Iš pasaulinės rinkos pasitraukė stambus grūdų pirklys: kodėl?

Šveicarijoje registruota bendrovė SGM veiklą pradėjo 2017 m. Kaip skelbiama „Linkedin“ profilyje, specializuotą bendrovę 2017-aisiais įkūrė „Sierentz &; Cie“. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, steigėjai – su žemės ūkio produktų prekybos ir perdirbimo milžine „Louis Dreyfus Company“ (LDC) susiję asmenys, nors naujoji kompanija nepriklauso šiai įmonių grupei.

SGM įkūrė atstovybes Kijeve ir Maskvoje. Dėmesys buvo sutelktas į grūdų eksportą iš Juodosios jūros regiono. Ukrainoje, Rusijoje ir Kazachstane įsigytus grūdus planuota parduoti Azijos, Afrikos ir Artimųjų Rytų rinkose.

Kelerius metus veikla sekėsi kaip iš pypkės.

Anot Ukrainos agrorinkos portalo „Elevatorist.com“, grūdų eksporto rinkos naujokas (Ukrainos padalinys) jau 2018–2019 m. sezonu pateko į Ukrainos grūdų eksportuotojų TOP-10. Tuomet į užsienio rinkas jis išsiuntė daugiau nei 2 mln. t grūdų.

Paskesnį sezoną šis grūdų rinkos žaidėjas stiprino pozicijas. Jis ne tik išsilaikė lyderių dešimtuke, bet ir iškovojo didžiausio miežių (231 tūkst. t) bei kviečių (1,19 mln. t) tiekėjo vardą.

O 2020–2021 m. SGM išsiveržė į eksportuotojų TOP-5 (2,7 mln. t).

Tačiau čia, regis, sėkmė nusisuko nuo SGM, o gal veikiau tai lėmė klaidos.

Staigiu iškilimu ir ne mažiau staigia bendrovės griūtimi domėjęsis ukrainiečių žemės ūkio naujienų portalas „Latifundist.com“ pastebi, kad 90 proc. grūdų SGM supirkinėjo tiesiog per uostus. Prekybininkai naudojosi reputacija, susikurta dirbant LDC, bei senu kontaktų ratu. Taip pat jie klientams siūlė palankesnes sąlygas, buvo lankstūs.

Ukrainoje neturėjo turto

SGM pradžioje laikėsi neinvestavimo į turtą strategijos.

„Neturėdami turto, esate mobilesni. Galų gale, infrastruktūros objektai turi būti pelningi ir atsipirkti, o tai reiškia, kad su jais reikia nuolat rūpintis – vagonai ir automobiliai turi judėti, o elevatoriai turi priimti grūdus“, – įmonės politiką paaiškina tyrimą atlikę Latifundist.com redaktoriai.

Vis dėlto galiausiai, 2020–2021 m., buvo priimtas sprendimas pakeisti savo nuostatą ir investuoti į elevatorių infrastruktūrą Ochakivo uoste. Ateityje planuota įsigyti baržų ir plėtoti kelių perkrovimą „upė-jūra“, nors investicijos į giliavandenius uostus nebuvo svarstomos.

Iškrito iš lyderių dešimtuko, karas procesą paskatino

Praėjusio sezono Ukrainos eksporto lyderių dešimtuke SGM jau nėra. Pasak kovo 7-osios „Reuters“ pranešimo, bendrovė nutraukia prekybą grūdais, uždaro didžiąją dalį savo veiklos.

Kaip Ukrainos žemės ūkio portalui teigė įvairūs šaltiniai, susidėjo įvairios aplinkybės: iš dalies dėl nepalankių orų 2020 m. rudenį pasireiškusi ateities sandorių krizė, iš dalies – palaipsniui išblėsusios pirklių ambicijos, pokyčiai komandoje. Bendrovei lemtingas buvo rusijos įsiveržimas į Ukrainą – tokio masto rizikos ji nepajėgė atlaikyti.

2022 m. vasario 24 d. Ukrainos uostuose buvo įstrigę daugiau nei 200 tūkst. t bendrovės žemės ūkio produktų, kita prekių dalis buvo „ant ratų“. Prireikė daug laiko, kol prekybininkas nusprendė, ką daryti su produktais. Jų kainos krito, neliko stabilumo. Senosios eksporto schemos nebeveikė, iškilo naujų kliūčių, dėl stringančio „grūdų koridoriaus“, terminalų užkeltų kainų bendrovė nebeįstengė vykdyti įsipareigojimų.

Rusijoje – tęs veiklą

Grūdų pirklio pakilimo ir nuosmukio istoriją išnagrinėjęs ukrainiečių agroportalas pastebi, kad SGM Rusijos padalinys taip pat „augino raumenis“.

Anot „MR Rusagrotrans“, 2021–2022 m. bendrovė į užsienio rinkas išsiuntė 0,4 mln. t grūdų ir Rusijos eksportuotojų reitinge užėmė 18 vietą (prieš metus šis grūdų pirklys su tokiu pat grūdų kiekiu užėmė 16 vietą).

Skirtingai nei Ukrainoje, rusijoje kai kurie Dreifuso šeimos atstovai turi žemės ūkio paskirties žemės. Ir šis plotas yra reikšmingas — apie 106 tūkst. ha, valdomų „RZ Agro“.

Gali būti, kad tai turėjo įtakos bendrovės savininkų pasirinkimui. Pasak „Reuters“ kovo 11-osios pranešimo, veiklą visur pasaulyje stabdanti SGM neatsisako Brazilijos ir rusijos: čia tęs žemės ūkio veiklą.

ŪP portalo informacija

123rf nuotr.