Investicijos į perdirbimą: kam teks, o kam – ne

Pagalbos suma – konfidenciali

Pernai tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), tiek ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pasidžiaugė, kad pirmaujantis Nyderlandų žemės ūkio kooperatyvas „Royal Cosun“ planuoja Lietuvoje statyti aukštos kokybės augalinės kilmės baltymų gamyklą. Akcentuota, kad ją įkūrus žaliavos būtų perdirbamos netoli jų auginimo vietos, taip spartinant žaliąją ekonomikos transformaciją ir suteikiant dar vieną galimybę mūsų ūkininkams savo produkciją perdirbti vietoje. EIM pranešime spaudai teigiama, kad naujoji gamykla būtų dalis „Cosun Protein“ padalinio, gaminančio „Tendra“ pupinių baltymų izoliatus, pasitelkiant pažangias ekstrakcijos, gryninimo ir procesų automatizavimo technologijas.

„Royal Cosun“ gamina augalinį maistą ir maisto ingredientus, pašarus ir žaliąją energiją. Įmonė veikia daugiau nei 125 metų, dirba su tiekėjais ir turi 8 tūkst. augintojų bei 4,5 tūkst. darbuotojų Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Taigi investuotojas rimtas ir Lietuva pasirengusi sudaryti tam geras sąlygas.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas akcentavo, kad tai strategiškai svarbi investicija, patvirtinanti Lietuvos, kaip tvarios ir pažangios gamybos centro, pozicijas. Anot jo, tokie projektai atspindi mūsų strateginę kryptį – didinti aukštos pridėtinės vertės darbo vietų dalį Lietuvos ekonomikoje, kartu stiprinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei spartinant žaliąją pertvarką.

Kaip skelbė naujienų agentūra BNS, Lietuvos Vyriausybė įsipareigojo suteikti subsidiją „Royal Cosun“, siekiant paremti gamyklos statybą. Kokio dydžio būtų subsidija, Vyriausybė „Ūkininko patarėjui“ nekomentavo. EIM ŪP trumpai informavo, kad konkreti valstybės pagalbos suma, suteikta investuotojui, pagal investicijų sutartį yra konfidenciali, atsižvelgiant į paramos gavėjo teisėtus interesus ir verslo konkurencijos konfidencialumą.

Remia dešimtmetį

Tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI) valstybės pagalba teikiama pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro valdymo sričių 2025–2027 m. strateginį veiklos planą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro 2025 m. sausio 15 d. įsakymu. Tam skirta priemonė „Skatinti užsienio investuotojus investuoti į gamybos ir paslaugų sektorius ir kurti naujas darbo vietas Lietuvoje“ (TUI Invest LT+). Ši priemonė Lietuvoje pradėta įgyvendinti nuo 2014 m. Ji veikia valstybės pagalbos principu – užsienio investuotojams kompensuojama dalis investicinių išlaidų. Priemonė skirta keturioms prioritetinėms sritims: verslo paslaugų centrams, technologijoms, gyvybės mokslams ir gamybai.

Paramos skyrimo reikalavimai nustato, kad investuotojo (įskaitant įmonių grupę) metinės pajamos turi būti ne mažesnės nei 10 mln. Eur arba nuo 2,5 mln. Eur su papildomais kriterijais. Minimali investicijų vertė – 1,45 mln. Eur. Reikalavimai kuriamų naujų darbo vietų minimaliam skaičiui skiriasi pagal sritį: 20 darbo vietų technologijų, gyvybės mokslų ir gamybos srityse arba 50 darbo vietų verslo paslaugų srityje. Darbo užmokestis turi viršyti atitinkamos savivaldybės vidurkį, o projekto įgyvendinimo terminas – 36–60 mėn.

Priemonės TUI invest LT+ vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad per dešimtmetį buvo įgyvendinta 100 užsienio investicijų projektų, kurių bendra vertė siekė 2,61 mlrd. Eur. Šiems projektams skirta 357,5 mln. Eur valstybės paramos. Geografiškai projektai koncentruojasi didžiosiose šalies apskrityse: Vilniaus apskrityje įgyvendinti 57 projektai, Kauno apskrityje – 27 projektai. Paramą TUI yra gavusios ir Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės, Panevėžio, Utenos apskritys. O Alytaus, Tauragės, Telšių apskrityse per visą dešimtmetį nebuvo įgyvendinta nė vieno TUI Invest LT+ priemonės projekto.

