Pamėgino panaudoti energijos gavybai

Tačiau jėgainės plėtros vadovas Kalle Grentsas teigė, kad ispaniniai šliužai nėra idealūs energijos gamybai.

„Į biodujų įmonę imsime šliužų kiaušinėlius ir jaunus šliužus, kurie sunaikinami 40–60 laipsnių Celsijaus temperatūroje“, – sakė K. Grentsas. – „Perdirbimo procesas garantuotai įvyksta prie 70 laipsnių.“

Tačiau jis pažymėjo, kad šliužai daugiausia sudaryti iš vandens ir baltymų, todėl proceso metu susidaro mažai dujų. Angliavandeniai, riebalai ir cukrus maitina biodujas gaminančias bakterijas.

Kompostui netinka

Atliekų tvarkymo bendrovė „Ragn-Sells“, kompostuojanti sodo ir virtuvės atliekas, susiduria su panašiais iššūkiais. Įmonės generalinė direktorė Kai Realo teigė, kad problema yra ne ta, ar šliužai ir jų kiaušinėliai žūsta komposto karštyje, o tai, ar komposte turėtų būti tiek daug gyvūninės kilmės produktų.

Estijos gyvybės mokslų universitetas (EMÜ) perspėjo, kad augalinis kompostas su dideliu kiekiu šliužų gali neatitikti kokybės standartų.

„Jei atliekose yra kritinė šliužų masė ir mes nežinome, kuo jie mito prieš išmetant į komposto krūvą, to negalima laikyti įprastu kompostu“, – aiškino K. Realo, pridurdamas, kad tuo metu jis jau laikomas užterštu. Ji pasiūlė pareigūnams iki kito pavasario parengti aiškias ispaninių šliužų tvarkymo gaires, pažymėdama, kad pagrindinis klausimas yra tai, kaip reikėtų utilizuoti negyvus šliužus.

„Ar siunčiame juos biodujoms gaminti, ar užkasame sąvartynuose, ar tiesiog išmetame į kiemo atliekas ir žiūrime, kas nutiks su kompostu?“ – klausė ji. „Manome, kad toks požiūris yra neatsakingas.“

Ieškos geriausių variantų

Gyventojų prašymu Saku atliekų stotis šią vasarą atgabeno specialų AS „Vireen“ konteinerį ispaninių šliužų šalinimui.

Kerli Laur, kuri šešerius metus vadovavo kovai su šliužais, teigė, kad atskiras atliekų surinkimas teoriškai yra patogus, tačiau žmonėms dažnai vis tiek lengviau tiesiog išmesti negyvus šliužus į savo buitines biologines atliekas.

Tačiau kai šliužų surenkama daug, tai gali sukelti problemų dėl jų irimo metu atsirandančio prasto kvapo. „Ar tikrai norite, kad tas daiktas savaitę ar dvi stovėtų prie jūsų namų?“ – retoriškai klausia ji.

Aplinkosaugos taryba planuoja oficialų veiksmų planą prieš kitą šliužų sezoną.

Valdybos Gamtos apsaugos biuro vadovė Eike Tammekänd teigė, kad pareigūnai konsultuosis su atliekų tvarkymo įmonėmis ir vietos valdžios institucijomis dėl geriausių biodujų gamybos ir kompostavimo variantų.

Vis dėlto, viena gairė jau nustatyta: į atliekas turėtų būti dedami tik negyvi šliužai.

Mes vis dar renkame kibirais

Nuo šių metų rudens iš Europos Sąjungos fondų lėšų planuojama pradėti įgyvendinti Pažangos priemonės „Išsaugoti biologinę įvairovę“ apraše nurodytą jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“. Jame turės galimybę dalyvauti tiek savivaldybės, tvarkant valstybinius bei fizinių ir juridinių asmenų žemės sklypus, tiek fiziniai ir juridiniai asmenys savarankiškai.

Projektą administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), kuri apie tai jau skelbia virtualų seminarą. Aplinkos ministerija prašo gyventojus ir savivaldybes registruoti pastebėtas invazines rūšis.

O kol kas kova su šliužais vyksta daugiausia individualiomis gyventojų pastangomis. Kaip teigia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kovoti su šiais invaziniais šliužais yra sudėtinga. Siekiant stabdyti ispaninių arionų plitimą, svarbu kontroliuoti pervežamus gyvus augalus ir substratą, taip pat tinkamai mulčiuoti dirvą, tvarkyti kompostą ir šalinti kitas sodų ir gėlynų atliekas.

Šliužams naikinti rekomenduojama naudoti ir registruotą cheminį preparatą „Ferrol“.

Gamtininkai šiuos moliuskus rekomenduoja tiesiog rinkti, nes tai mažiausiai kenkia vietiniams moliuskams ir jais mintantiems gyvūnams.  Tą reikėtų pradėti daryti vos ištirpus sniegui ir tęsti iki pat pirmojo snygio rudenį. Aplinkai palankesnis ir saugesnis būdas yra fizinis šliužų rinkimas ir utilizavimas ankstų rytą ar vakare, ypač po lietaus. Jų naikinimas, randant bent vieną gyvį, turi būti nepertraukiamas procesas.

Būtina rinkti ir jų kiaušinėlius bei juos sutrinti. Tam labai tinkamas metas – kovo pabaiga, balandžio pradžia. Dar kitas būdas – surinkus šliužus į kibirą užpilti druska, jie ištirps.

Taip pat patariama teritorijas apjuosti apsauginėmis tvorelėmis, naudoti gaudykles su jauku. Jaukui tinka alus, gira, raudonasis vynas.

Manoma, kad šliužus naikinti padeda ir natūralūs priešai – paukščiai, vabalai, ežiai, nors dauguma gyventojų įsitikinę, kad „niekas jų neėda“.

Parengė Ričardas Čekutis