Įsisenėję skauduliai bus operuojami švelniai

Kalbos iš politikų tribūnų apie artėjančias valstybės valdomų įmonių permainas jaudina ne tik tų įmonių darbuotojus, bet ir žemdirbių bendruomenę, kuri naudojasi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdomų įmonių paslaugomis. Rūpi, ar nepabrangs paslaugos. Ypač kaitina aistras su gyvulių veislininkyste susijusių įmonių likimas, sklinda įvairių kalbų ir gandų. Žemės ūkio viceministras dr. Saulius SAVICKIS pabrėžia, kad jokie sprendimai dar nepriimti, tačiau sutiko išsklaidyti kai kurias kaimo žmonių abejones ir atskleisti, kurlink krypsta svarstymai. Pasak viceminstro, gyvulių veislininkystėje susikaupė daug skaudulių, kuriuos reikia arba gydyti, arba operuoti.

Įžvelgia grėsmes Ūkinių gyvūnų augintojų ir veisėjų asociacijos tarpusavyje konkuruoja. Nacionalinių ir užsieninių veislių veisėjų asociacijų požiūris į tuos pačius klausimus kai kada kardinaliai skiriasi. Vieni sako, kad įmonė kiaulių ar kitų ūkinių gyvūnų produktyvumo kontrolei yra būtina, o kiti – priešingai, kad ji nereikalinga. Pasak viceministro, niekas neginčija, kad Vakarų pasaulyje selekcija yra labiau pažengusi, ūkiniai gyvūnai yra produktyvesni, tačiau dėl to negalima nuvertinti ir nacionalinių veislių, lietuviško darbo. „Taip, mes atsiliekame ir galbūt niekada neaplenksime Vakarų šalių, nes kad ir kiek besivystytume, jos toliau žengia į priekį. Bet kas būtų, jei atsisakytume nacionalinių veislių produktyvumo kontrolės? Ar nenutiktų panašiai kaip su linais?“, – siūlo prisiminti pamokančią istoriją, kai buvo sužlugdytas ne tik linų auginimas, bet ir neliko lietuviškų verpalų pramonės. Užsieninėms veislėms labiau atstovaujančios asociacijos pasisako už valstybės valdomų veislininkystės, produktyvumo kontrolės įmonių privatizavimą. ŽŪM įžvelgia pavojų, kad šio scenarijaus atveju užsienio investuotojas įgytų didelę, monopolinei rinkai artimą persvarą, kuri nėra palanki paslaugų gavėjams. Verslas niekada nepraleis galimybės papildomai užsidirbti. Kita grėsmė – įmones gali įsigyti ne žemės ūkio srities verslas, suviliotas patrauklioje vietoje esančių pastatų ar sklypo. Šiuo atveju parduotų įmonių veikla būtų greitai nutraukta.

Aukciono nebus Valstybė neturėtų vykdyti veislininkystės funkcijos, tai jau nuspręsta. ŽŪM pasisako už tai, kad veikla būtų perduota gamintojų organizacijoms – kooperatyvams, asociacijoms. „Mes norėtume, kad veislininkystė pereitų į rankas tiems, kurie šiandien naudojasi tomis paslaugomis ir mato jų naudą“, – sako S. Savickis. Jis pabrėžia, kad tai būtų ne pardavimas, o perdavimas. Šiandien nėra būdo, kaip saugiai perleisti veiklą gamintojams, išskyrus viešąjį aukcioną, kito teisinio kelio nėra. Vyriausybė pritaria, kad jo reikia ieškoti... Sutarta neskubėti, pasiekti, kad būtų patenkintos visos suinteresuotos šalys. Pasak viceministro, vyksta diskusijos siekiant išgryninti veiklas ir funkcijas: kurias perleisti gamintojų kooperatyvams, o kurios atitinka viešąjį interesą ir turi likti valstybės globojamos. Kuria kryptimi bus einama, kurios įmonės liks ir kokios bus jų funkcijos, paaiškės po savaitės kitos. „Niekas nevyks „buldozeriniu“ principu. Bus atsižvelgiama, kiek yra viešojo intereso“, – patikina pašnekovas.

