Ashburn +23,5 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024
Ashburn +23,5 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024

Nacionalinės rinktinės narys Povilas Stankūnas studijuoja taip pat sėkmingai, kaip ir irkluoja

2023/06/06


Nacionalinės akademinio irklavimo rinktinės nario, pasaulio jaunimo irklavimo vicečempiono ir Europos jaunimo čempionato bronzos laimėtojo Povilo Stankūno šiandienos tikslas – atstovauti Lietuvai ir varžytis dėl medalių kitąmet Paryžiuje vyksiančiose Vasaros olimpinėse žaidynėse. Šiomis dienomis sportininkas pelnė jam pačiam netikėtą apdovanojimą – stipendiją, kurios steigėja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) socialinė partnerė VšĮ „Ekoagros“. Šįkart Povilas apdovanotas ne už akademinio irklavimo rezultatus, o už geriausią magistro baigiamąjį darbą – Trakų pilį juosiančiame Galvės ežere besitreniruojantis atletas grėsmes šiai unikaliai ekosistemai įvertino ekologo žvilgsniu.

Ekologijos reikšmę patyrė ne iš vadovėlių

„Lietuvos sporto centro irklavimo bazė – Galvės ežeras ir jo prieigos – išskirtinė vieta ne tik Europos, bet turbūt ir viso pasaulio mastu. Niekur kitur nėra tekę dalyvauti varžybose, kuriose vandens trasa driektųsi viduramžių pilies fone. Irkluoju jau trylikti metai ir seniai ramybės nedavė klausimas, ar Lietuvoje darome viską, kad apsaugotame ne tik šią unikalią vietą, bet ir visą mus supančią gamtą nuo neigiamo žmogaus veiklos poveikio. Iš tiesų mano domėjimasis aplinkosaugos problemomis prasidėjo dar gerokai anksčiau ir tam yra ne itin maloni, bet svari priežastis“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto magistrantūros studijų programos „Ekologija ir klimato kaita“ šių metų absolventas Povilas Stankūnas.

Pašnekovas užaugo Kauno rajone, seną gyvavimo istoriją turinčiame miestelyje, nuo kurio 17 a. bažnyčios šventoriaus atsiveria įspūdinga panorama į Neries slėnį. Šis miestelis – tai Lapės. Ir jo pavadinimas, pasak Povilo, daugeliui Lietuvoje šiandien asocijuojasi, deja, ne su vertingu istoriniu ir kultūriniu paveldu, o su šalia Lapių veikiančiu Kauno regioniniu atliekų sąvartynu.

„Lapių sąvartynas – opi ekologinė problema, kurią tiesiogiai jaučiau nuo vaikystės. Sąvartyno teritorijoje yra kilę gaisrų, kuomet dega padangos, šiferis, šiukšlės, o jų plėnys skraido kelių kilometrų spinduliu, jau nekalbant apie nuolat į aplinką sklindantį tvaiką. Gyventojams ėmus aktyviau rūšiuoti šiukšles, sąvartynas pildosi lėčiau nei planuota, todėl sunku prognozuoti, kada jis bus užpildytas ir uždarytas, tačiau labai viliuosi, kad galiausiai jo vietoje atsiras, pavyzdžiui, slidinėjimo trasa ar koks kitas gyventojams džiaugsmą teikiantis traukos centras. Beje, sąvartyno kauburio viršūnė geografiškai yra pati aukščiausia Kauno apskrities vieta, nuo kurios atsiveria įspūdingiausia kraštovaizdžio panorama“, – paradoksalią situaciją komentuoja pašnekovas.

Ragina imtis pokyčių saugant ne tik Galvės ežerą

„Nuo paauglystės ne tik sportavau, bet ir buvau užkietėjęs žvejys. Ir man buvo svarbiau jaustis laimingu nei rinktis kurią nors iš prestižinėmis ir pelningomis stereotipiškai laikomų profesijų. O VDU Žemės ūkio akademija tuo metu pirmoji Lietuvoje kaip tik pradėjo rengti kvalifikuotus žuvininkystės ir akvakultūros technologijų specialistus. Čia buvo įkurtas ir Akvakultūros centras – vienintelė tokio aukšto lygio mokomoji ir mokslinių tyrimų bazė Baltijos šalyse“, – pasakoja pašnekovas.

Jo pastebėjimu, studijuojant įgytos žinios atskleidė tik ekologinių problemų ledkalnio viršūnę. Tad kokią kryptį rinktis magistrantūros studijoms, Povilui klausimų nekilo – tai buvo ekologija ir klimato kaitos iššūkiai.

