„Šiuo metu „Invega“ ruošia priemonių už beveik 3 mlrd. eurų, į kurias įeina planuojama RRF paskola bei minėtas atsinaujinančių energijos išteklių vystymas – jas siūlysime artimiausiu metu“, – interviu BNS sakė D. Vilčinskas.
D. Vilčinsko teigimu, iki metų pabaigos konsolidavus keturias nacionalines plėtros įstaigas „Invegos“ valdomų lėšų portfelis sieks 2 mlrd. eurų, o per trejus–ketverius metus jis turėtų išaugti iki 5 mlrd. eurų.
Pasak „Invegos“ vadovo, apie vidutiniam ir dideliam verslui, žalinimui, skaitmeninimui, atsinaujinančiai energetikai bei daugiabučių renovacijai skirtas priemones bus paskelbta dar šiemet.
„Labai konkrečiai įvardyti (kada jos bus pradėtos įgyvendinti – BNS), kol kas negaliu, bet visą eilę priemonių mes paleisime dar šiais metais“, – pridūrė jis.
Iki metų pabaigos „Invegos“ pagrindu tikimasi užbaigti keturių į skirtingus sektorius orientuotų nacionalinių plėtros įstaigų konsolidaciją. Kokią naudą tai atneš potencialiems „Invegos“ klientams?
Konsolidacija vyksta, nes iki šiol gyveno keturios įstaigos, kurios veikė savo kompetencijų, atsakomybių ir užduočių ribose. Kartais tarp jų būdavo įvairių persidengimų, kartais net buvo galima įžvelgti ir tam tikrą konkurenciją. Šių keturių įstaigų dėmesys tikrai buvo išsiblaškęs, nesukoncentruotas, kai kuriose vietose dubliavosi resursai. Taip pat nebuvo holistinio matymo, ko reikia Lietuvos ekonomikai, finansų sektoriui, šalies kapitalo rinkai. Visos įstaigos savo darbą darė gerai, tačiau trūko kryptingumo.
Konsolidacija jokiu būdu nėra užduotis, kad nauja įstaiga taptų efektyvesnė. Taip, proceso eigoje ji taps efektyvesnė, tačiau pagrindinis tikslas buvo į vieną vietą suburti resursus. Pirmiausia tai yra žmogiškieji resursai, darbuotojai, jų sukauptos žinios, patirtys, matymas, ko reikia Lietuvos įmonėms, viešojo sektoriaus atstovams, ūkininkams. Tas žinias būtent ir siekiama maksimaliai efektyviai išnaudoti.
Kitas dalykas – finansiniai resursai. Visų keturių įstaigų valdomos lėšos bus vienoje vietoje, o „Invega“ tapo vienintele nacionaline plėtros įstaiga Lietuvoje.
Tačiau norėtųsi pažiūrėti iš potencialaus „Invegos“ kliento – verslo atstovo ar ūkininko – pozicijos. Kokią jie konkrečiai naudą pajus iš konsolidacijos? Ar neįvyks taip, kad konsolidavus įstaigas kaip tik susiformuos sudėtingesnis ir didesnis biurokratinis mechanizmas, kuris apsunkins visus procesus?
Kadangi „Invegos“ klientai yra didžioji dalis Lietuvoje veikiančių įmonių, ūkininkų, viešojo sektoriaus atstovų, galiausiai finansų rinkos dalyvių, mes norime dar labiau išryškinti orientaciją į juos. Norime padaryti, kad „Invegos“ paslaugos taptų lengviau prieinamos ir suprantamos, o visi, kam jos yra aktualios, galėtų jas lengvai gauti. Siekiame, kad kiekviena Lietuvos įmonė ilgainiui turėtų sau tinkamą pasiūlymą ar finansinę priemonę – nesvarbu, ar jos būtų teikiamos iš „Invegos“ tiesiogiai, ar per mūsų partnerius – bankus bei kitas kredito ir finansų įstaigas. (...)
Žiūrint į Lietuvos įmonių, taip pat ir ūkininkų bei viešojo sektoriaus paskolų portfelių santykį su BVP, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra vienos žemiausiai finansuojamų, palyginti su visa Europos Sąjunga. Tai reiškia, kad Lietuva neišnaudoja multiplikatoriaus efekto, kuomet prie kapitalo pridėjus finansavimą ar investicijas būtų galima pasiekti didesnį mastą. Lietuvos verslai galėtų efektyviau išnaudoti savo turimus resursus – efektyviau investuoti, augti ir plėstis. „Invegos“ tikslas ir bus įgalinti Lietuvos įmones – nuo stambiausios iki smulkiausios – augti ir plėstis. Be to, per „Invegą“ savo tikslų pasieks ir valstybė – tai Lietuvos ekonomikos žalinimas ir skaitmenizacija. (...)