Perskirstymo principas Kol nėra sprendimo, nenorėdama suklaidinti žmonių, ŽŪM vengia leistis į konkrečių įmonių reorganizavimo detales. Atskleidžia valdomų įmonių pertvarkymo principą – aiškiai atskirti komerciją nuo viešojo intereso. Pasak pašnekovo, pelningai veikiančios įmonės galėtų būti sujungtos į vieną pelno siekiančią uždarąją akcinę bendrovę. Antai „Lietuvos veislininkystė“ ar „Panevėžio veislininkystė“ neturi specialiųjų įpareigojimų, sėkmingai veikia rinkoje, moka mokesčius ir dar dividendus į valstybės biudžetą. Tačiau nepelningą veiklą, tokią kaip genofondo išsaugojimas, valstybė globos toliau, nes ši veikla turi išliekamąją vertę ir yra reikalinga Lietuvai. Įmones, kurios laiko genofondinius gyvulius, atlieka produktyvumo kontrolės tyrimus, svarstoma sutelkti į vienas rankas – viešąją įstaigą. „Ji turi būti pelninga, bet nesiekianti maksimalaus pelno, nes tos veiklos yra remiamos: genofondo išlaikymas, produktyvumo kontrolė“, – viešosios įstaigos vizija dalijasi S. Savickis. Taigi perskirsčius šiandienines ŽŪM valdomas įmones liktų viena pelno siekianti ir dalinai gamintojų valdoma uždaroji akcinė bendrovė ir valstybės remiama viešoji įstaiga, kurios pagrindinis uždavinys yra ne pelnas, o genetinio gyvūnų branduolio išsaugojimas.

Genetinio branduolio apsauga Viešoji įstaiga užtikrintų papildomą nacionalinių veislių genofondo apsaugą. „Išnaikinus veislę jos nesugrąžinsi. Nekintamą genofondą istorijai reikia išlaikyti tiek edukaciniais, tiek naujų veislių vedimo tikslais. Branduolys nėra didelis, kad būtų sudėtinga jį išlaikyti. Yra laikytojų entuziastų, bet buvo atvejų, kai ūkininko ūkio niekas nenorėjo perimti, gyvūnai nukeliavo į mėsos kombinatą, – problemą primena S. Savickis, – ar turi teisę ūkininkas laisvai parduoti valstybės remiamų saugomų veislių gyvulius, jeigu baigia ūkininkauti, o ūkio niekas neperima?“ Valstybės investicijos neturi pražūti. Kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atveju, čia taip pat turėtų būti numatyta pirmenybė, kam įsigyti genofondo gyvulius – asociacijos nariams, galiausiai valstybės fondo vaidmenį šiuo atveju atliekančiai viešajai įstaigai. Kitas klausimas, kokio dydžio genetinis branduolys reikalingas. Populiacijos, kuri yra pakankama privačiame sektoriuje, nėra tikslo laikyti ir valstybei. Pasak viceministro, susiklostė ydinga tradicija, kai valstybės globojamoje įmonėje išmokos už saugomos veislės gyvūną didesnės negu privatininko laikomą. „Veislės neturi būti diskriminuojamos priklausomai nuo to, kur jos laikomos. Tampa svarbios ne gyvūno savybės, o jo galva, paskui kurią keliauja paramos krepšelis. Nėra tinkamas toks požiūris, nes neskatina geriausio individo atrinkimo, skatina masinį laikymą“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas. Valstybės įsikišimas į genofondo išsaugojimą reikalingas iškilus branduolio nykimo grėsmei, mažėjant gyvulių skaičiui. Čia atsakymą turės pateikti už ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugą atsakinga komisija prie LSMU VA Gyvulininkystės instituto. Veislių populiacijos branduoliui reikalinga nuolatinė stebėsena. Pvz., Lietuvos sunkiųjų arklių populiacija (1 600 gyvūnų) sumažėjo 300 arklių, iš jų 200 smulkieji augintojai pardavė į Baltarusiją, kur norima sudaryti kaimenę. „Neturėtume leisti tokios situacijos. Turėtų įsijungti apsaugos mechanizmas“, – teigia viceministras. Iki tam tikros ribos sumažėjus gyvulių skaičiui, iš privatininkų turėtų būti supirkti likę tos veislės gyvuliai, sudarytas genofondinis branduolys ir platinamas gyventojams.

Ketina konsoliduoti laboratorijas Sistemoje tvarką pasiryžusiai daryti ŽŪM vadovybei pro akis nepraslydo jokia detalė. Veikia daug laboratorijų, kiek­viena jų pati sau atrodo didelė: Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, „Pieno tyrimai“, Valstybinės augalų tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorija... S. Savickio žodžiais, Lietuvai pakaktų vienos laboratorijos, vieno administracinio padalinio. „Galvojama konsoliduoti pajėgas į vieną darinį, jame išnaudojant, pvz., „Pieno tyrimų“ logistiką. Dabar kiekvienas važinėja po Lietuvą susirinkti savo mėginių. „Gyvulių produktyvumo kontrolę“ galima panaudoti ne tik pieno mėginiams imti. 350 kontrolės asistentų visoje Lietuvoje, atvykę į ūkį, be kontrolinio melžimo mėginių, galėtų ir kitų komercinių mėginių paimti, pvz.: mastito sukėlėjui nustatyti, pašarų, dirvos ir t. t.“, – apie numatomus pokyčius pasakoja viceministras. Būtų įdiegta viena kokybės sistema, o užsakovai visas reikalingas laboratorinių tyrimų paslaugas gautų iš vieno centro. Į naują darinį taip pat ketinama pakviesti ŽŪM nepavaldžias laboratorijas. Lietuva rengiasi perimti gerąją patirtį iš užsienio šalių, kuriose veikia dideli tyrimų centrai, pasitelkiama sinergija – vienas padalinys papildo kitą, vartotojui pasiūloma kokybiškesnė paslauga.

