Iš susirėmimo su virusu balos išlipome beveik sausi

Žemdirbiai baigia doroti grūdinių kultūrų ir rapsų derlių, kuris šiemet daugiau negu penktadaliu didesnis nei prieš metus, ir tai sušildys ne tik augintojų bei supirkėjų kišenes, bet ir šalies ekonomiką – trečiąjį ketvirtį pastebimai prisidės prie jos augimo. Dabar yra laikas, kai ekonomikos ekspertai teikia savo įžvalgų „derlių“: kaip ekonomiką paveikė globalus susidūrimas su koronavirusu ir ko tikėtis artimiausioje ateityje. Į balą įpuolęs sausas nekilsi, tačiau Lietuvai iš jos pavyks išlipti beveik sausai.

Krizė jau už nugaros

Pandemija yra ne tik medikų rūpestis. Sveikatos krizė neišvengiamai paveikė ir šalių ekonomiką.

Dar palyginti neseniai buvo prognozuojama, kaip ilgai tai gali užtrukti: krizė bus V, U, o gal L formos. Šiandien aiškėja, jog ji atitinka V formą – staigus sukrėtimas, greitas atsigavimas.

Krizės pikas jau už nugaros, jis buvo antrąjį metų ketvirtį, o Lietuvoje ekonomika iš tiesų buvo prislopusi tik porai mėnesių per karantiną. Ekspertai konstatuoja, kad Baltijos šalių ekonomikos elgsena buvo unikali, kokios nesitikėjo net didžiausi optimistai. Nesitikėta, kad ekonomika taip greitai atsigaus. Prekių ir paslaugų vartojimas sugrįžo į buvusį lygį. Labiausiai išlieka paveikti viešbučių ir maitinimo, turizmo sektoriai, nors ir čia yra išimčių – kurortų viešbučiai, kaimo turizmo sodybos sezonu nesiskundžia.

Nors pandemija dar tęsiasi, ekonomikai ji jau nėra tokia pavojinga. Mūsų Vyriausybė taip pat siunčia aiškų signalą visuomenei, kad dėl pasikartojančių viruso bangų įmonių veikla nebus stabdoma. Tai lemia per pirmąjį susidūrimą įgyta patirtis, išmoktos pamokos.

Tikimasi, kad ateinančių metų pirmąjį pusmetį jau bus plačiai prieinami vaistai arba vakcina nuo koronaviruso. Neatmetama, kad pandemija gali išsikvėpti natūraliai.

Nevienodai atsparūs

Valstybių ekonomikos pasirodė nevienodai atsparios virusui. Kinija, nuo kurios prasidėjo COVID-19 kelionė per pasaulį, vėlgi yra išskirtinis pavyzdys: nors ši šalis patyrė ypač didelį sukrėtimą, metų viduryje ekonomika atsigavo, auga sparčiau negu praėjusių metų pabaigoje.

Ekonominėmis prognozėmis šiomis dienomis pasidalijęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad šių metų antrąjį ketvirtį ekonomikos augimas ES sumažėjo apie 15 proc. (labiausiais Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje), JAV – dešimtadaliu.

Lietuvos ekonomika per pastarąjį pusmetį susitraukė mažiausiai ES – tik 0,6 proc. Pasak ekonomikos eksperto, tai nėra atsitiktinis ar laikinas dalykas. Palyginti nežymiai sumažėjo eksportas – tik 2,4 proc. (be naftos produktų), o maisto produktų, gėrimų ir trąšų eksportas net išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Į gera išėjo tai, kad esame mažai priklausomi nuo atvykstamojo turizmo, o lietuviai ne užsidarė namie, bet keliavo ir pramogavo šalies viduje. Vartojimas į buvusį prieš karantiną lygį sugrįžo labai greitai – dar vasaros pradžioje.

Tokį rezultatą, pasak N. Mačiulio, lėmė startinės pozicijos karantino išvakarėse, kurios buvo nepalyginti palankesnės nei per 2008–2009 metų krizę. Liūdnesnių pasekmių padėjo išvengti tai, kad krizę pasitikome su rekordiniu užsienio prekybos pertekliumi, be didelės valstybės skolos, nebuvo nekilnojamojo turto „burbulo“.

Artimiausios prognozės

Anot komercinio banko analitikų prognozės, šiais metais euro zonos ekonomika turėtų susitraukti maždaug 8 proc., o Lietuvos BVP sumenks mažiausiai euro zonoje – tik 1,7 proc.

Per artimiausius dvejus metus daugiausia dėl ekonomikos skatinimo numatomas spartus ekonomikos augimas. Tikimasi, kad ikikrizinį lygį Lietuva gali pasiekti jau 2021 metų antrąjį ketvirtį. Kitoms Baltijos valstybėms tai padaryti pavyks veikiausiai tik 2022 metų pradžioje. O per pastarąją krizę labiausiai paveiktoms euro zonos valstybėms pandemijos ir karantino pasekmių galutinai atsikratyti pavyks tik 2023 metais.

Praradimus padeda kompensuoti iki tol nematytas mastas, kokiu vyriausybės didina išlaidas skolintais pinigais. N. Mačiulis pripažįsta ES susitarimų dėl bendrų išlaidų svarbą, nes tai sukuria unikalias galimybes pinigams į ilgalaikį efektą nukreipti: „Negrąžintinas išmokas, gautas iš ES, labai svarbu nukreipti į sritis, kurios kuria augimo potencialą ilguoju laikotarpiu, didina šalies įmonių konkurencingumą, produktyvumo augimo potencialą, leidžia kurti žalesnę, išmanesnę ekonomiką. Reikia investuoti ne į cementą, plytas ir stogus, o išmaniau paskirstyti investicijas. Tokio masto galimybė greitai nepasikartos“.