„Galvės ežero aplinkosaugai skiriamas išties didelis dėmesys ir daugeliui veiklų nustatyti griežti apribojimai. Tačiau tuo pačiu metu ežere plaukioja begalė benzinu varomų turistinių laivų, teršiančių orą ir vandenį. Ne išimtis ir katamaranai, kuriais valtis irkluojančius sportininkus lydi treneriai ir varžybų teisėjai. Degalais varomuose automobiliuose veikia katalizatoriai, valantys degimo metu susidarančius teršalus nuo tiesioginio patekimo į aplinką, o motorinėse vandens transporto priemonėse katalizatorių nėra. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad vienas iškastiniu kuru varomo katamarano variklio užvedimas išmeta į orą tiek vėžį sukeliančių kenksmingų dalelių, kiek 125 lengvieji automobiliai. Todėl turi būti kuo sparčiau vystomos žaliosios technologijos, siekiant apsaugoti vandens išteklius. Džiugu tai, kad Lietuvos sporto centras įsipareigojo visus senuosius katamaranus pakeisti į elektrinius. Prieplaukoje jau įrengtos pirmosios dvi elektrinių variklių įkrovimo stotelės“, – pasakoja pašnekovas. Pasak jo, norint Galvės ežere rengti tarptautines varžybas, privalu laikytis Tarptautinės irklavimo federacijos reikalavimo akredituotoje laboratorijoje periodiškai atlikti vandens kokybės tyrimus. Jei šie rezultatai bus prasti, tarptautinės varžybos Lietuvoje nevyks.

Baigęs sportininko karjerą ateitį planuoja sieti su klimato kaitos iššūkių valdymu

„Verslo įmonės patiria vis didesnį spaudimą dėl aplinkos taršos. Todėl joms reikalingi specialistai, gebantys pasiūlyti inovatyvius aplinkosaugos sprendimus. Vanduo yra ne tik mano kaip irkluotojo darbo vieta, bet ir visų mūsų gyvenimo dalis. Kiekvienas turime žinoti, kad keičiantis klimatui šiltėja ne tik oro temperatūra, bet ir pasaulio vandenynų vanduo. Dėl tirpstančių ledynų pastebimai kyla jūrų ir vandenynų lygis, vandenynų srovės silpsta, dėl blogėjančios vandens būklės žūva planktonas, žuvys ir net visos ekosistemos. Todėl imtis pokyčių privalome visi, pradėdami nuo savęs“, – ragina ekologijos magistras P. Stankūnas.

Lietuvai šiuo metu ypač trūksta gamtos advokatų.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) direktorės Agnės Jasinavičiūtės teigimu, Lietuvai šiuo metu ypatingai reikalingi gamtos advokatai, atstovaujantys biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, vandens ištekliams ir dirvožemiui.

„Dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos iš Lietuvos šiauriau jau traukiasi mums įprastos augalų ir gyvūnų rūšys – eglės, briedžiai. Šiame kontekste problema tai, kad mūsų gamtos apsaugos sektoriuje labai trūksta profesionalų, kurie geba ne tik kaupti duomenis, bet ir atlikti ekologinės būklės duomenų analizę, pateikti prognozes ir mokslu grįstas rekomendacijas“, – ekologijos specialistų misiją argumentuoja A. Jasinavičiūtė.

Ji pastebi, kad ekologijoje ir ekonomikoje vieno svarbesnio dėmes nėra. „Dažnai klaidingai manoma, kad jeigu bus imami geri grūdų derliai ir prigaminama daug medienos, BVP iškart šaus į viršų. Bet to nebus, jei neieškosime aplinkosaugos problemų sprendimo – ten, kur ekologinės krizės, neigiami ir ekonomikos rodikliai“, – atkreipia dėmesį VSTT vadovė.

Pasak jos, šalyje svarbu nusistatyti aplinkosaugos prioritetus ir nuosekliai jų laikytis. „Jei esame sutarę, kad turime turėti apie 20 proc. saugomų teritorijų, vadinasi, šioje Lietuvos ploto dalyje ir ūkininkauti, ir vystyti visus kitus verslus privalome kitaip“, – kalba VSTT vadovė.

Jos žodžiais, siekiant įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus ir kitas aplinkosaugos strategijas, dėl kurių yra susitarusi Europa ir pažangios pasaulio šalys, ekologijos specialistų vaidmuo tik augs. „Jauniems, naujų žinių ir kompetencijų įgijusiems ekologijos profesionalams atsiveria plačios galimybės ir valstybiniame sektoriuje – Aplinkos apsaugos agentūroje, Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje, Saugomų teritorijų direkcijoje, – ir versle, kuris neišvengiamai privalės persiorientuoti į bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos vystymą“, – įsitikinusi A. Jasinavičiūtė.

Agnė Jasinavičiūtė
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė.

