Ashburn -1,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 5 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn -1,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 5 Vas 2023

Iššūkių netrūko šiemet, netrūks ir kitąmet

2022/12/30


Metų sandūroje įprasta atsisukti atgal ir pažvelgti, kokie buvo besibaigiantieji, pasvarstyti, ko galima laukti ir tikėtis iš netrukus prasidėsiančiųjų. Mintimis apie tai dalijasi Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras PRANCKIETIS ir žemės ūkio ministras Kęstutis NAVICKAS. Juos kalbino „Ūkininko patarėjo“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUS.

Kaip vertinate šiuos – 2022-uosius – metus, iki kurių pabaigos beliko vos keletas dienų?

V. Pranckietis:

Šiuos metus būtų galima pavadinti priešybių vienybės metais – nuolat reikėjo kovoti už kompetenciją, už socialinių part­nerių – žemdirbių – interesus. Sakyčiau, net ir už Lietuvos žemės ūkio ateitį, kad ši sritis turėtų nors kokią perspektyvą. Jau ir iki šiol Lietuvos žemės ūkis išgyveno ne vieną krizę, ne vieną nuosmukį, bet vis sugebėdavo pakilti, atrasti naujų veiklos krypčių. Tikiuosi, kad taip bus ir toliau. Tačiau tam, kad jis nebūtų gniuždomas, nebūtų prikuriama jį žlugdančių ir žemdirbiams dirbti trukdančių taisyklių, teko vos ne kiekvieną dieną spręsti daugybę rebusų. Kiekvienąkart važiuodamas į Seimą vis galvodavau – apie kokias problemas šiandien išgirsiu, kokias spręsiu. Tai nebuvo asmeninė kova, tai buvo bendras, sakyčiau, viso KRK interesas. Sprendimai komitete dažnai būdavo priimami ryškia KRK narių balsų dauguma, nepaisant to, kokioms politinėms jėgoms atstovauja jo narys, o šalies biudžeto projektą tvirtinome net bendru sutarimu. To bendro sutarimo siekiame visais klausimais, nes Lietuvos žemės ūkis neturėtų tapti politinių kovų arena, juk tai išskirtinė ūkio sritis, kuri rūpinasi, kad būtų patenkinami pagrindiniai visuomenės poreikiai – būtume aprūpinami maistu.

K. Navickas:

Vienas svarbiausių ir didžiausių šių metų darbų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) patvirtinimas. Visus metus truko 2021–2022 metų sandūroje Europos Komisijai (EK) pateikto SP projekto tobulinimas. Tad 2022 metai buvo įtemptų derybų metai – planas buvo koreguojamas tiek pagal EK, tiek pagal Lietuvos ūkininkų ir kitų socialinių partnerių pastabas. Derybas vainikavo lapkričio 21 d. EK sprendimas, patvirtinantis 4,3 mlrd. Eur finansavimą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023–2027 m. laikotarpiui. Kitaip nei iki šiol, SP apims ir tiesiogines išmokas, įskaitant naująsias ekoschemas, ir kaimo plėtros priemones, ir paramą vyno, bitininkystės, vaisių bei daržovių sektoriams.

SP patvirtinimu darbai nesibaigė. Dabar vyksta parengiamieji SP įgyvendinimo darbai – kuriamos, pritaikomos informacinės sistemos, rengiamos įgyvendinimo taisyklės, kiti teisės aktai. Ūkininkai ir kiti suinteresuoti asmenys kviečiami dalyvauti taisyklių ir kitų teisės aktų kūrimo procese. Jau patvirtintas ir paraiškų pagal SP rinkimo grafikas 2023 m.

EK patvirtino ir Lietuvai skirtą Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EMFAF) 2021–2027 metų programą, kuria siekiama įgyvendinti bendrą Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės politiką ir jos prioritetus. Šiai programai skirta daugiau kaip 87 mln. Eur, ES įnašas – 61,183 mln. Eur.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) po intensyvių derybų ir konsultacijų su EK pavyko pakoreguoti daugiamečių pievų referencinius dydžius. Dėl to Lietuva neperžengė leistinos pievų plotų sumažėjimo ribos ir ūkininkams suartų pievų šiais metais atkurti nereikės. Tačiau tai nėra leidimas arti daugiametes pievas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Šiemet sėkmingai įgyvendintos įvairios tikslinės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo veiklos, dėl kurių išlaikytas žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui itin svarbus produktų eksporto augimas. Pirmąjį pusmetį šių produktų eksportas į ES ir trečiąsias šalis išaugo 20 proc., palyginti su 2021 m. I pusmečiu. Toliau stiprintas Lietuvos maisto pramonės konkurencingumas ir žinomumas tarptautinėse rinkose, įgyvendinant papildomas ekonominės diplomatijos veiklas ir užtikrinant prekybos srautų ir krypčių plėtrą. Sėkmingai spręstos Lietuvos įmonėms kilusios problemos, reaguojant į Kinijos įgyvendintas prievartines ekonomines priemones ribojant lietuviškos kilmės eksportą į šią šalį, padedant nukreipti prekybos srautus į kaimynines rinkas (Taivaną, Japoniją ir kt.). Gauti nauji eksporto leidimai žemės ūkio ir maisto produktų (jautiena, paukštiena, kviečiai, žuvies produktai, pieno produktai, kiaušinių produktai ir kt.) eksportui į prioritetines rinkas, įskaitant JAV, Japoniją, Taivaną ir kitas Pietryčių Azijos šalis, iš esmės padidinantys eksporto rinkų diversifikavimą ir suteikiantys papildomų galimybių Lietuvos verslui. Sėkmingai vykdytos verslo misijos ir rengti maisto pramonės verslo forumai, susilaukę labai teigiamo Lietuvos įmonių įvertinimo ir padėję užmegzti svarbius prekybos ryšius su JAV, Japonijos, Taivano ir Pietų Korėjos partneriais.

Be to, ŽŪM iš savo asignavimų ėmė remti labdaros ir paramos organizacijas, kurios surenka perteklinį maistą iš ūkininkų ir maisto pramonės įmonių ir taip prisideda prie maisto atliekų mažinimo šiuose sektoriuose. Už vieną kilogramą maisto, kuris buvo surinktas iš maisto tvarkymo subjektų bei atiduotas labdarai ir paramai maistu, skiriama 0,5 Eur. 2022 m. bus išmokėta iki 200 tūkst. Eur, o 2023 m. šiai priemonei bus skirta 400 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų. Karo ir su juo susijusių pasekmių kontekste tokia parama ypač aktuali vargingiau gyvenantiems ir stokojantiems maisto.

Kaip manote, sąlygos Lietuvoje verstis žemės ūkiu gerėja ar blogėja?

V. Pranckietis:

Manau, galimybes verstis žemės ūkiu gal 70 proc. lemia gamta – klimato sąlygos. Susiduriame su pokyčiais, kuriuos lemia ne vieno žmogaus, žemdirbio, o visos visuomenės veikla. Šiemet žiema atėjo gal trimis savaitėmis anksčiau nei įprastai. Nors neseniai buvo žiemų, kai sniego dangos iš viso nebūdavo per visą žiemą. Tad ne nuo konkretaus žmogaus ar žmonių bendruomenės tai priklauso. Dirbantiems žemę tenka susitaikyti su tuo, kas yra, ir prisiderinti prie gamtos diktuojamų sąlygų.

Seimo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Šiemet, sakyčiau, buvo geri metai. Palankios gamtinės sąlygos žemdirbius turėjo tenkinti. O jų problemos iš dalies susijusios su į žemės ūkio valdymą ateinančiais ir iš jo išeinančiais konkrečiais asmenimis – politikais, su jų politine valia, jų politinėmis nuostatomis, žemės ūkio srities išmanymu ir vidiniais įsitikinimais. Bet jie visada bus laikini. Šios aplinkybės gali trukdyti Lietuvos žemės ūkiui įgauti klestėjimo pagreitį. Visgi esu linkęs manyti, kad 2022-ieji Lietuvos žemės ūkiui buvo gana sėkmingi. Ir derliai gana neblogi, palyginti su 2021-aisiais, ir, manyčiau, pavyko parengti gana neblogas žemės ūkio sritį reguliuojančias teisės normas.  

Nuo sausio 1-osios pradeda galioti daug nerimo ir streso keliantis SP, kokių permainų jis atneš ir kokia iš jo bus nauda žemdirbiams?

