Įspūdingieji chameleonai

Rūta ANTANAITIENĖ

Tenka gėrėtis iš arti

Prieš septynerius metus pirmą kartą išvydęs epimedžių žiedelių skleidimąsi, V. Mikolaitis susižavėjo šiomis elfų gėlėmis. Dabar gausioje jo epimedžių kolekcijoje puikuojasi per 80 rūšių ir hibridinių veislių, išsiskiriančių įdomesnių formų ir atspalvių lapija, žiedų dydžiu ir spalvine gama, augalų aukščių kontrastais.

Epimedžiai (Epimedium L.) – daugiamečiai žoliniai, pusiau ūksminiai, medingi, maždaug 10–50 cm, augalai. Gentyje apie 50 rūšių, savaime augančių plačialapiuose Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos miškuose, Šiaurės Afrikoje, Tolimuosiuose Rytuose. Lietuvoje savaime epimedžiai neauga, auginamos tik introdukuotos rūšys ir veislės.

Gėlininkas pasakoja, kad pavasarį pirmiausia iš po senų lapų išlenda tamsūs lapkočiai, pradeda skleistis lapai, tada aukštyn stiebiasi žiedkočiai su žiedų kekėmis.

„Balandį ir gegužę įvyksta tikras epimedžių žiedų sprogimas: spalvų ir atspalvių akvarelės, ištapytos ant skirtingo dydžio žiedų, prilaikomų gracingų žiedkočių, – gėrėdamasis šiais augalais pasakoja kolekcininkas. – Tai tęsiasi apie dvi savaites, tačiau yra ir ilgiau nei tris savaites ar net pustrečio mėnesio žydinčių epimedžių.“

Gėlių žiedai 1–5 cm skersmens, sudaryti iš 4 vainiklapių (panašių į nektarines, su pentinu) ir 2 eilių po 4 (iš viso 8) spalvingų taurėlapių. Jų forma primena sinavado žiedus, sutelktus į purios šluotelės ar kekės žiedynus. Epimedžiai užmezga sėklas, sunokstančias birželį–liepą.

Hibridinė veislė ‘Red Maximum’ žydi apie 3 savaites, kartais ir ilgiau, pavėsingus gėlynus puošia raudonai purpuriniais, 5 cm skersmens žiedais. Dekoratyvūs kupsteliai susiformuoja 25–30 cm aukščio. Liauni žiedkočiai nuo žiedų svorio svyra žemyn, dar labiau sustiprindami jų nepaprastumą margų lapų fone.

„Iš visų mano auginamų epimedžių ilgiausiai – nuo gegužės pradžios apie pustrečio mėnesio džiugina hibridinė, pusiau visžalė veislė ‘William Stearn’. Tai violetinių žiedų ir dekoratyvių margų lapų derinys, – pasakoja kolekcininkas. – Žiedai skleidžiasi vienas po kito, o norint jais pasigėrėti, tenka prieiti arčiau, nes jų kuriamas grožis visai kitoks, nėra matomas iš toli kaip bijūnų ar rožių.“

Dekoratyvinių ir medingų augalų augintojas nesitikėjo, kad kamanės taip gausiai lankys jų nektaringus žiedus, bet, stebint dūzgiančias po žiedus, susidarė įspūdis, lyg tuos svetimšalius augalus jos kuo puikiausiai pažįsta.

„Lapai kuria savą istoriją: vienos epimedžių rūšys visžalės, kitos – tik sezoninės, bet visų širdiškos formos lapija pavasariop pražysta raštais: žalsvi, rausvi, su rudomis dėmėmis, ryškiais purpuriniais apvadais ar turintys bronzinį at­spalvį vasarą pažaliuoja, o rudenį tampa tikrais chameleonais, persimaino nuo raudono iki bronzinio atspalvio, – tvirtina V. Mikolaitis. – Visžaliai odiški lapai išlieka dekoratyvūs ir žiemą. Pavasarį pradeda augti nauji ūgliai su žiedais ir lapais, tad senieji pamažu džiūsta ir juos išskinu.“

Spalvinga įvairovė

Alpinio epimedžio (E. alpinum) lapai pavasarį rusvai žali, vasarą pažaliuoja, rudenį ryškiai rudi, prie pamato širdiški, 4–6 cm ilgio ir 2–4 cm pločio, dantytais kraštais. Užauga iki 35 cm. Žiedai apie centimetro skersmens, rožiniais vainiklapiais ir tamsiai raudonais taurėlapiais, susegti puriose kekėse. Pražysta gegužę ir žydi 2–3 savaites. Gali augti įvairioje dirvoje, laikinai saulės apšviestose (kad netrūktų drėgmės) ir šiltose vietose.

Plunksninio epimedžio kolchidinio porūšio (E. pinnatum subsp. colchicum) lapai odiški, platūs, šviesiai žali, pavasarį, pasak kolekcininko, išmarginti rausvai rudais ornamentais. Augalai 25–30 cm, plonais stiebais. Žydi gegužės pradžioje šviesiai geltonais žiedais. Jų hibridai žymiai įdomesni, puošiasi kelių spalvų žiedais.

Raudonojo epimedžio (E. x rubrum) lapai pavasarį įgauna rausvą atspalvį. Augalai kupsto formos, 30 cm aukščio, po žydėjimo lapai nusvyra iki žemės, žaliuoja ir žiemą. Žiedai 1,5–2,5 cm skersmens, vainiklapiai švelniai rožiniai, taurėlapiai raudoni. Pradeda žydėti apie gegužės vidurį ir žydi maždaug 3 savaites.

Epimedium x warleyense ‘Orangekönigin’, augintojo teigimu, lapai pavasarį įgauna rausvą atspalvį. Šis hibridas žydi oranžiniais žiedais su geltonu viduriu gegužės pradžioje, daugiau nei 2 savaites. Žydėjimo metu siekia apie 45 cm.

„Stambiažiedžio epimedžio hibridai (E. grandiflorum) kilę iš Japonijos, auga dideliais sąžalynais ąžuolynuose, miškuose. Augalai 20 cm aukščio. Lapai maži, be palaipų. Žiedai balti, dideli, primena orchidėjų žiedus, – pasakoja V. Mikolaitis. – Ypač puošnios šių augalų hibridinės veislės.“

‘Bicolor Giant’ pavasarį pirmiausia išleidžia stiebus, paskui lapelius ir balandžio pabaigoje dviem savaitėms pasipuošia rausvai purpuriniais, 4 cm skersmens žiedais. Tuo metu augalai su žiedynais siekia iki 60–70 cm. Jiems nužydėjus, lapai dar padidėja ir paslepia nusvirusius žiedus. Jauni lapai žali, bet kai pilnai išsiskleidžia, tarsi pražysta – tampa rusvi, išmarginti dar ryškesniu raštu. Širdelės formos lapai – vieni iš didesnių, 15 cm ilgio ir 10 cm pločio.

‘Queen Esta’ – 20 cm aukščio, kompaktiški kereliai. Žydėjimo metu tamsiai rudi lapai kontrastingai dera su rausvais vainiklapiais ir purpuriniais taurėlapiais. Žiedai 3 cm skersmens, gegužės pradžioje žydi apie 2 savaites.

Pasak kolekcininko, kai kurios šių augalų rūšys išsiskiria ypatingu grakštumu. Vieni tokių ‘Amber Queen’, jų rudi, raštuoti lapai pavasarį išauga pirmieji, paskui išsiskleidžia gintaro geltonumo žiedynai.

Jungo epimedžio (E. x youngianum) ‘Roseum’ žiedai šviesiai rožiniai, 1–1,5 cm skersmens, įdomios formos, su trumpais vainiklapiais. Augalai kompaktiški, 10–15 cm. Smailėjantys lapeliai su rudu atspalviu.