Į aplinką žvelgiama kaip į ekosistemų visumą

VDU Žemės ūkio akademijoje vykdomos bakalauro studijų programos „Taikomoji ekologija“, magistrantūros studijų programos „Ekologija ir klimato kaita“ komitetų pirmininkės, docentės dr. Anželikos Dautartės teigimu, ši programa yra vienintelė šalyje, kurioje apjungiamos ekologijos ir klimato kaitos temos, problematika bei aktualijos. Todėl absolventai, baigę šią studijų programą, gali save realizuoti dirbdami aplinkos apsaugos sistemoje bei versle. Jie gali rengti poveikio aplinkai studijas, dirbti nepriklausomais konsultantais ekologijos klausimais, atlikinėti įvairias laboratorines analizes.

„Mūsų programa iš tiesų išskirtinė, nes į aplinką žvelgiame kaip į ekosistemų visumą. Analizuojame ne atskirus komponentus, o aptariame visas tris (vandens, agro- ir miškų) ekosistemų grupes bei tai, kaip jos tarpusavyje sąveikauja ir viena kitą veikia. Taip pat studentai įgyja stiprų biologijos srities išsilavinimą, gebėjimą identifikuoti rūšis. Tad jaunus žmones, šiuo metu ieškančius savojo kelio, raginčiau sekti mūsų šalies vardą garsinančio sportininko Povilo Stankūno pėdomis ir kibti į ekologijos mokslus, nes Povilas jau įrodė, kad šis jo pasirinkimas ne mažiau prasmingas“, – reziumuoja doc. dr. A. Dautartė.

Andželika Dautartė
Bakalauro studijų programos „Taikomoji ekologija“, magistrantūros studijų programos „Ekologija ir klimato kaita“ komitetų pirmininkė, doc. dr. Anželika Dautartė.

 

VDŪ ŽŪA informacija

Dalintis
2024/05/23

Tarptautinei bendrovei „Mondelēz“ EK skyrė 337,5 mln. eurų baudą

Europos Komisija (EK) tarptautinei bendrovei „Mondelēz International, Inc.“ („Mondelēz“)skyrė 337,5 milijono eurų baudą už ES konkurencijos taisyklių pažeidimus: trukdymą tarpvalstybinei prekybai šokoladu, sausainiai...
2024/05/23

Ne medžioklės sezono vilkams nebūna

Gyvenimas sukasi nenutrūkstamu ratu – ūkininkai augina gyvulius, o vilkai, pasitaikius progai, juos pjauna. To negali sustabdyti nei padidintos medžioklės kvotos, nei probleminių vilkų paėmimas iš gamtos, nei elektrinės tvoros. Pasitv...
2024/05/23

Patikrinome žievėgraužio tipografo gaudykles. Skaičiuojame laimikį

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai patikrino žievėgraužio tipografo gaudykles.
2024/05/23

„Elektrum“ ir „Enefit“ gaminantiems vartotojams kompensuos 2,5 mln. eurų

Didžiausiai Lietuvos elektros tiekėjai „Ignitis“ paskelbus apie 5 mln. eurų kompensacijas gaminantiems vartotojams už jų nesuvartotą elektrą, kiti du rinkos dalyviai pranešė klientams skyrę iš viso 2,5 mln. eurų.
2024/05/23

Europos ūkininkai augina sveiką maistą: ekspertai ragina jiems netrukdyti

Europos Sąjungoje auginamas maistas yra vienas saugiausių pasaulyje, patvirtino Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) metinė ataskaita. 2022 m. ištyrus rekordinį maisto mėginių, nustatyta, kad didžioji dalis jų neviršijo nustatytų pe...
2024/05/23

Čia truputį pavogsiu...

Kartais atrodo, kad kalbi su siena. Ta siena yra LR Vyriausybė ir Finansų ministerija. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kartu su partneriais paskatino tikslą – finansuoti krašto gynybą 4 proc. nuo BVP. Trims procentams pasiekti rei...
2024/05/23

Aplinkos ministerija nori paskatinti jaunimą rinktis karjerą miškininkystės sektoriuje: skyrė 21 stipendiją

Nuo rudens 21 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje pasirinkęs pirmakursis gaus skatinamąsias stipendijas – 250 eurų per mėnesį. Stipendijas, skatindama jaunimą ...
2024/05/23

Siuntimai pas gydytojus specialistus: ką reikia žinoti?

Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo kon...
2024/05/23

LSA patvirtino siūlymus rinkimams besiruošiančioms šalies politinėms partijoms

Gegužės 23 dieną, ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavime šalies savivaldybėms atstovaujantys vietos savivaldos politikai patvirtino strateginius savivaldos siūlymus šalies politinėm...