Konsoliduota „Invega“ turės daug daugiau galimybių pritraukti lėšų iš užsienio investuotojų – tiek iš pačios Europos Sąjungos, tiek iš RRF (Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano – BNS), tiek ir iš strateginių institucinių investuotojų. Didesnis pinigų kiekis Lietuvos ekonomikai leis pasiūlyti daugiau finansinių priemonių – tai įjungs multiplikatoriaus efektą bei augins šalies ekonomiką, kas reikš darbo vietas, pajamas per mokesčius į biudžetą. (...)
Paskolų atveju mes siekiame, kad jeigu „Invega“ įdeda vieną eurą, rinka, privatus verslas ar bankas įdėtų 2,5 euro. Tai vienas iš rodiklių, kurį mes ketiname taikyti kuriant naujas priemones, kad jos būtų maksimaliai išnaudojamos.
Viešojoje erdvėje ir jūsų pranešimuose nekart kalbėta, kad įstaigų konsolidacija leis efektyviau užpildyti rinkos spragas ir sudarys galimybes ten, kur jų nesudaro privatūs investuotojai. Kokias konkrečiai matote rinkos spragas, kurias turėtų užpildytų „Invega“?
Sunku konkrečiai atsakyti, nes dirbu antrą dieną. Pirmiausia, kaip ir minėjau, svarbūs dalykai yra skaitmeninimas ir ekonomikos žalinimas. Šiuo metu „Invega“ ruošia priemonę, skirtą vystyti atsinaujinančiųjų energijos išteklių generavimą. Lietuvos įmonėms bei viešajam sektoriui bus pasiūlyta priemonė lengviau įdiegti pajėgumus gaminti žaliajai elektrai. Šiame sektoriuje aktyviai veikia finansų rinka, bankai, kiti finansuotojai, tačiau su „Invegos“ priemonėmis tą energetinę nepriklausomybę auginti bus galima dar greičiau.
Kitas pavyzdys – žvelgiant į kapitalo rinkas Lietuva vis dar yra vadinama frontier market (mažesnio potencialo besivystanti rinka – BNS), kas yra labai nepatrauklu. Vienas prioritetų ir ambicijų, kad Lietuva išliptų iš šio statuso ir taptų bent jau emerging market (besivystanti rinka – BNS), o ilgainiui dar progresuotų. Kapitalo rinkos likvidumo didinimas, daugiau investicinių objektų ir yra tie prioritetai.
Taip pat svarstytume priemonę, kuri būtų skirta skatinti obligacijų leidimą, garantuojant obligacijų emisijų išpirkimą. „Invega“ obligacijų prekyboje galbūt galėtų veikti ir kaip market maker'is (kotiruotojas – BNS), kad būtų skatinamas likvidumas ir patrauklumas investuoti, o įmonės vis labiau atrastų lėšų pritraukimo būdą ne tik per tradicines bankines paskolas, bet ir per obligacijas. (...)
Šiuo metu taip pat dirbama ties tuo, kad būtų paleista priemonė stambioms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms. Iš RRF ketinama skolintis 1 mlrd. eurų lėšų, kurios bus nukreiptos į vidutinį ir stambų verslą, skatinant investicijas į naujus, inovatyvius, žalesnius, efektyvesnius gamybinius pajėgumus taip pat eksportą. (...) Vėlgi, bus ieškoma bendradarbiavimo formų su bankais, kurie yra labai svarbus šio segmento dalyvis, tačiau prioritetas, kad tos lėšos virstų žaliomis investicijomis į naujus gamybinius pajėgumus, galbūt, kad gamybos plėtra būtų užtikrinta regionuose.
Dar vienas iš labai svarbių prioritetų – daugiabučių renovacija. Šiuo metu ruošiama nauja priemonė ir gyventojai bei bendrijos bus kviečiami aktyviai kreiptis ir teikti paraiškas renovacijai skirtoms lėšoms.
Į kokius naujus ir kokios vertės finansavimo šaltinius artimiausiu gali pretenduoti „Invega“?
Trumpojo laikotarpio perspektyvoje vis dar išlieka biudžeto lėšos, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, RRF lėšos, taip pat mūsų pačių panaudotos ir grįžusios lėšos. Jų yra pakankamai, kad būtų užtikrintas finansavimas.
Žvelgiant į šiek tiek ilgesnę perspektyvą bandysime išnaudoti jau dabar turimą „Invegos“ portfelį ir naudoti vadinamą sekiuritizaciją tam, kad būtų pritrauktas naujas finansavimas iš tokių institucijų, kaip Europos investicijų bankas (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Šiaurės investicijų bankas (NIB) ar kitų privačių institucijų, kad ateitų papildoma masė lėšų, kurias per „Invegą“ nukreipsime į valstybės prioritetus ar tas vietas, kurių trūksta Lietuvos ekonomikai.
