Iš kur tiek kantrybės ir optimizmo?

Kiekvienas prisideda savaip

Žemdirbių darbas yra labai svarbus pasaulinei maisto tiekimo grandinei ir daro tiesioginę įtaką žmonių ir bendruomenių gerovei. Būtų neteisinga sakyti, kad ūkininkai prisideda tik prie maisto gamybos – jie stipriai prisideda prie ekonomikos, nes žemės ūkis daugelyje šalių yra svarbus sektorius. Be to, jų vaidmuo svarbus aplinkosaugai, nes šiuolaikinė ūkininkavimo praktika yra labai svarbi ekosistemų ir gamtinių išteklių būklei palaikyti. Būčiau nesuprastas, jei nepripažinčiau įvairių kitų profesijų ir pramonės šakų, kurios prisideda prie visuomenės funkcionavimo, tarpusavio sąsajų. Skirtingi asmenys ir profesijos atlieka lemiamus vaidmenis sudėtingame civilizacijos tinkle, ir kiekvienas jų savaip prisideda prie bendros visuomenės gerovės, todėl nederėtų vienų ar kitų žeminti.

Natūralūs antidepresantai

Dažnai išgirstu klausimų, ypač iš žmonių, nesusijusių su žemės ūkiu, iš kur pas ūkininkus tiek kantrybės ir optimizmo? Juk jie priklauso nuo gamtos, kiekvienas nuokrypis nuo normos sukelia stresą ne tik augalams, bet ir augintojams, o dar prisideda kartais sunkiai suvokiami valdininkų sprendimai, dėl kurių tenka iš naujo planuoti veiklos strategijas, tačiau ūkininkai išlieka ramūs, tik dar labiau susikaupia ir dirba toliau. Tuomet pašnekovo paklausiu, ar jis žino, kad dirvožemyje yra natūralių antidepresantų? Dažnas, išgirdęs tai, pradeda juoktis. Tačiau tai yra tiesa. Mycobacterium vaccae turi poveikį neuronams. Šią bakteriją XX a. septintajame dešimtmetyje Ugandoje, Kyogos ežero pakrantėje, pirmą kartą aptiko imunologas Džonas Stanfordas, pastebėjęs, kad toje vietovėje gyvenantys žmonės geriau reaguoja į tam tikras vakcinas nuo raupų. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad ežero pakrantės dirvožemyje aptikta bakterija pasižymi imunitetą moduliuojančiomis savybėmis, kurios didina vakcinos veiksmingumą. Nuo to laiko mokslininkai stengiasi išsiaiškinti, kaip? Jie įtaria, jog tai susiję su higienos hipoteze, t. y. kad dėl šiuolaikinių sanitarinių priemonių, per didelio antibiotikų vartojimo ir mitybos pokyčių sumažėjo priešuždegiminių, imunitetą modifikuojančių bakterijų, natūraliai esančių aplinkoje, poveikis. Mokslininkai teigia, kad atgaivinus tokias senąsias bakterijas būtų galima numalšinti daugybę uždegiminių ligų ir psichikos sutrikimų. Tyrimai taip pat patvirtino idėją, kad šiuolaikinėje miesto aplinkoje sumažėjęs įvairių bakterijų poveikis gali prisidėti prie padidėjusios reakcijos į stresą dėl sumažėjusios imunoreguliacijos (Böbel ir kt., 2018). Bakterija gyvena dirvožemyje ir gali stimuliuoti serotonino gamybą, todėl su dirvožemiu ryšį turintis žmogus gali atsipalaiduoti ir tapti laimingesnis net neįtardamas priežasties. Medikai sako, kad serotonino trūkumas siejamas su depresija, nerimu ir bipoliniais sutrikimais. Atrodo, kad dirvožemyje esanti bakterija yra natūralus antidepresantas ir neturi neigiamo poveikio sveikatai. Šių dirvožemyje esančių antidepresantų žmogus gali gauti tiesiog žaisdamas purve. Gal dėl to vaikus traukia balos, bandelių kepimas iš molio ir pan., tik daugelis šiuolaikinių tėvų uoliai saugo vaikus nuo šio džiaugsmo, nes bus papildoma problema – purvini rūbai. Galima sakyti, kad vaikai lieka vaikais, jiems tik išsipurvinti rūpi, bet tikriausiai kiekvienas tarp savo pažįstamų ras sodininką mėgėją, kuris pasakys, kad jų sodas yra laiminga vieta, o fizinis darbas sode mažina stresą ir gerina nuotaiką. Galima numoti ranka ir sakyti, kad tai yra paistalai, tačiau sodo entuziastų teiginiams patikimumo prideda mokslas. Dirvožemio bakterijų antidepresantų buvimas nėra staigmena tiems, kurie patys patyrė šį reiškinį. Moksliškai pagrįstas faktas yra žavus, bet tikrai nešokiruoja laimingo sodininko ar ūkininko. Manau, ne vienas ūkininkas yra pasakęs: „Išeikite į lauką, žaiskite dirvoje ir pagerinkite savo nuotaiką bei gyvenimą.“ Ironiška, kad dėl mūsų hiperhigieniškos baktericidų, apsauginių drabužių, sveikatos ir saugumo manijos visuomenėje pastaraisiais metais atsirado daug įdomių tyrimų apie tai, koks geras mums yra purvas, o purvo trūkumas vaikystėje prisideda prie daugelio ligų, įskaitant alergijas, astmą ir psichikos sutrikimus, atsiradimo (Christopher Lowry et al., published online on March 28, 2007).

Derliaus nuėmimas ir dopaminas

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.