Ir šveicarai kenčia nuo vilkų – rytoj užkurs solidarumo laužus

Štai kokius skaičius rugsėjo viduryje Šveicarijos aplinkos ministras Albertas Rösti pateikė parlamentarams, atsakinėdamas į jų klausimus apie spartų vilkų skaičiaus augimą. Šalyje 2019 m. vilkų buvo mažiau nei 100, 2020 m. – kiek daugiau nei 100, po metų jis pasiekė beveik 150, pernai buvo apie 240, o šiuo metu – jau per 300.

Naujausia duomenys rodo, kad šalyje identifikuoti 32 vilkų būriai. Vien Valė kantone yra dešimt būrių ir iš viso 70 plėšrūnų, rašoma portale Swissinfo.ch. Šiemet buvo užfiksuota daugiau nei 1500 mirtinų išpuolių prieš avis, ožkas, karves, veršelius, arklius ir kitus gyvulius.

Todėl federalinė vyriausybė pradėjo konsultacijas, tačiau jos vis dar vyksta ir ūkininkai nesulaukia greito valdžios atsako. Aplinkos pirmininkas priminė, kad vyriausybė, kantonų prašymu, gali leisti prevencinį šių gyvūnų skerdimą, tačiau tik tuo atveju, jei vilkų gaujos kelia grėsmę.

Didžiausia kliūtis vilkų populiacijos augimo valdymui kyla dėl Berno konvencijos, užtikrinančios vilkų rūšies išsaugojimą.

Su identiška situacija susiduria ir kitos Europos šalys, o Europos Komisija (EK) rugsėjo pradžioje paragino vietos valdžios institucijas visapusiškai pasinaudoti esamomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis ir rinkti duomenis apsaugos būklei peržiūrėti.

Tuo metu EK prezidentė Ursula von der Leyen EK išplatintame pranešime teigė: „Vilkų būrių koncentracija kai kuriuose Europos regionuose tapo realiu pavojumi gyvuliams ir galbūt žmonėms. Raginu vietos ir nacionalines valdžios institucijas prireikus imtis veiksmų. Iš tiesų dabartiniai ES teisės aktai jau leidžia jiems tai padaryti.“

Iki 2023 m. rugsėjo 22 d. EK rinko vietos bendruomenių, mokslininkų ir visų suinteresuotų šalių pateiktus naujausius duomenis apie vilkų populiaciją ir jų poveikį. Remdamasi šiais duomenimis, EK žada priimti ir, jei reikės, pakeisti vilkų apsaugos statusą ES, atnaujinti teisinę sistemą, kad ji būtų lankstesnė sprendžiant vilkų populiacijos problemas. Žadama, kad tai papildys dabartines ES teisės aktuose numatytas galimybes vietos ir nacionalinėms valdžios institucijoms prireikus imtis veiksmų, o šioms priemonėms numatytas didelis ES finansavimas.

Suliepsnos solidarumo laužai

Rytoj, rugsėjo 29 d., Šveicarijoje, kaip ir Lietuvoje, Vokietijoje bei daugelyje kitų Europos šalių suliepsnos solidarumo laužai. 

„Vilkų Europa ar ganomų gyvulių Europa? Ar ganomi gyvuliai vis dar turi namus Europoje?" – retoriškai klausia tarpautinės akcijos iniciatorė Vokietijos avių augintojų asociacija, kviesdama rugsėjo 29 d. 19.30 val. visoje Europoje uždegti solidarumo laužus.

Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA) atkreipia dėmesį, kad akcijoje galima užsiregistruoti ČIA. Kiek daug yra vilkų daromai žalai neabejingų bendruomenių, matyti interaktyviame akcijos žemėlapyje. Užsiregistravus šiame žemėlapyje simbolinis laužo ženklas atsiras ir jūsų vietovėje. 

LAAA taip pat ragina dalintis įrašais apie dalyvavimą akcijoje socialiniuose tinkluose, juos pažymint grotažyme #uždeksolidarumolaužą

ŪP portalas pagal Swissinfo.ch, EK informaciją

Asociatyvi 123rf nuotr.