Vištų klausimo imsis jau net Europos Teisingumo Teismas

Ar sutinkame mokėti daugiau?

ES valstybėse vis garsiau skamba balsai, kad reikia gerinti gyvūnų laikymo sąlygas – aktyvi kampanija už tuščius narvus, matome, agroverslą spaudžia ir Lietuvoje. EK buvo įsipareigojusi iki 2023 m. pabaigos pateikti ūkinių gyvūnų gerovę reglamentuojantį teisės akto projektą. Jo nesulaukusios nevyriausybinės organizacijos „Europos piliečių iniciatyva“ (ECI) komitetas „Narvų amžiaus pabaiga“, vadovaujamas NVO „Compassion in World Farming“, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme iškėlė ieškinį EK. Nusivylimą Komisijos darbu išreiškė ir pasaulinė gyvūnų teises ginanti organizacija „Humane Society International Europe“ (HSI/Europe).

Paukštininkystės verslas į vištų dedeklių laikymo sąlygas investavo vykdydami 2012 m. įsigaliojusį reikalavimą užtikrinti didesnį narvo plotą (ne mažiau nei 750 cm² vienai vištai) arba įdiegti alternatyvias sistemas, pagal kurias „vištos dedeklės gali laisvai judėti, kai jų tankumas ne didesnis kaip 9 dedeklės vienam m² naudingojo ploto“. Tai reglamentuojama ES vištų dedeklių direktyvoje. Anksčiau vienai dedeklei buvo skiriama 550 cm².

Nors dabar vištų dedeklių laikymo sąlygos pagerintos, gyvūnų teises ginančios organizacijos ir nemažai ekspertų tvirtina, kad laikymas narvuose apskritai prieštarauja prigimčiai, trikdo vištų elgseną. Todėl esą būtina visai atsisakyti narvų sistemų.

„Jei pažvelgtumėte į atskiras ES valstybes nares, yra tokių šalių, kaip Austrija ir Liuksemburgas, kurios jau turi savo įstatymus, be ES teisės aktų – narvų naudojimas šiose šalyse jau nebeleidžiamas“, – atkreipia dėmesį į jau egzistuojančius pavyzdžius vykdomasis HSI/Europa direktorius Ruudas Tombrockas.

Danija jau taip pat atsisakė narvų, Vokietijoje ir Švedijoje mažiau nei 10 proc. kiaušinių produkcijos gaunama vištas laikant patobulintuose narvuose, o, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Ispanijoje, įprastuose narvuose laikomų dedeklių skaičius viršija 60–90 proc.

Gyvūnų gynėjų poziciją palaiko ir Utrechto universiteto gyvūnų gerovės profesorius Bas Rodenburgas, 25-erius metus dirbantis gyvūnų elgesio ir gerovės srityje. Jo nuomone, patobulinti narvai vis dar neatitinka paukščių poreikių.

„Copa-Cogeca“ gyvūnų sveikatos ir gerovės darbo grupės prezidento Miguelio Ángelio Higueros teigimu, ūkininkai yra atviri svarstyti šį klausimą, o vartotojams svarbu, kokius kiaušinius pirkti, tačiau kyla klausimas, ar vartotojai yra pasirengę brangiau mokėti už tai, kad kiaušinius dedančios vištos būtų laikomos atviroje aplinkoje.

Šiuo metu ES auginama apie 380 mln. vištų dedeklių.

Gyvūnų gerovė ar aplinkos apsauga?

Sunerimę belgų naminių paukščių augintojai beda pirštu į kitą problemą, kuri prasprūdo pro gyvūnų teisių gynėjų akis. Narvų sistema leidžia kontroliuoti į aplinką išmetamo azoto kiekį, o jos atsisakius to daryti nepavyks. Tad kyla klausimas, kaip reikės derinti griežtesnius gyvūnų gerovės standartus su aplinkos apsaugos teisės aktais.

„Žmonės nori labiau rūpintis gyvūnų gerove, tačiau tai dažnai susiję su didesne aplinkos tarša“, – sako Nacionalinės naminių paukščių asociacijos atstovas Martijnas Chombaere‘as. Pasak jo, šalyje yra apie 36 proc. pagerintų narvų ūkių. Jei jiems teks pereiti prie atvirai laikomų paukščių sistemos, kurioje išmetama daugiau teršalų, jie negaus leidimo ir tai bus didelė problema šiai žemės ūkio sričiai.

Paukščių augintojai iki 2030 m. turi sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 60 proc. Jie tai galėtų pasiekti naudodami uždarų narvų sistemas, kurių poveikis aplinkai yra žymiai mažesnis, tvirtina naminių paukščių augintojai.

Kol kas specialistai negali tiksliai pasakyti, kiek azoto į aplinką išmeta laisvai laikomos vištos, tačiau daroma reali prielaida, kad žymiai daugiau nei auginamos uždaroje sistemoje. „Tai sunku išmatuoti, – sako Eksperimentinio paukštininkystės ūkio ekspertas Tomas Van Hertemas. – Uždaruose tvartuose galima matuoti išmetamus teršalus prie ventiliatorių. Laisvuose aptvaruose yra natūrali ventiliacija, o tai reiškia, kad teršalai išleidžiami nekontroliuojamai.“

Mažai taršiame paukštyne višta per metus išmeta 0,09 kg amoniako, o auginama moderniame narve – šešis kartus mažiau (0,015 kg), rašo portalas „Vilt“.

Skaičiuojama, kad paukštynas, norėdamas nuo turimos narvų sistemos pereiti prie atvirų aptvarų, naminių paukščių pulką turės sumažinti apie 60 proc.

Galiausiai ūkis taip pat turės ieškoti didesnės erdvės, o tai dar vienas brangiai atsieinantis galvosūkis, nes žemės kainos nuolat auga.

Kaip apsaugoti nuo ligų?

Egzistuoja ir kiti iššūkiai. Paukštininkai susirūpinę, kaip reikės isaugoti vištas nuo paukščių gripo ir coli bakterijos.

Nors laisvai gyvenančių vištų elgsena natūralesnė, pagerintuose narvuose laikoma tik apie 50 paukščių, o specialūs įrenginiai apsaugo vištas nuo kontakto su ekskrementais – taip sumažinama galimybė perduoti ligas. Surenkant mėšlą išvengiama amoniako susidarymo ir apribojamas kietųjų dalelių kiekis.

Eksperimentiniam paukštynui vadovaujantis T. Van Hertemas tvirtina, kad Coli infekcija dažniau pasitaiko laisvuose aptvaruose nei narvų sistemose, o pagerintuose narvuose vištos gyvena ilgiau nei auginamos laisvai.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.