Epimedium x cantabrigiense lapai rusvi, kol jauni, vėliau tampa žali. Išskirtinis bruožas – ilgi ir gausūs žiedynai, su žiedynais augalas siekia apie 45 cm aukščio.

V. Mikolaitis pastebi, kad vieni iš unikaliausių, lapų kilimus nuklojantys yra miniatiūriniai, vos 5–10 cm, epimedžiai. E. platypetalum Og 93085 – apvaliais lapais ir šviesiai geltonais žiedais žydi gegužės pradžioje.

Šviesusis epimedis (E. davidii) EMR 4125 – apie 5 cm, palaipsniui skleidžia smulkius, 1 cm skersmens, geltonus žiedelius su rausvais taurėlapiais. Lapai rudai taškuoti, žydi apie mėnesį.

E. ‘Moonlight’ – 5 cm aukščio, lapai su rusvu atspalviu, žiedai geltoni, balti taurėlapiai su purpuriniais brūkšneliais. Žiedai skleidžiasi palaipsniui.

Miniatiūrinius epimedžius augintojas pataria labiau pagloboti, kad daugiametės piktžolės jų nenustelbtų.

Stambiažiedžio epimedžio hibridas ‘Nanum’ – 10 cm aukščio. Žali lapai su rudais apvadais dera su baltais, 3 cm skersmens, žiedais. Žydi gegužės pradžioje apie 2 savaites, suformuoja po 30–40 žiedų.

Visžalių vilionės

Pasak V. Mikolaičio, dėmesio verti amžinai žaliuojantys epimedžiai, nes jie dekoratyvūs visus metus.

Gelsvojo epimedžio (E. franchettii) ‘Brimstone Butterfly’ lapai žali, bet pavasarį išleidžia jaunus rudus lapelius. Šios rūšies lapai vieni didžiausių, apie 20 cm ilgio ir 8–10 cm pločio, su dygliukais. Išauga iki 30 cm. Pražysta vėlokai, birželį, ilgomis geltonų žiedų kekėmis.

Skėstažiedžio epimedžio (E. stellulatum) long leaf form akį traukia labai spalvingi lapai, pamarginti rudais ornamentais ir dygliukais. Žiedai balti su geltonomis akutėmis viduriuke. Augalams peržydėjus, lapai neuždengia žiedynų.

Auginimas ir priežiūra

Epimedžiai nelepūs, po medžiais nepersodinti gali augti apie 20 metų, tik kasmet reikia mulčiuoti durpėmis ar kompostu. Tai puikūs augalai ūksmingoms vietoms, nors pakenčia ir saulę, jei drėgmės pakankamai. Tinka pavėsingam alpinariumui. Mėgsta vidutinio sunkumo žemę, atsparūs sausroms, šalčiams. Žiemoja nepridengti, tik atšiauresnę žiemą kai kurių visžalių rūšių epimedžių lapai apšąla. Ankstyvą pavasarį senus lapus reikia nupjauti.

Dauginami sėklomis, kero dalimis ir ūgliais ankstyvą pavasarį arba vasaros pabaigoje. Epimedžių hibridus geriau dauginti vegetatyviai.

Tinka įvairiems gėlynams, alpinariumams, lysvaitėms papuošti, gražiai atrodo apvaduose. Želdynuose sodinami po medžiais, sudaromos stambios vienarūšės ar mišrios grupės parkuose, miško aikštelėse. Pomedžių plotuose epimedžius dera sodinti šalia žemaūgių bergenijų, geltonžiedžių šalmučių, valdšteinijų, pėdlapių ir žiemių.

Alpinariumuose ar kalvotose vietose sodinamos žemaūgių epimedžių rūšys su triskiautėmis žibuoklėmis, melsvėmis, plautėmis, raktažolėmis, uolaskėlėmis, taip pat dekoratyvinėmis viksvomis. Pavėsyje galima kartu auginti su tijarėlėmis, trilape valdšteinija. Gėlynuose stambiažiedžiai epimedžiai dera su blakėžudėmis.

Valdo Mikolaičio nuotraukos