Išmokos už gamybą ar deklaravimą? Štai kur klausimo esmė!

Atriekė dvigubai daugiau

Europos Komisija (EK) akcentuoja, kad teisingesnis paramos paskirstymas yra vienas iš pagrindinių 2023–2027 metų Europos Sąjungos (ES) bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslų. Viena iš tokių priemonių – papildoma perskirstomoji pajamų paramos tvarumui didinti išmoka, kurios siekis – skatinti labiau subalansuotą pajamų paramos paskirstymą mažiesiems ir vidutiniams ūkiams. ES šalys tam turėjo skirti 10 proc. savo pakoreguotų finansinių asignavimų tiesioginėms išmokoms, atlikus pervedimus iš vieno fondo į kitą, kad padidintų mažesnių ir vidutinių ūkių gaunamas išmokas.

Lietuva perskirstymo išmokoms atriekė dvigubai daugiau – 20 proc. – tiesioginių išmokų voko. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP), šioms išmokoms iš viso tenka per 600 mln. Eur. Perskirstomoji išmoka skiriama už pirmuosius 50 ha ir mokama tiems pareiškėjams, kurie deklaruoja ne daugiau kaip 500 ha ploto. Šios išmokos dydis yra diferencijuojamas pagal deklaruojamų hektarų skaičių – už pirmus 10 ha buvo apie 75 Eur/ha, už 11–20 ha – apie 80 Eur/ha, už 21–30 ha – 95 Eur/ha ir už 31–50 ha – apie 105 Eur/ha.

Koks perskirstymo efektas?

„Iš tikrųjų 2023–2027 m. laikotarpiu pagal reglamentą reikia 10 proc. tiesioginių išmokų voko numatyti perskirstomajai pirmųjų hektarų išmokai – tai būtų apie 300 mln. Eur. Bet mes davėme dvigubai daugiau – apie 600 mln. Eur. Be mūsų, gal tik dar viena ES šalis tiek daug tam skyrė. Ir praėjusiame 2014–2022 m. laikotarpyje mes buvome rekordininkai – tam išleidome 15 proc. išmokų voko (590 mln. Eur), nors galėjome tam numatyti 5 proc., ir tai su išlygomis, nes galima buvo ir neskirti. Jeigu jau viršijome reglamento nuostatas, logiškai galvojant, kažkas turėjo atlikti naudos analizę ir įvertinti efektą, kaip tokia parama suveikė“, – „Ūkininko patarėjui“ svarstė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tokia analize nepasigyrė, todėl galima remtis tik plikais statistiniais skaičiais – Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, Lietuvoje 2020-ųjų sausį buvo registruota per 114 tūkst. ūkininkų ūkių, o 2024 m. liepos 1 d. – 86 441 ūkis. Nyksta daugiausia smulkieji ūkiai.

„Jeigu pažvelgtume tik į pieno ūkių statistiką, tai jų akivaizdžiai mažėja. Tokios tendencijos yra, nepaisant pirmųjų hektarų išmokai išleistų 590 mln. Eur. Neįvertinus ankstesnio laikotarpio perskirstymo efekto, nusprendėme tam duoti 20 proc. – be reikalavimų ir analizės. Tarkime, dalis tokios paramos gavėjų yra pievų turėtojai, apie kuriuos kalbėjo ir buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kuris savo laiku įvedė reikalavimą, kad jie turėtų gyvulių. Bet mes sušvelninome tuos reikalavimus ir padarėme, kad vienai karvei tektų 10 ha, o buvo 3 ha. Ir dabar dalijame tas išmokas. Už ką?“ – retoriškai klausė ŪP pašnekovas.

Jis priminė, ką apie išmokas kalbėjo K. Starkevičius – jos skirtos negautoms pajamoms kompensuoti. „Jeigu augini tik žolę, tai kokios čia bus negautos pajamos? Jeigu žolę pagal reikalavimus nušienauji kartą per metus ir išveži pamiškėn, tai ar reikia kalbėti apie paramą tokiems smulkiems ūkiams? Manau, kad ji turėtų būti skirta tiems, kurie gamina produkciją“, – samprotavo LŽŪBA prezidentas.

Mato didelį rezervą

Pernai žemės ūkio ministru tapęs K. Starkevičius Seimo Kaimo reikalų komitete teigė matantis didžiulį rezervą, jeigu tiesiogines išmokas gautų tik realiai ūkininkaujantieji. Tokiu atveju tiesioginės išmokos padidėtų. O dabar, anot jo, visos schemos leidžia neūkininkaujantiesiems gauti tiesiogines išmokas, deklaruojant žemę. Tada ir jų dydis yra atitinkamas.

Buvęs žemės ūkio ministras atkreipė dėmesį, kad ES direktyvos sako, jog tiesioginės išmokos yra mokamos už negautas pajamas, ir apgailestavo, kad Lietuvoje susiklostė kitokios tradicijos, kai išmokos mokamos vien už žemės deklaravimą.

