Braškių sezonas jau atidarytas

Šiuo metu didieji Lietuvos prekybos centrai pirkėjams siūlo būtent ispaniškas braškes, viename jų už tokią pat kainą galima nusipirkti ir užaugintų kaimyninėje Lenkijoje. Nors skoniu, ir aromatu neprilygsta mažame ūkyje užaugintoms uogoms, pasmaguriauti ne sezono metu visada norisi. Tik ar artimiausiu metu neištuštės uogų lentynos? Ar iš trečiųjų šalių atvežtos uogos bus tokios pat kokybės, kaip užaugintos ES ūkininkų..?

Ispanijos braškių augintojai gerokai sunerimę, nes ankstyvasis braškių derlius prieš kelias savaites turėjo būti pasiekęs apie 20 proc., tačiau šiuo metu nuimama vos 9 proc. planuoto uogų kiekio. Naujajam sezonui įsibėgėti neleidžia kai kuriuose šalies regionuose, ypač Katalonijoje, užsilaikiusi sausra. Trūkstant lietaus, vandens atsargos ištuštėjo iki kritinio lygio, todėl buvo įvesti vandens naudojimo apribojimai. Žemės ūkyje jau kuris laikas leidžiama sunaudoti tik 50 proc. įprasto kiekio.

Kainų ir rinkų observatorijos IFAPA ataskaitoje teigiama, kad dėl vandens stygiaus antrąją vasario savaitę braškių derlius sumažėjo net 14 proc., palyginti su savaite anksčiau.

Fiksuojamas ir vienas, regis, situacijai prieštaraujantis faktas – mažėjant šių uogų pasiūlai, supirkimo kaina ne kyla, bet krenta. Per antrąją vasario savaitę ispaniškų braškių kainos susitraukė 8 proc. ir buvo mažesnės už vidutinę kainą ankstesniais metais.

Vertinant absoliučiais skaičiais, paskutinėmis vasario dienomis kilogramas braškių buvo parduodamas už 2,04 Eur, o savaite prieš tai – už 2,22 Eur/kg, o štai praėjusį sezoną jos kainavo daugiau 3 Eur/kg.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šių uogų kainos nuolat svyruoja, o tai susiję su pasiūlos ir paklausos santykiu. Vieni didžiausių konkurentų ispanų augintojams yra Turkijos ir Olandijos bei Belgijos augintoai. Beje, pastarieji braškes augina visus metus, o turkai žada naujojo derliaus uogų europiečiams pasiūlyti tik balandį.

Ateityje konkurencija šiame sektoriuje greičiausiai dar labiau sustiprės, nes Turkija svarsto galimybę braškes auginti visus metus. Ir nors pagrindinės jos eksporto rinkos yra Persijos įlankos šalys bei Jungtinė Karalystė, nemaža dalis turkiškų braškių atkeliauja ir į ES. Portalo „EastFruit“ pakalbintas Turkijos braškių eksporto įmonės „N. E. Farms“ generalinis direktorius Amiras Faltas įsitikinęs, kad nesusidurs su produkto pertekliumi, nes šiuo metu užauginamų braškių kiekis neįstengia pilnai patenkinti Persijos įlankos šalių ir Europos valstybių poreikio.

Daugmaž nusistovėjus energijos kainoms, pasėlių plotus plečia ir olandų bei belgų braškių augintojai, kurie produkciją ES rinkai teikia visus metus. Viduržiemį jiems tenka stipriai pakonkuruoti su uogomis iš Maroko, tačiau tai ne vienintelė juos neraminanti priežastis. Kai kurie augintojai pastebi, kad pirkėjai braškes vis dar vertina kaip vasaros produktą. Tai, pasak jų, geriausia matyti kavinėse ir restoranuose, kur, pavyzdžiui, braškės su ledais siūlomos tik sezono metu.

„World bank“ duomenimis, daugiausia iš braškių eksporto 2022 m. uždirbo Meksika, Ispanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Olandija, Belgija, Graikija, Egiptas, Marokas. Tačiau tai nereiškia, kad tokia pat tvarka šios šalys išsirikiavo ir apskaičiavus eksporto apimtis. Pavyzdžiui, Meksika tais metais eksportavo 201 604 t braškių, o Ispanija – 274 556 t, JAV – 146 996 t, Olandija – 61 657 t, Belgija – 37 155 t, Graikija – 75 335 t, Egiptas – 24 721 t, Marokas – 22 379 t.

Tarp eksportuotojų banko ataskaitoje minimos ir Baltijos šalys. Daugiausia braškių eksportavo ir uždirbo Latvija (daugiau nei 486 t), Lietuva (daugiau nei 325 t), Estija (daugiau nei 302 t). Kaimyninė Lenkija, kurios barškių parduotuvių lentynose galime rasti ir šiandien, 2022 m. eksportavo daugiau nei 14 271 t uogų, o jos kaimynė Ukraina – beveik 210 t.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.