Columbus +19,6 °C Nedidelis lietus
Sekmadienis, 29 Rgs 2024
Columbus +19,6 °C Nedidelis lietus
Sekmadienis, 29 Rgs 2024


Dr. Vytautas LIAKAS
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas 

Įprasti metodai tampa neveiksmingi

2024/09/26


Dar gerokai prieš liūtis Vakarų Europoje Čekijos grūdų augintojai pakvietė į diskusiją apie kukurūzų ir kitų lauko augalų auginimo problemas šiuolaikinėmis rinkos sąlygomis. Prasidėjus kataklizmui, kilo abejonių dėl kelionės, bet, praėjus porai dienų, ūkininkai patikino, kad vykti saugu, tik vienoje vietoje paplautas greitkelis ir reikės važiuoti per miesto centrą.

Trumpa sėjomaina skatina ligas

Kaip sakė, taip ir buvo: derlingos Moravijos žemės sugėrė vandenį ir tik keliose vietose matėme apsemtas galulaukes. Vis dėlto ūkininkai į laukus su kombainais neįvažiuos dar bent savaitę, dėl to jie stengėsi iki lietaus nukulti kuo didesnius kukurūzų plotus. Per tris dienas iškrito 200–250 mm kritulių, dėl to kalnuotuose regionuose arba miestuose kilo potvyniai, o dirbama žemė buvo ištroškusi ir greitai sugėrė vandenį. Kalbėdami su augintojais supratome, kad jų problemos yra panašios kaip ir mūsų. Katastrofiškai kritusios produkcijos supirkimo kainos verčia galvoti apie pokyčius ūkių pasėlių struktūroje. 37 tūkst. ha ūkio vadovai ir agronomai sakė, kad šiuo metu nuostolingiausi yra žieminiai rapsai. Reikia bent 4 t/ha derlingumo, kad būtų padengtos auginimo sąnaudos, o šiemet vidutinis derlingumas iš 6 tūkst. ha tesiekė 2,5 t/ha, dėl to šiemet rapsų ūkyje pasėta tik 1 tūkst. ha.

Diskusijose dalyvavę žemės ūkio specialistai sakė, kad daugiausia augina kviečių ir kukurūzų, tačiau tokia trumpa sėjomaina padidina dirvožemyje plintančių patogenų populiaciją ir atitinkamai padidina ligų paplitimą pasėliuose. Augintojai supranta, kad kai kurie patogeniniai grybai išlieka dirvožemyje ramybės būsenos ilgai gyvuojančiose struktūrose, kurios gali išgyventi kelerius metus be augalo šeimininko arba ant ankstesnių pasėlių liekanų. Ligoms kontroliuoti visi rekomenduoja taikyti daugiau agronominių metodų, pavyzdžiui, diegti sėjomainas su augalais, kurie nėra tarpiniai patogenų šeimininkai. Žieminiai rapsai šioje grandyje labai tiko, nes turi gebėjimą sintetinti sieros junginius, vadinamus gliukozinolatais, kurie savo prigimtine forma neturi jokio biologinio aktyvumo, dėl to šios medžiagos yra atsakingos už dirvoje plintančių ligų sukėlėjų slopinamą. Be to, įterpiant biomasę į dirvožemį, papildomi dideli kiekiai anglies junginių ir kitų maisto medžiagų, skatinančių dirvožemio mikrobų aktyvumą, keičiančių dirvožemio fizikines, chemines ir biologines savybes, taip pat prisidedančių prie patogenų slopinimo.

Tinkamas pasirinkimas

Tačiau žemės ūkyje kartais būna, kad jei augalas vertingas, jo plotai neproporcingai išauga. O jei dar dėl gerųjų savybių į sėjomainas įtraukiami giminingi augalai, kaip žalioji trąša, tuomet atsiranda palankios sąlygos kenkėjams ir ligoms plisti.

Ūkininkai sako, kad rapsų ligų problemas sprendžia nesunkiai, tačiau kenkėjai tapo tikra nelaime. Laukuose pribarstyta granulių nuo šliužų. Kad būtų efektyviau, granulės beriamos tik į eilutes, žinoma, tai gali padaryti ne kiekvienas augintojas, reikia specialios įrangos prie sėjamosios. Barstant herbicidus, yra daugybė apribojimų dėl veikliųjų medžiagų išsiplovimo, todėl ūkininkai naudoja specialius klijus. Šiemet džiaugiasi, kad priemonė pasiteisino keliais šimtais procentų, nes stiprus lietus būtų įplovęs veikliąsias medžiagas į rapsų šaknų zoną, o jiems papildomi stresai tikrai nereikalingi. Šilti orai paskatino pjūklelių ir kandžių plitimą. Reikia purkšti insekticidais. Gerai, kad sutapo su augimo reguliatorių ir mikroelementų purškimo laiku. Panašu, kad purkštuvas negali išvažiuoti iš rapsų laukų.

Specialistai sakė, kad dėl netinkamos kultūrinės praktikos ir ligoms palankių aplinkos sąlygų įprasti metodai tampa neveiksmingi. Siekiant ekonominio efektyvumo, reikėtų, taikant integruotą ligų valdymo metodą, taikyti ir papildomas priemones. Tarp alternatyvių kontrolės metodų, saugesnių tiek žmonėms, tiek aplinkai, tinkamas pasirinkimas galėtų būti veiksmingų mikrobiologinių preparatų, gebančių mažinti dirvožemyje plintančių ligų sukėlėjų kiekį, naudojimas. Specialistai nuogąstauja, kad į rinką patenka ir neefektyvių produktų, sugadinančių mikrobiologinių preparatų vardą. Dėl to augintojų organizacijos kviečiasi specialistus iš įvairių šalių, kad, išgirdusios skirtingas nuomones, galėtų priimti racionalius sprendimus.

Paaiškėja, kad augalai be šaknų

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis