Išrinktos 2026, 2027 ir 2028 metų Lietuvos kultūros sostinės

Toks eiliškumas patvirtintas kultūros ministro Simono Kairio įsakymu. Konkursui pateiktas paraiškas svarstė ir pasiūlymus ministrui teikė ekspertų komisija, kuriai į Lietuvos kultūros sostines pretenduojančių miestų atstovai savo programas pristatė atvykę į Kultūros ministeriją.

„Visų pirma, pagirtinas konkurse dalyvavusių komandų iš septynių šalies savivaldybių ryžtas ir pasirengimas: sutelktos kultūros bendruomenės pastangos, matomas įvairiapusis bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, pasitelkiami vietos kūrėjai, juntama drąsa įvardyti iššūkius ir supratimas, kaip kūrybiškai juos spręsti.

Taip pat labai svarbus ir nuoseklus vietos valdžios dėmesys kultūrai ir menui, vietos kūrėjams ir kultūros bendruomenei. Džiugu, kad būsimosiose Lietuvos kultūros sostinėse darniai vystomos skirtingos kultūros ir meno formos, atrandamos ir gaivinamos senosios tradicijos, puoselėjami istorinės atminties ženklai.

Tikimės, kad projektai bus sėkmingai išplėtoti, įgalins vietos bendruomenių kūrybiškumą, skatins kultūrinį turizmą, įtrauks skirtingo amžiaus, pomėgių ar socialinių grupių žmones bei kurs ilgalaikes partnerystes. Nuoširdžiai dėkoju visoms savivaldybėms, dalyvavusioms konkurse“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

2026 metų Lietuvos kultūros sostinė Kėdainiai projektu „Kėdainių kronikos kultūros ženkluose“ pakvies į Vidurio Lietuvos istorinį Radvilų miestą, kur nuo seno sugyveno įvairios tautos, vyko amatų, mokslo, kultūros mainai. Miesto istorija, persipynusi su skirtingomis konfesijomis, nulėmė daugiakultūrio miesto identitetą ir unikalų kultūrinį tapatumą. 2026 metais duris atvers rekonstruotas Kėdainių kultūros centro pastatas, o Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje – nauja vargonų muzikos salė. Kėdainiečiai, rašydami naujus kronikos puslapius, kurs atvirą miestą su kūrybiškai aktyvia ir įgalinta bendruomene, taip pat ryšį tarp praeities, dabarties ir ateities, taip įprasmindami kronikose užkoduotą Pradžios, Eigasties ir Augties ženklus.

Projektą „Kultūrinės dimensijos“ pristatanti 2027 metų Lietuvos kultūros sostinė Pasvalys siekia pateikti miestą ir rajoną kaip vieną iš Šiaurės Lietuvos kultūrinių centrų su savita gamta, tradicijomis, kalba ir papročiais ir parodyti miestą kaip darnų, vieningą, aktyvų, draugišką ir atvirą inovacijoms, naujoms kultūrinėms partnerystėms. Akcentuojami šie Pasvalio išskirtinumai: vieta, gamtiniai objektai, žmonės, tradicijos, tarmė. Lietuvos kultūros sostinės Pasvalio programos meninė vizija – eiti iš gelmių į kūrybines aukštumas: nuo prasmegusios žemės, nuo „kalnų į vidų“ (cituojant kraštietį poetą Vladą Braziūną), vis klajojant, keliaujant kaip kito iš šio krašto kilusio poeto Bernardo Brazdžionio „per pasaulį keliaujantis žmogus“.

Pirmoji Lietuvos kultūros sostinė Zarasai šį titulą susigrąžina po dviejų dešimtmečių. Projektu „Kultūros bangos: potvynių ir atoslūgių sūkuryje 20 metų“ miestas siekia įkvėpti kūrybai vietos bendruomenes, kūrėjus ir kultūros profesionalus ne tik Utenos regione, bet ir visoje Lietuvoje, taip pat sutelkti Lietuvos kultūros sostinių bendruomenę. Kultūriniu Lietuvos kurortu siekiančių tapti Zarasų programą sudaro aštuonios teminės kryptys: „Klasikos banga“, „Galerijų banga“, „Kūrybiškumo banga“, „Menų banga“, „Talentų banga“, „Kino banga“, „Festivalių banga“ ir „Mugių banga“.

Kiekvienos savivaldybės pasirengimui ir programoms įgyvendinti Kultūros ministerija skirs iki 150 tūkst. eurų. 

Šių metų Lietuvos kultūros sostinė – Kaišiadorys, kitąmet šį titulą perims Druskininkai.

Projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ tikslas – skatinti regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą.

Kultūros ministerijos informacija