Vietos kooperatyvai nepajėgtų

ŪP kalbinti ūkininkų organizacijų atstovai palankiai vertino investicijas į žemės ūkio produkcijos perdirbimą. Kartu užsiminė, kad ir patys turi tokių minčių, tačiau be strateginio valstybės požiūrio ir reikšmingesnės paramos ryžtis didesnio masto grūdinių kultūrų perdirbimui neišeitų. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) atstovas Aušrys Macijauskas pastebėjo, kad bet koks perdirbimas, nepriklausomai nuo to, koks bus galutinis produktas – baltymai, krakmolas ar kt., labai sveikintinas, nes mūsų perdirbimo pramonė, palyginti su senosios Europos valstybėmis, yra išvystyta silpnai. Todėl ūkininkai yra priversti parduoti žaliavas, taip pat ir eksportui. Ypač daug parduodama grūdų, taip pat ankštinių kultūrų.

„Būtų smagu, kad į perdirbimą galėtų investuoti ir mūsų ūkininkai, bet nepavyksta, ir čia yra rimtų priežasčių. Pirmiausia, grūdų perdirbimas yra brangus ir imlus investicijoms, todėl be reikšmingos paramos tokius projektus įgyvendinti Lietuvos kooperatyvams nerealu. Jie dar nėra tiek sustiprėję, kad galėtų tiek investuoti. Taip pat reikia turėti patirties, žinių, įgūdžių, rinkas ir t. t. Čia yra daug dedamųjų, bet bandome. Vienas geras pavyzdys – kooperatinė „Pienas LT“ gamykla, kuri sėkmingai dirba ir plėtoja savo veiklą. Mano žiniomis, dar keli ūkininkų kooperatyvai ruošiasi investuoti į bulvių, daržovių perdirbimą. Bet kokia tokia iniciatyva yra labai sveikintina“, – teigė A. Macijauskas.

Neįsileidžia ūkininkų

LGAA atstovas apgailestavo, kad užsienio ūkininkų kooperatyvai į Lietuvą ateina kaip privatus kapitalas. „Pas mus jau veikia ne vienas Europos šalių žemdirbių kooperatyvas, bet jie čia neveikia kaip kooperatyvai ir neįsileidžia mūsų ūkininkų į savo veiklą. Ir tai nėra gerai, manau, kad tokia pozicija yra trumparegiška. Įsileisdami Lietuvos žemdirbius į kooperatyvą, jie tik sustiprėtų. Nežinau, kodėl yra bijoma, juk dirbant kartu su mūsų ūkininkais, jiems atsivertų platesnės galimybės Lietuvoje plėtoti savo verslą“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

Grūdų augintojo nuomone, jeigu tik atsirastų koks konkurentas, kuris investuotų nemažas sumas į perdirbimą ir pakviestų prisijungti vietos ūkininkus, kaip narius, neabejotinai toks modelis būtų kur kas konkurencingesnis ir nurungtų tuos, kurie vengia kooperuotis su vietos augintojais.

Lankėsi užsienio gamyklose

„Royal Cosun“ alternatyvių baltymų gamyklą statytų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), tad toks projektas turėtų būti itin įdomus aplinkinių rajonų grūdų augintojams. Kėdainių r. Ažytėnų ŽŪB vadovas, ūkininkas Šarūnas Šiušė sutiko, kad tai gali būti paranki ankštinių grūdų realizacijos galimybė. „Tai būtų dar vienas supirkėjas ir perdirbėjas. Tikimės, kad bendradarbiausime su gamykla. Kiek suprantu, jiems bus reikalingos tam tikros veislės pupos, manau, kad ūkininkai tam pasiruoš“, – sakė redakcijos pašnekovas.

Ir patys Lietuvos ūkininkai domisi ankštinių kultūrų derliaus perdirbimu, yra aplankę tokias gamyklas užsienyje. „Baltymų izoliatas yra pakankamai aukštos kokybės produktas, tai įdomi alternatyva. Teko domėtis ir lankytis to paties kooperatyvo, kuris pas mus investuos, pupų perdirbimo gamyklose Švedijoje ir Nyderlanduose. Jie, matyt, išsprendė anksčiau buvusias problemas dėl pupų baltymo kvapo. Kiek žinau, amerikiečių mokslininkai išrado technologijas, naikinančias kvapus“, – aiškino Š. Šiušė.

Didelis užmojis

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 20 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.