K. Navickas:

Vienas svarbiausių SP tikslų – remti šalies ūkininkus, stiprinant jų konkurencingumą ir atsparumą, didinant jų pajamas. Atsiranda nauja ekoschemų sistema, naujos galimybės pereiti prie tvaresnio, labiau tausojančio dirvožemį, gerinančio vandenų būklę, mažinančio poveikį klimatui ir gamtai ūkininkavimo. Įgyvendinat SP paramos lėšos bus naudojamos tiesioginėms išmokoms, kaimo plėtros, sektorinėms priemonėms kaip augalininkystė, gyvulininkystė, sodininkystė ir daržininkystė, bitininkystė. Pirmą kartą Lietuvoje parama bus teikiama auginantiems vynuoges vyno gamybai.

Nuo kitų metų didėja ir tiesioginė bazinė išmoka. Ji sieks 80 Eur/ha, bet įvedamos išmokų ribos. Vienas ūkio subjektas negalės gauti daugiau kaip 100 tūkst. Eur bazinių išmokų, iš jų išskaičiavus darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius darbuotojams, kurių profesijos susijusios su žemės ūkio veikla. Tikėtina, kad jauniesiems ūkininkams tiesioginės išmokos sieks 140 Eur/ha. Tai dvigubai daugiau negu praėjusiame laikotarpyje. Pažymėtina, kad SP ypač didelis dėmesys skiriamas smulkiesiems ir jauniesiems ūkininkams.

Ūkininkams bus teikiama parama investicijoms į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo, sandėliavimo įrangą. Tikėtina vidutinė paramos suma – iki 0,5 mln. Eur, paramos gamybinėms investicijoms besikreipsiantiems jauniesiems ūkininkams bus teikiamas 20 proc. didesnis nei bazinis paramos intensyvumas (bazinis intensyvumas – iki 50 proc.). Investicijoms į gyvūnų gerovę paramos intensyvumas sieks net 80 proc.

Pagal 2014–2020 metų KPP jaunieji ūkininkai gaudavo 40 tūkst. Eur įsikūrimo išmoką. Nuo 2023-ųjų jiems išmoka didėja iki 60 tūkst. Eur. Taip pat jie galės pasinaudoti ir lengvatine paskola, didelis dėmesys skiriamas ir patiems smulkiausiems ūkininkams, kurie susiduria su didžiuliais iššūkiais.

Viena patikimiausių galimybių šiems ūkininkams išlikti yra bendradarbiavimas, kooperacija. Tam skiriamos paramos dydis priklausys nuo projekto dalyvių skaičiaus – kiekvienam dalyvaujančiam ūkiui numatyta 25 tūkst. Eur parama. Jei paramos kreipsis kelių labai mažų ūkių grupė, pvz., keturi ūkiai, paramos suma galės siekti 100 000 Eur. Smulkiems-vidutiniams ūkiams paramos suma vienam projektui galės siekti 200 tūkst. Eur.

Gruodį jau pradėti organizuoti SP pirmųjų taisyklių ir susijusių teisės aktų projektų aptarimai. Pirmojo susitikimo su socialiniais partneriais metu buvo aptarti net trijų SP intervencinių priemonių įgyvendinimą reglamentuosiančių teisės aktų projektai, diskutuota dėl šių teisės aktų projektų tobulinimo galimybių.

Kokie didžiausi iššūkiai buvo kilę KRK ir kaip pavyko juos įveikti?

V. Pranckietis:

KRK betarpiškai teko dalyvauti tiek rengiant pereinamojo laikotarpio – 2021–2022 metų planą, tiek SP. Jų rengimas buvo nuolatiniame mūsų parlamentinės kontrolės dėmesyje. Siekėme, kad rengiant šiuos dokumentus atsispindėtų jų rengėjų kompetencija, dokumentai nebūtų parengti paviršutiniškai, neįsiklausius į mokslininkų, socialinių partnerių nuomones. Nenorėjome, kad tai būtų kieno nors vos ne vienasmenė nuomonė, pamąstymai ar pasvarstymai. Tad diskusijos tikrai vyko, nes nuo neseniai EK patvirtino SP priklausys mūsų šalies žemdirbių gyvenimas kelerius ateinančius metus. Taigi, po diskusijų SP keitėsi. Visą laiką siekėme, kad SP nuostatos būtų labiau skatinančios, o ne stabdančios progresą. Turiu pastebėti, kad po keleto dienų pradedamas įgyvendinti SP atitinka mūsų susikurtą Lietuvos žemės ūkio ateities viziją, tiesa, gal 5–6 SP nuostatas reikėtų koreguoti, atsižvelgti į tai, ką nuolat kalba socialiniai partneriai – išgirsti jų siūlymus.

