Ispanijoje užfiksuotas baltasparnių platinamas gyslų pageltimo virusas (Polerovirus PEWBVYV), paveikiantis paprikas. Tai yra Europoje naujai atrasta viruso rūšis, priklausanti polerovirusų grupei.
Pirmą kartą jis buvo atrastas 2016 m. Izraelyje ant paprikų (Capsicum) augalų Jordano slėnyje, o vėliau šiaurinėje pakrantės zonoje, kur sukėlė didelių paprikų derliaus nuostolių.
Simptomai yra panašūs į tuos, kuriuos sukelia kitos paprikas užkrečiančios polerovirusų rūšys (paprikų gyslų geltos virusai 1-6, pavyzdžiui, PeVYV-2, kuris taip pat aptinkamas Izraelyje) ir pasireiškia šių augalų vaisių spalvos pakitimais, dydžio sumažėjimu ir formos pakitiimu, skonio savybių praradimu bei augalo lapų pageltimu. Sunkesniais atvejais vausiai tampa netinkamos prekybai, praneša EPPO tarptautinė duomenų bazė.
Palerovirusus platina amarai, o PeWBVYV platina ir baltasparnis (Bemisia tabaci).
2024 m. sausio mėnesį Almerijoje (Ispanija) šiltnamiuose, kuriuose auginamos paprikos, buvo pastebėti viruso simptomai. 2025 m. kovo mėn. duomenimis, Ispanijoje apie 1000 ha paprikų pasėlių (iš bendro 10 000 ha ploto) buvo paveikti šio viruso El Ejido, Roquetas de Mar ir Níjar savivaldybėse.
Įdomu tai, kad užkrėstame šiltnamyje amarų nebuvo, tačiau aptikta baltasparnių. Almerijos augalų sveikatos laboratorijos surinktus mėginius ištyrė Valensijos politechnikos universiteto laboratorija ir patvirtino, kad tai iš tiesų buvo naujas patogenas: vienu metu aptikti PeWBVYV ir PeVYV virusai.
Mokslininkai perspėjo apie būtinybę vykdyti griežtesnę sėklų fitosanitarinę kontrolę jų kilmės vietoje ir tai pagrindė Viduržemio jūros agrarinės miškininkystės instituto (IAM) ir Augalų molekulinės ir ląstelinės biologijos instituto (IBMCP) tyrimu, kuris rodo, kad 34,4 proc. paprikų sėklų 2019-2023 m. importuota iš Kinijos, o šios sėklos buvo užkrėstos įvairiais virusais.
Be to, tyrėjai atliko molekulinę pomidorų ir paprikų sėklų importo iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą analizę. Paaiškėjo, kad 0,7 proc. importuotų sėklų (tirti 2019–2023 m. importo mėginiai) buvo užterštos pomidorų vaisiaus rudųjų raukšlių virusu (ToBRFV). Šios sėklos atvežtos iš Kinijos, Indijos, Izraelio, Tailando ir Turkijos. Pomidorų margosios mozaikos virusas (ToMMV) buvo aptiktas 2,6 proc. (atkeliavo iš Kinijos, Izraelio ir JAV) sėklų, o tai rodo, kad šis patogenas „gali būti labiau paplitęs Ispanijoje ir Europoje, nei šiuo metu žinoma“, perspėjo tyrėjai. Dar vienas neseniai užfiksuotas atvejis – švelniosios paprikų dėmėtligės viruso (CPMMoV) atsiradimas, kuris jau pasirodė Granadoje ir Baskų krašte iš Azijos, nors jo egzistavimas ir kituose paprikų auginimo regionuose nėra atmetamas.
Kaip informuoja Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kenksmingieji baltasparniai yra polifagai. Antai Bemisia tabaci minta apie 600 rūšių augalų, o Aleurocanthus spp. – kenkia 75 rūšių augalams, priklausantiems 38 šeimoms. Tarp jų kriaušės (Pyrus spp.), cidonijos (Cydonia oblonga), rožės (Rosa sp.); tabakas (Nicotiana), pomidorai (Lycopersicon esculentum); paprikos (Capsicum), moliūgai (Cucurbita pepo), agurkai (Cucumis sativus), gerberos (Gerbera), glioksinijos (Gloxinia), salotos (Lactuca sativa), puansetijos (Euphorbia pulcherrima)...
Baltasparniai siurbia augalų sultis, mažina augalų gyvybingumą ir trikdo jų augimą, sukelia chlorozes ir netolygų augalų brendimą, indukuoja kitus fiziologinius sutrikimus. Besimaitinančios lervos išskiria saldžias išskyras, kuriose įsiveisia pelėsiniai grybai, trikdantys fotosintezę, augalai meta lapus ir lėčiau auga. Tabakiniai baltasparniai platina per 100 rūšių augalų virusų, priklausančių Geminiviridae, Closteroviridae, Potyviridae šeimoms. Dažniausiai platinami Begomovirus, dėl kurių poveikio augalų derlius sumažėja 20–100 proc. Baltasparniai aptinkami ant augalų lapų, šakelių ir šviežių vaisių (apyvaisio).
Tinkamomis temperatūros sąlygomis baltasparniai gali migruoti dideliais atstumais, todėl juos kontroliuoti gali būti pakankamai sudėtinga. Be to, vasarą ir rudenį, esant tinkamoms temperatūros ir drėgmės aplinkos sąlygoms, viena baltasparnių karta išsivysto per 5–7 dienas, o amaras per savaitę gali pasidauginti iki 50-60 vienetų. Kitaip sakant, jei amaras subręsta per 4-5 dienas, jis atsives palikuonis, kurių per mėnesį gali pasidauginti iki keliasdešimt milijonų. Jeigu jiems pakanka maisto, netrukus susidaro didžiulė grupė.
Dar viena tokių kenkėjų kontrolės problema – kenkėjų įgyjamas atsparumas cheminei medžiagai. Jis formuojasi, kai daugiau nei tris kartus pagretį naudojamas tos pačios veikliosios medžiagos insekticidas. Dėl šios priežasties kenkėjų kontrolės priemonės tampa mažai efektyvios.
Parengė Ričardas Čekutis