Įsakymas dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir juostų nustatymo – teisėtas

Išplėstinė teisėjų kolegija sprendime nurodė, kad Aplinkos ministerija, grįsdama kvestionuojamą teisinį reguliavimą, plačiai išdėstė teisinio reguliavimo pagrindimą ir pateikė pagrįstus argumentus dėl konkretaus dydžio pakrantės apsaugos juostų nustatymo prie skirtingo dydžio vandens telkinių remdamasi specialiomis žiniomis ir specialia (profesine) kompetencija pagrįstais (objektyviais) duomenimis, kurie yra vieši. Teismas sprendime nurodė, kad “šiuo atveju atsakovas tinkamai ir išsamiai, remdamasis objektyviais duomenimis, pagrindė kvestionuojamą teisinį reguliavimą, ir nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjo ginčijamos Aprašo nuostatos prašoma ištirti apimtimi akivaizdžiai pažeistų imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų nuostatas ir užkirstų galimybę siekiamų tikslų įgyvendinimui, būtų akivaizdžiai neproporcingos visuotinai svarbiems tikslams ar prieštarautų tautos gerovei, Lietuvos visuomenės ir valstybės interesams, paneigtų Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintas, jų ginamas ir saugomas vertybes.”

Priimant sprendimą taip pat atsižvelgta į tai, kad teismui buvo pateiktas išsamus kompleksinis teisės akto nuostatų teisinis vertinimas ir paaiškinimai, kad pakeistu vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo mechanizmu siekiama ne tik apsaugoti vandens telkinius, kad į juos nepatektų pavojingų medžiagų, bet ir įvairiuose įstatymuose įtvirtintų, visuotinai reikšmingų tikslų – apsaugoti vandens telkinių krantus nuo erozijos, užtikrinti vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumą, išsaugoti migracinių koridorių funkciją, saugoti vandens telkinių pakrančių gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, sudaryti palankias sąlygas rekreacijai, taip pat užtikrinti visuomenės teisę naudotis vandens telkiniais ir eiti jų pakrantėmis.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo spręsti kad priimant teisės akto pakeitimą buvo padarytas teisėkūros procedūros pažeidimas.

Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Dėl šio įsakymo teisėtumo į LVAT kreipėsi Seimo narys Antanas Matulas.

2022 m. rugsėjo 2 d. pasirašytas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs aplinkos ministro įsakymas, dėl kurio kilo ginčas, reglamentuoja paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir juostų nustatymo tvarką prie vandens telkinių. Pagal įsakymo nuostatas prie vandens telkinių, priklausomai nuo jų dydžio, nustatomos 5 m, 10 m ar 30 m pakrančių apsaugos juostos ir nuo 100 iki 500 m apsaugos zonos, kuriose pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą taikomi ūkinės ir kitokios veiklos apribojimai.

Šis ministro įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, pagal kurį nuo 2023 m. paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos tampa nekilnojamojo turto registro objektais ir erdviniai vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių juostų duomenys turi būti parengti visai šalies teritorijai.

AM informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.