Be to, SP ir yra skirtas tam, kad ūkininkaujantieji galėtų gauti europinę paramą, jei laikosi tam tikrų taisyklių. Tačiau šių taisyklių nuostatos mūsų šalyje neturėtų būti griežtesnės, nei tai numato ES teisės aktai. Lietuvos valdininkams nereikėtų bandyti pasirodyti geresniais, nei yra iš tikrųjų. 

Kokios Seime šiemet priimtos įstatymų pataisos turės didžiausios įtakos žemdirbių ir visų kaimo gyventojų gyvenimui 2023 metais?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 146, 2022 m. gruodžio 29 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

ŪP archyvo nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

2023/02/04

Sutrypė Pieno įstatymą?

Tauragės rajono Girininkų kaime ūkininkaujantis, pieninių karvių bandą laikantis Egidijus Kleinaitis, neapsikentė pieno supirkėjų savivalės ir ketvirtadienio rytą pieno išvežti jau nebedavė.
2023/02/04

Brandiname pieno ūkių tragediją

„Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) trečiadienį posėdžiavusi visuomeninė Pieno taryba konstatavo, jog kažkas kaltas, kad žemdirbiai dėl kritusių pieno supirkimo kainų likviduoja ūkius, tačiau kaip bus toliau – atsakymo nerasta“,...
2023/02/03

Pienininkai kyla į kovą dėl supirkimo kainų

Nematydami kitos išeities dėl drastiškai nukritusių pieno supirkimo kainų,  Lietuvos pieno gamintojai nuo kalbų pereina prie protestų. Vasario 6-ąją visoje šalyje  organizuojama akcija „Kas didesnis Skrudžas: p...
2023/02/04

VVTAT skelbia ataskaitas apie 2022 m. vykdytą ūkio subjektų veiklos stebėseną

Valstybinė vartotojų teisių tarnyba (VVAT) praėjusiais metais, kaip ir iki anksčiau, vykdė ūkio subjektų stebėseną 4 srityse: reklamos, nesąžiningos komercinės veiklos, nesąžiningų sutarčių sąlygų ir nuotolinės prekybos. Stebėsena vykdyta konkreči...
2023/02/04

Penktadalis lietuvių „juodai dienai“ neatsideda nė kiek

Aukštos infliacijos sąlygomis Lietuvos gyventojams nemenku iššūkiu tampa pasirūpinti pakankamo dydžio finansine pagalve ir atsidėti ateičiai. Kaip rodo kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbtos naujausios Europ...
2023/02/04

Erdvioje Gustonių sodyboje namų šilumą patiria ir globojami vaikai

Pasvalio rajone 48 globėjai augina 73 vaikus, be to, yra keturi budintys globėjai, pasiruošę visą parą priimti vaikus, jeigu jų šeimoje dėl priežiūros ir saugumo staiga iškilo rimtų problemų. Gustoniuose gyvenanti Viktorija Ob...
2023/02/04

Plungiškis užsimojo pastatyti darželį Kenijoje

Dažnas, apsilankęs trečiojo pasaulio šalyse, pradeda labiau vertinti tai, ką turime čia, Lietuvoje, tačiau ne kiekvienas imasi veiksmų, kad suteiktų realią pagalbą skurdžiau gyvenantiems žmonėms. Keli lietuviai pasiryžo prisiimti tokią soci...
2023/02/04

Santaros klinikų medikai: vėžio diagnozavimo ir gydymo būdai kartais primena fantastinių filmų scenarijus

Vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose per metus gydoma virš 4000 naujų vėžio atvejų – čia diagnozuojami ir gydomi visų rūšių navikai vaikams ir suaugusiesiems, gy...
2023/02/04

Tarsi vyšnios... ant palangės žiemą

Ar esate matę žiemą ant palangės vyšnias? Jeigu einant pro langą taip pasirodė, iš tiesų tai optinė apgaulė: ryškiaspalvėmis raudonomis arba oranžinėmis uogytėmis iš tolo švyti vėlyvosios kiauliauogės „karo...