Dar ilgesnėje perspektyvoje sieksime, jog „Invega“ vietinėse ar užsienio finansų rinkose galėtų pritraukti lėšų, nepriklausomai nuo valstybės biudžeto indėlio, kad galėtume nepriklausomai skolintis – taip, kaip yra visoje eilėje Europos valstybių. Labai svarbus pats faktas, kad „Invega“ gaus prieigą prie Europos Komisijos lėšų ir taps lygiaverčiu partneriu su EIB, EIF (Europos investicijų fondu – BNS), ERPB ar NIB įgyvendinant Komisijos prioritetus – ta galimybe naudosimės.
Šiuo metu „Invega“ ruošia priemonių už beveik 3 mlrd. eurų, į kurias įeina planuojama RRF paskola bei minėtas atsinaujinančių energijos išteklių vystymas – jas siūlysime artimiausiu metu.
Gal galite koncentruotai detalizuoti, į kokias sritis bus nukreiptos tos priemonės?
Koncentruotai – 1 mlrd. eurų bus skirtas vidutiniam ir stambiam verslui, žalinimui, skaitmeninimui ir naujoms investicijoms, 0,8 mlrd. eurų bus nukreipta į atsinaujinančių energetikos išteklių vystymą, apie 300 mln. eurų bus skirta žemės ūkiui, 200 mln. eurų – daugiabučių renovacijai. Dar šiek virš 200 mln. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių lėšų bus priemonės, skirtos tiek smulkiam, tiek stambiam verslui investicijų skatinimui įvairiose programose.
Labai konkrečiai įvardyti (kada jos bus pradėtos įgyvendinti – BNS) kol kas negaliu, bet visą eilę priemonių mes palaipsniui paleidinėsime dar šiais metais.
Verslas, daugiabučių renovacija, žemės ūkis, atsinaujinanti energetika – įvardijate tokias prioritetines sritis. Galbūt ilgainiui gali atsirasti naujų „Invegos“ finansavimo sričių?
Be jokios abejonės. Kaip pavyzdį jau minėjau kapitalo rinkos priemones, taip pat inovatyvių sektorių, segmentų skatinimas, kuriuos tradiciniai finansų rinkos dalyviai kol kas mato kaip rizikingus ar susilaiko (nuo jų finansavimo – BNS). Į tokių specifinių sektorių finansavimą mes ir žiūrėsime.
Taip pat planuojame didesnį bendradarbiavimą su finansų rinkos dalyviais, kad bankai ir kredito įstaigos aktyviau kredituotų, ypač mažuosius (rinkos dalyvius – BNS) tiek veikiant per portfelines garantijas, tiek galbūt per kitas priemones.
Nenoriu pamiršti Žaliųjų finansų instituto, kuris šiuo metu yra vienas didžiausių mūsų prioritetų. Kitą savaitę pradeda dirbti naujas instituto vadovas. ESG (aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir gera valdysena – BNS) yra labai svarbi tema. Europos Sąjunga stiprina reguliavimą, todėl norėdami išlikti konkurencingi Lietuvos verslai turės investuoti į šį segmentą.
Kadangi reguliavimas stipriai progresuoja, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, trūksta kompetencijų ir specialistų, kurie suprastų tiek reguliavimą, tiek tai, ką turi daryti įmonės, kad jį atitiktų. Vienas instituto tikslų bus kaupti žinias, dalintis kompetencijas su rinkos dalyviais ir kurti priemones, kad tiek Lietuvos ekonomika, tiek finansų sektorius greičiau progresuotų žalių ir tvarių finansų srityje. (...) Direktyvų skaičius auga, o tam reikės specialių žinių ir kompetencijų.
Pernai sausį EIB suteikė 50 mln. eurų garantiją vidutinių ir didelių įmonių finansavimui. Būtent jūs tuo metu vadovavote Pagalbos verslui fondą (PGF) valdančiai Valstybės investicijų valdymo agentūrai (VIVA). Susitarimas galioja dvejus metus, tad iki šio termino pabaigos liko nedaug laiko. Ar jau panaudotos visos šios garantijos?
Iš 50 mln. eurų buvo panaudota dalis lėšų pagal tuos kriterijus, kurie atitiko, ir toms įmonėms, kurios tiko šiai programai. Kadangi terminas jau baigiasi, naujų garantijų nebus išleidžiama. Ši programa ir bendradarbiavimas atitiko savo naudą ir paskirtį, kuriai buvo numatytos (lėšos – BNS). Džiaugiamės, kad tuo galėjome pasinaudoti ir tuo metu netgi maža ir jauna įmonė VIVA gavo pasitikėjimą iš EIB. Dabar VIVA yra „Invegos“ dalis, todėl sukurtas geras bendradarbiavimas su EIB tik plėsis.
Prieš beveik du metus pasirašytą sutartį jūs pavadinote išskirtine. Ar artimiausiu metu „Invega“ numato pasirašyti tokių ar panašių didelės vertės sutarčių su tarptautinėmis finansų įstaigomis?
Kol kas šiek tiek sunku atsakyti į šį klausimą, nes dirbu antrą dieną, tačiau mes aktyviai ieškosime sąlyčio taškų su šiomis įstaigomis – EIF, EIB, ERPB, NIB. Žinau, kad jos turi panašią misiją, kaip Lietuvoje „Invega“, tik platesniu mastu, ir norės megzti dialogą. Negaliu pasakyti mėnesiais, bet šiek tiek ilgesnėje perspektyvoje tikrai bus tokių bendradarbiavimo formų.
Viešojoje erdvėje buvo užsiminta, apie tai kalbėjo ir finansų ministrė, kad į konsoliduotą nacionalinį plėtros fondą būtų galima pritraukti ir institucinių bei privačių investuotojų lėšų.
Mes į juos tikrai žvalgysimės, tačiau egzistuoja keletas dalykų. Lietuvos patrauklumui tokiems investuotojams koją kiša frontier market etiketė. Pirmoje vietoje mūsų akys krypsta į EIB, NIB, ERPB ir kitas tokio pobūdžio įstaigas. (...)
Tačiau dabar turimą „Invegos“ portfelį, apimantį tiek pagalbą verslui, tiek daugiabučių renovaciją, mes planuojame išnaudoti per sekiuritizavimo instrumentus sukonstruojant investicinius instrumentus. Tikiu, kad tai atvers galimybes pritraukti lėšas iš tų tikrųjų privačių investuotojų, nes tai yra suprantamas, aiškios rizikos instrumentas, kuris duos tinkamą grąžą už atitinkamai prisiimamą riziką. Sekiuritizacija Lietuvoje yra šiek tiek daroma, bet tai santykinai naujas dalykas, kurį bandysime populiarinti ir plėsti.
Koks bus „Invegos“ valdomų lėšų portfelis įvykus konsolidacijai?
Netoli 2 mlrd. eurų.
Kaip jis laikui bėgant galėtų didėti?
Labai aritmetiškai skaičiuojant (...) iki 5 mlrd. eurų.
Kada tokią sumą jis galėtų pasiekti?
Plius trys–keturi metai – tokioje perspektyvoje.
Beveik du dešimtmečius dirbote viename iš komercinių bankų. Kokius matote esminius darbo privačiame ir viešajame sektoriuose, kuris neretai įvardijamas kaip neefektyvus, skirtumus? Galbūt pritaikote kokias nors ankstesnes patirtis?
Skirtumų matau ir natūralu, kad jų yra. Kai kuriose vietose jie švelnėja ir tampa mažiau matomi, kai kur jie natūraliai išliks. Privačiame sektoriuje verslo subjektai yra orientuoti uždirbti pelną. Tuo metu valstybinės įmonės nėra sukurtos tam, kad uždirbtų pelną – tai nėra pirminis tikslas.
Privačiame sektoriuje įmonės visada subalansuotos orientuotis į klientą, viešajame sektoriuje ir valstybinėse įmonėse orientacija į klientą ateina dabar ir per eilę metų jau matosi pokytis – ar tai būtų energetikos įmonės, ar tai būtų paslaugas teikiančias įmonės, ar galiausiai pati „Invega“. Daug metų akcentuojama, kad būtų skiriamas dėmesys klientams, būtų konstruojamos draugiškos priemonės ir mes norime tai dar labiau sustiprinti ir išryškinti, kad mūsų dėmesio centre būtų klientas, o visos „Invegos“ funkcijos taip pat būtų orientuotos į klientą, o ne vidinius dalykus. Efektyvumas yra svarbus tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose. Tai yra vienas prioritetų ir vykstant konsolidacijai mes peržiūrėsime visus savo vidinius procesus ir sieksime, kad jie būtų efektyvūs.
Atsakant į klausimą, ką aš atsinešu iš privataus banko – neteisinga lyginti „Invegą“ su banku. „Invega“ yra ne bankas, o priemonė, per kurią valstybė įgyvendina savo prioritetus. Tačiau vidaus procesai, kaip yra suteikiamas finansavimas, kaip analizuojamos ir valdomos rizikos, klientų aptarnavimo būdai, finansų ir rinkų analizė – visa tai tarp „Invegos“ ir bankų yra pakankamai panašu. Visas tas gerąsias praktikas aš atsinešu ir ketinu maksimaliai išnaudoti tiek, kiek jos organiškai tiks ir duos vertės „Invegai“.
Dėkoju už pokalbį.
Autorius Giedrius Gaidamavičius/BNS
„Invegos“ ir 123rf nuotr.