Iš lietuviškų grūdų – inovatyvūs maisto gaminiai

„Pastaraisiais metais grūdų derlius Lietuvoje būna apie 7 mln. tonų javų, rapsų ir ankštinių kultūrų. Tradiciškai apie 5 mln. tonų grūdų eksportuojama, kiti – lieka Lietuvoje ir tampa maisto produktais bei pašarais“, – apžvelgia situaciją Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė, atkreipdama dėmesį, kad nemaža dalis grūdų perdirbama mūsų šalyje.

Ir jei anksčiau tie maisto produktai dažniausiai būdavo tik kvietiniai miltai ir kruopos, dabar parduotuvių lentynose rikiuojasi labai platus gaminių spektras, tenkinantis įvairių pirkėjų skonį. Kuriant jų receptus ir gamybos technologijas, galvojama ne tik apie skonį bei sudėtį, bet ir apie poveikį aplinkai, ieškoma būdų, kaip dirbti tvariau.

Pirkėjai pageidauja sveikesnių gaminių

„Mes prekybos tinklams daugiau tiekiame įvairias kruopas, avižinius dribsnius, tačiau pastebime, kad pirkėjai jau nori įdomesnių, įvairesnių produktų. Sakykim, jau ieškoma ne tik paprastų avižinių dribsnių, bet su įvairiais priedais. Ir mes sukame šia kryptimi, pavyzdžiui, pradėjome gaminti grikių košes su morkomis, vištiena“, – kalba Marijus Mazuch, UAB „Galinta ir partneriai“ generalinis direktorius.

Pirkėjų poreikius būtų galima suskirstyti į kelias grupes: šalia tradicinių miltų, kruopų, dribsnių pageidaujama įvairių sveikesnių (su mažiau cukraus, be gliuteno ir pan.), vegetarams tinkančių arba ekologiškų gaminių.

„Pastebime, jog vartotojai vis dažniau ieško sveikesnių alternatyvų, „mažesnės nuodėmės“ vertų produktų. Taip pat didėja veganams ir vegetarams tinkamų produktų asortimentas. Daugumoje rinkų auga pardavimai užkandžių, pagamintų iš ankštinių kultūrų miltų, kurie natūraliai turtingi baltymais“, – sako UAB „Naujasis Nevėžis“ marketingo vadovė Emilija Nausėdienė.

Ateinančiais metais įmonė ketina pristatyti sveikesnių produktų ir kitose kategorijose – kukurūzų arba sausų pusryčių, kuriuose bus mažiau cukraus, daugiau skaidulų, vitaminų, atitiks „Nutri-score“ A bei „Rakto skylutės“ ženklinimą.

Panašius pirkėjų norus pastebi ir AB „Kauno grūdai“ atstovai.

„Taip, tendencijos tokios, kad iš tiesų vartotojai ieško sveikatai palankesnių produktų su mažiau pridėtinio cukraus, sveikatai palankesnėmis aliejaus alternatyvomis ir pan. Mes stengiamės atliepti šiuos pirkėjų norus. Pavyzdžiui, greitai paruošiamas košes siūlome ir be pieno baltymo (dairy free), be konservantų,  be skonio stipriklių. Gaminame ir mėsos pakaitalą – plant based augalinius mėsos skonio mišinius, kurių pagrindą sudaro kviečių baltymai ir kvietiniai miltai. Iš jų namuose lengva pasigaminti bet kokią mėsos alternatyvą (kukulius, kotletus ir kt.). Vartotojai gali rinktis jautienos, kiaulienos ar vištienos skonio augalinius mišinius“, – komentuoja naujas mitybos tendencijas Aušra Petrauskė, AB „Kauno grūdai“ komunikacijos vadovė.

Pasak pašnekovės, įmonės produktų kūrimo ir vystymo komanda nuolat ieško inovatyvių sprendimų ir kuria naujus produktus.

„Praėjusiais metais tarptautinėje parodoje SIAL mūsų sukurtos ankštinės košės buvo nominuotos kaip inovatyvūs produktai. Šiais metais pristatome naują projektą – baltyminius džiūvėsius su kanapių sėklomis. Tai yra zero waste produktas, pagamintas naudojant antrinę žaliavą – kviečių grūdų išspaudas“, – pasakoja  AB „Kauno grūdai“ atstovė.

Gamintojų teigimu, vartotojai domisi ne tik naujais gaminiais, bet ir naujais skoniais, todėl ieškoma įdomesnių skonių konceptų, pavyzdžiui, saldūs maišomi su sūriais.

Miltų mišiniai pradedantiems ir skubantiems kulinarams

Kur kas didesnius reikalavimus nei anksčiau vartotojai kelia net tradiciniams miltams – ir čia aktualios sveikesnės mitybos tendencijos.

„Jei prieš dešimtmetį kone 99 proc. rinkos užėmė balti kvietiniai miltai, dabar jų dalis sumažėjo iki maždaug 80 proc., juos pakeitė speltos, viso grūdo, ruginiai ir kitokie miltai“, –  vertina rinkos pokyčius Marius Dužinas,  UAB „Malsena Plius“ generalinis direktorius.

Kaip vieną iš tai įrodančių teiginių jis mini įmonės iš Skandinavijos atsivežtą speltos grūdų idėją. Jie netruko išpopuliarėti, iš jų dabar gaminami ne tik miltai, bet ir manų kruopos, sėlenos, dribsniai, makaronai. 

Keičiasi ne tik vartotojų mitybos, bet ir maisto gaminimo įpročiai. Pasak pašnekovo, juos ypač pakoregavo pandemija.

„Nebuvo galima nueiti į kavines, restoranus, tad daugelis ėmėsi gaminti namuose. Įgūdžių ir patirties ne visiems užteko, tada ir pradėjo sparčiai populiarėti blynų, pyragų mišiniai, iš kurių gaminti gali net ir mažai patyrę kulinarai“, – prisimena M. Dužinas.

Šie miltų mišiniai neprarado savo nišos ir pandemijai pasibaigus, jie populiarūs tarp jaunų, skubančių žmonių, nes leidžia namuose išsikepti ne tik blynus, bet ir pyragus, picas ar keksiukus, nereikalaudami praleisti virtuvėje daug laiko, turėti ilgą reikalingų produktų sąrašą.

Trumpas kelias nuo lauko iki stalo

Lietuvos gamintojų iš lietuviškų grūdų pagaminti produktai – tikra Europos Sąjungos strategijos „Nuo lauko iki stalo“ iliustracija, nes mūsų šalyje užauginti grūdai, dažnai nenukeliavę ir keliolikos kilometrų, virsta vartotojų pamėgtais gaminiais. Tokios trumpos tiekimo grandinės leidžia gamintojams ne tik sumažinti CO2 kiekį, bet ir palaikyti artimus ryšius su žaliavų tiekėjais.

„Turime speltų, rugių bei avižų programas – esame atsirinkę ūkininkus, kurie būtent mums augina grūdus, atsižvelgdami į mūsų papildomus reikalavimus. Ir tuos pačius speltos grūdus Lietuvos ūkininkai pradėjo sėti mūsų užsakymu“, – kalbėjo UAB „Malsena Plius“ vadovas.

Tiesa, gaminiai iš lietuviškų grūdų pasiekia ne tik Lietuvos, Europos vartotojus, bet ir tokių egzotiškų šalių kaip Surinamas, Vietnamas, Mauricijus pirkėjus. Kaip minėjo visi kalbinti pašnekovai – Lietuvos rinka palyginti nedidelė, tad 75-95 proc. gaminių eksportuojami į daugiau kaip pusšimtį pasaulio šalių.

Partnerio turinys