Tarp aiškiai nužymėtų investicijų gairių – žalioji ekonomika, skatinimas kuo mažiau taršios gamybos. Banko vyriausiasis ekonomistas atkreipia dėmesį, jog artimiausią penkmetį, tikėtina, bus įvestas naujas taršos mokestis, o jis priklausys nuo to, kiek anglies dvideginio išmetama produkto gamybos metu. Šiuo mokesčiu svarstoma apmokestinti ne tik ES, bet ir už jos ribų pagamintas prekes. Todėl ekspertas linki jau dabar visiems gamintojams galvoti apie būsimą naują mokestį ir tai, kaip galima būtų patobulinti gamybos procesą, kad išmetami anglies dvideginio kiekiai sumažėtų.

Įžvelgia rizikų

Pigūs centrinių bankų spausdinami pinigai padeda išvengti likvidumo, mokumo krizių. Kaip pažymi N. Mačiulis, trumpuoju laikotarpiu tai yra gerai, bet ilguoju laikotarpiu kelia infliacijos riziką. Situaciją gali komplikuoti protekcionistinės ir nacionalistinės vyriausybių politikos, siekiant susigrąžinti gamybą arčiau namų, – yra tikimybė, kad įvežtinė produkcija gali būti labiau apmokestinama, ribojama migracija. Tai gali didinti infliaciją. Yra veiksnių, kurie kelia gamybos sąnaudas bei kainas, galiausiai lemia infliacijos augimą. Infliacinė aplinka, kaip prognozuojama, gali susidaryti po poros metų ar jau ateinančiais.

„Protekcionizmas, nacionalizmas gali slopinti produktyvumo ir ekonomikos augimą, ir tai būtų naujas veiksnys, su kuriuo pasaulis nekovojo pastarąjį ketvirtį amžiaus“, – įžvalgomis dalijasi ekspertas.

Be to, anot jo, investavimui palankios sąlygos taip pat kelia tam tikrų pavojų: neefektyvaus kapitalo paskirstymo, perteklinės rizikos. Ilguoju laikotarpiu tai nėra tvaru.

Netikėtas išmokų efektas

Vyriausybė ėmėsi operatyvių priemonių krizės pasekmėms suvaldyti. Parlamentas joms pritarė, nors buvo nuogąstavimų dėl įvairių socialinių išmokų, ar jos nepaskatins piktnaudžiavimo. Deja, rugpjūtis rodo, kad nuogąstavimai pasitvirtina.

Registruotų bedarbių gretos išaugo iki 232 tūkst. – nedarbo lygis pasiekė 13 proc. Nors gegužės mėnesį nedarbas buvo mažesnis. Daroma prielaida, kad jo augimą paskatino nauja socialinė išmoka – vadinamoji darbo paieškos išmoka.

Užimtumo tarnyboje yra užsiregistravę apie 30 tūkst. asmenų, kurie niekada iki šiol nebuvo užsiregistravę bedarbiais, neieškojo darbo, buvo neaktyvūs darbo rinkoje. Neatmetama, kad dalis jų išniro iš šešėlio, dalis – iš emigracijos sugrįžę tautiečiai. Beje, ši krizė, kurią galima apibūdinti kaip trumpiausią istorijoje, išsiskyrė dar ir tuo, kad sukėlė ne emigracijos, o imigracijos bangą. Viliamasi, kad dalis sugrįžusiųjų liks Lietuvoje, nepaisant tolimesnio pandemijos scenarijaus.

Ekonomistams akį rėžia tai, kad šiuo metu yra kaip niekada anksčiau didelis laisvų darbo vietų skaičius, jis siekia beveik 17 tūkst. Kita vertus, „Sodros“ duomenimis, socialiai apdraustų asmenų skaičius yra didesnis, negu buvo kovo mėnesio pabaigoje.

Taigi apstu ženklų, rodančių, jog norinčiųjų gauti socialines išmokas yra daugiau negu norinčiųjų susirasti darbą. Pasak N. Mačiulio, situacijai suvaldyti esama įvairių sprendimų: galima ilginti verslo liudijimo galiojimo trukmę arba transformuoti tą pačią išmoką – skirti ją ne darbo paieškai, o kaip premiją susiradus darbą. Tokio pobūdžio išmokos patirties galima pasimokyti iš kitų šalių; ji realiai skatintų užimtumą.

Socialinės aplinkos ir darbo ministerija taip pat suskubo reaguoti į tai, kad viešosios lėšos pernelyg dosniai dalijamos. Ar pelnytai asmenims jau atslūgus nedarbo pikui skiriamos 200 eurų mėnesinės išmokos, ketinama tikrinti pasitelkus Valstybinę mokesčių inspekciją.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad darbo rinkos padėtis mūsų šalyje yra normali, nepasitvirtino Europos Komisijos teikta prognozė, esą darbo užmokestis gali susitraukti dešimtadaliu. Nei viešajame, nei privačiame sektoriuose įmonės padėtimi nepiktnaudžiavo. Darbo užmokestis per metus augs vidutiniškai 4 proc., o kitais metais atlyginimo augimas paspartės iki 6 proc.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė