Ir kuklūs žiedai gali užkariauti širdį

Atrasta Meksikoje

Z. Braškienės nuomone, šios puošnios ir nereiklios gėlės puikiai tinka balkonams, lauko vazonams, ir gėlynams apsodinti. Augdamos pakabinamuose loveliuose ir krepšiuose jos nusvyra iki 30 cm. Stiebai plonučiai, žalsvai rusvi, saulėtoje vietoje įgauna rausvą atspalvį. Ši spalvingų stiebelių grafika augalui suteikia lengvumo, patrauklumo. Smulkūs žali lapeliai, tarsi prisegti trumpais koteliais, puošiasi mažais geltonais žiedais.

Sanvitalijų žiedynai primena saulėgrąžų graižus, tik žymiai smulkesni, vos 2–2,5 cm skersmens. Gerai įsižiūrėjus galima pamatyti, kad jie sudaryti iš vamzdiškų geltonų ar tamsiai rudų žiedelių ir ratu juosiančios geltonų ar oranžiniai geltonų liežuviškų žiedų eilės.

Šias puikiąsias gėleles 1767 m. Meksikoje atrado italų botanikas Sanvitali. Atradėjo garbei jos ir pavadintos šiuo vardu. Gulsčioji sanvitalija (Sanvitalia procumbens) – tai astrinių šeimos vienmetis augalas su labai šakotais, žeme besidriekiančiais stiebais, išaugantis apie 15–25 cm.

Sėkite šildomame šiltnamyje

„Jei mėgstate šias gėles, dabar tinkamiausias laikas jų pasėti, vėliau galėsite padauginti ir žaliaisiais auginiais, – pataria specialistė. – Sėkite šildomame šiltnamyje ar kitoje šviesioje patalpoje į dėžutes ar daigyklas, pripildytas gėlių sėjai skirto durpinio substrato (pH 5,8–6,5). Užberkite plonu substrato sluoksniu. Šiltoje, 20–22 °C patalpoje sudygsta po 7–10 dienų. Neleiskite dirvai perdžiūti, bet ir neperlaistykite. Sėklos daigios 2–3 metus, tad jeigu pasėsite ne visas, jas palikite kitiems metams.”

Paaugusius daigelius persodinkite į didesnius vazonėlius su durpiniu substratu ar purios, derlingos, laidžios žemės mišiniu. Kartą per savaitę patręškite 0,2 proc. kompleksinių trąšų tirpalu.

Karštomis vasaros dienomis specialistė pataria sanvitalijas laistyti minkštu vandeniu (geriau vakare arba anksti ryte), kas dvi savaites tręšti kompleksinėmis trąšomis, išskinti peržydėjusius žiedelius – greičiau sužydės nauji.

Vasaros pabaigoje augalai subrandina sėklas, jas kitais metais galėsite sėti ir vėl sodybą papuošti mėgstamais žiedais.

Ir praturtins, ir užmaskuos

Atėjus laikui gulsčiąsias sanvitalijas perkelti į lauką, Z. Braškienė pataria paieškoti saulėtos vietos. Sodinkite 15–20 cm atstumu, gegužės pabaigoje–birželio pradžioje, kai šalnų pavojus jau bus praėjęs.

Šios gėlės dažnos želdynų viešnios, matyt, ne tik dėl gausių žiedų. Savo vietą tarp augalų iškovojo ir ilgu, net 4 mėnesius trunkančiu žydėjimu: nuo birželio vidurio iki pat spalio pabaigos, jei neužklumpa stiprios rudeninės šalnos.

Sanvitalijos ryškiai geltonų žiedų kilimėliais pagyvina vienmečių gėlių klombas, alpinariumus, tinka ir daugiamečių gėlynų pakraščiams apsodinti. Jos dera su vasarą žydinčiomis aukštesnėmis gvaizdūnėmis, žioveiniais, ratiliais, godecijomis, celiozijomis, miltuotaisiais šalavijais, kvepiančiaisiais tabakais, ir aukštyn nesistiebiančiais žydrūniais, lobelijomis, petunijomis, verbenomis, begonijomis, nemezijomis, pajūrinėmis lobularijomis.

Tinka deriniuose su vienmetėmis dekoratyvinėmis lapinėmis gėlėmis: pajūrinėmis žilėmis, perilomis, kochijomis, margeniais, irezinėmis, šlamučiais.

Nereikėtų vengti sanvitalijų pasodinti ir daugiamečių gėlių grupėse – ne tik suteiks saulėtos nuotaikos, bet ir šiek tiek užmaskuos kitus, peržydėjusius augalus.

Pasak specialistės, gulsčiosios sanvitalijos vis dažniau sodinamos pakabinamuose krepšiuose, balkono loveliuose, pastatomuose vazonuose ar konteineriuose su svyrančiais ir kompaktiškus kerelius išauginančiais augalais: pelargonijomis, begonijomis, smulkiažiedėmis surfinijomis, fuksijomis, lobelijomis, verbenomis, skeptrenėmis, torenijomis, tramažolėmis, šlamučiais, taškuonėmis, vienmetėmis gubojomis. Gražiai atrodo pasodintos ir vienos – iš toli šviečia ryškios saulės salelės.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.