Palaida bala

E. Pranauskas teigė, kad, kalbant apie tiesioginių išmokų mokėjimą, atsiremiame į pamatinius dalykus. Jis citavo reglamentą, kur apibūdinama žemės ūkio veikla. Pirmiausia tai yra, žinoma, žemės ūkio produktų gamyba, kita – žemės ūkio paskirties žemės laikymas tokios būklės, kad ji būtų tinkama ganyti arba dirbti be jokios parengiamosios veiklos, kurią vykdant nebūtų apsiribota įprastais žemės ūkio metodais ir mechanizmais.

„Mes jau anksčiau sakėme, kad apsibrėžkime, kas yra tie įprasti žemės ūkio metodai ir mechanizmai, kad neleistume pelnytis tiems, kurie iš esmės nieko nedaro deklaruotuose plotuose. Mes galime tai padaryti, ar laikysime, kad žolės nupjovimas kartą per metus ir yra geros būklės palaikymas? Jeigu kalbame apie įprastus metodus, tai gal tai būtų nuganymas ir nušienavimas ar nušienavimas kelis kartus per metus. Galėtume tą reglamentinę nuostatą susiaurinti, ir jeigu būklę palaikai, pavyzdžiui, tokiais būdais, kad nušienauji vieną kartą, tada būk malonus ir gauk kokius 20–30 Eur/ha. O dabar – palaida bala“, – pastebėjo LŽŪBA prezidentas. Jis siūlytų diferencijuoti perskirstomąją išmoką, atsižvelgiant į tai, ar žemės būklė palaikoma gamybiniais metodais, kai gaminama produkcija, ar tik formaliais veiksmais.

Kitas būdas – permesti pinigus į kaimo plėtros priemones ir smulkiuosius ūkius remti per investicinę paramą. Tada ūkiai būtų įpareigoti gaminti, gal ir augti, ir tai leistų atsijoti gaminančius ūkius nuo tų, kurie nori gauti tik išmokas. „Savo laiku taip darė lenkai, o mums dėl to teko ginčytis su ŽŪM, kuri buvo kategoriška, kad negalima skatinti gamybos plėtros. 2014–2022 m. laikotarpiu prašėme teikti prioritetus, jeigu gyvulių skaičius didės ir pan., bet aiškino, kad jokiu būdu to negalima, esą, ES neleidžia. Susiradome lenkiškas taisykles ir pamatėme, kad ten galima skirti prioritetinius balus už didesnį gyvulių skaičių!“ – apie skirtingą požiūrį į gamybą apgailestaudamas pasakojo ŪP pašnekovas.

Tiesa, jis pripažino, kad pinigų perkėlimas iš tiesioginių išmokų voko į kaimo plėtrą gali sukelti kitų komplikacijų. „Jeigu tuos 10 proc. permesime iš I ramsčio į II, EK pabaksnos į tai, kai kalbėsime apie išmokų suvienodinimą ES. Bet mes šiuo atžvilgiu jau esame „prisidirbę“, atsisakydami papildomos pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos – nuo 2023-iųjų nebeskiriame iš biudžeto išmokų už kvotinį pieną, mėsinius ir pieninius gyvulius. O šios išmokos turėjo kompensuoti mūsų išmokų atotrūkį nuo ES lygio“, – akcentavo E. Pranauskas.

Platesnė problema

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininko, LŪS Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojo Gedo Špakausko nuomone, perskirstomųjų pirmųjų hektarų išmokų nereikėtų sieti tik su „sofos“ ūkininkais, nes jas gauna visi – ir žemės ūkio produkcijos gamintojai, ir deklaruotojai. „Jeigu ši išmoka kažkam kliūva, pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, kas gauna išmokas – tie, kurie kažką gamina, ar visi, kurie deklaruoja žemės naudmenas. Reikalas tas, kad jos mokamos ir tiems, kurie nebūtinai kažką užaugina ir parduoda produkciją. Čia gal ir yra didžiausia blogybė ir kur kas platesnė problema. Jeigu mes kalbėsime tik apie perskirstymo išmokas, neišsprendę šios didesnės problemos, nieko nepasieksime“, – įsitikinęs ūkininkas.

Jis ŪP akcentavo, kad smulkiuosius ūkius reikia remti, nes jie pagal savo svorį neprilygsta stambiems. O perskirstymo išmokos idėja – apsaugoti mažesniuosius. „Kaip bebūtų, reikia ir filosofiškai pagalvoti, ar tas mažiukas gali lygintis su stambiuoju, kuris galbūt turėjo galimybes užaugti ir įgyti konkurencinį pranašumą. Didesni ūkiai turi kapitalo, gali samdyti ekonomistus, finansininkus. Aišku, jie sukuria aukštą pridėtinę vertę, įdarbina darbuotojų, bet turime galvoti ir apie smulkiuosius, kaip juos išsaugoti. Jeigu panaikinsime perskirstomąsias išmokas, išmokų „lubas“, ar nedideli ūkiai turės galimybę išgyventi? Ar jiems leisime išnykti? Ar mums to reikia?“ – retorinius klausimus kėlė G. Špakauskas.

Išloštų ir maži, ir dideli

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.