Asociacijoms finansuoti – lubos Šiuo metu vienas iš klausimų, kuris reikalauja skubaus sprendimo, yra veislininkystės parodų organizavimas. Žemės ūkio rūmų narės asociacijos pateikė keturis projektus prašydamos savo parodoms net 150 tūkst. Eur paramos. Tai ne tik galvijų, bet ir triušių, audinių augintojų paraiškos. Anot ŽŪM vadovybės atstovo, visi verslai yra reikalingi, bet prašomos sumos parodoms organizuoti yra neadekvačios, kone dvigubai didesnės negu praėjusiais metais. Paaiškinimas – „vis tiek nubrauksit“. Susiklosčiusi ydinga tradicija. Nepateikiamas prašomo finansavimo pagrindimas. Pinigų skyrimo mechanizmą ketinama peržiūrėti. „Galbūt ministerija turėtų prisidėti prie konkrečių projektų. Parodai reikia kelių šimtų gardų, scenos ir gyvulio transportavimo. Tuos darbus galima nupirkti viešojo konkurso būdu. Ministerija finansuotų struktūrą, o pati asociacija užsiimtų jos turiniu. Tuomet visiems būtų aišku, kam ir kaip panaudojami pinigai“, – apie brandinamą aiškesnę tvarką pasakoja viceministras. Jo žodžiais, asociacijos turi žinoti, už ką gali tikėtis pinigų ir kaip jie gali būti naudojami. Be to, skiriant lėšas turi būti atsižvelgiama į parodos dalyvių ir rėmėjų, lankytojų gausą. Pasak S. Savickio, šiais metais parodos bus remiamos tik pagal šį principą. Panaši problema į parodų finansavimo – dėl kilmės knygų vedimo. Asociacijos „žvejoja“ gyvūnų „galvas“, kad pritrauktų daugiau finansavimo. ŽŪM ieško galimų sprendimų. „Turbūt bus įvestos lubos, kompensavimas už tam tikrą gyvulių skaičių, kad „grietinėlės graibymas“ nevyktų paklodės tampymo principu“, – svarstomą kelią atskleidžia viceministras. Veislininkystei pinigai – iš to paties ŽŪM biudžeto „maišo“. Išgryninus poreikį šiose srityse, sutaupytas lėšas galima perkelti į kitas veislininkystei skirtas eilutes.

Algirdiškio parodą augins Algirdiškio parodų centre vykstanti, šiemet jau penkioliktą kartą būsianti veislinių gyvulių paroda turėtų įgyti naujų spalvų. Pasak žemės ūkio viceministro, valstybei reikia bent vienos parodos, kuri apimtų visą veislininkystės parką ir būtų reprezentacinė. Ji turėtų atlikti trejopą paskirtį. Tai būtų naudingas ir svarbus edukacinis renginys žemės ūkio studijas pasirinkusiam jaunimui. Atskirų veislių gyvūnų augintojams tai būtų specializuota paroda, trunkanti dvi dienas ar šiek tiek ilgiau. Parodos dienomis rengiamas aukcionas, vyksta seminarai veisėjams. Trečioji labai svarbi paskirtis – reprezentacinė. „Tai galimybė atvežti Lietuvoje reziduojančius ambasadorius, konsulus. Parodyti jiems, kokie yra mūsų pasiekimai, kasmet tęsti tą tradiciją“, – idėja dalijasi žemės ūkio viceministras. Po metų kitų ambasados iš savo šalių jau pasikvies potencia­lius pirkėjus, bus užmegzti naudingi kontaktai. Ministerija stengsis pagloboti ir specializuotas parodėles. Tačiau lėšas būtina konsoliduoti ir panaudoti su didžiausia nauda gyvulių augintojams. Tad šį rudenį Algirdiškyje turėtume surengti tikrai įspūdingą ir prasmingą parodą.

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

ŽŪM nuotrauka