Ashburn +26,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 21 Geg 2024
Ashburn +26,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 21 Geg 2024

Istorija iš gyvenimo: Parkinsono ligą galima suvaldyti

2024/04/11


Minint Pasaulinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną, ligonių kasos kartu su Kauno apskrities Parkinsono draugija ragina nenumoti ranka į pirmuosius ligos simptomus ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Ši lėtinė progresuojanti liga šiandien jau gali būti valdoma ir gydoma ne tik reabilitacijos priemonėmis, vaistais, bet ir pažangiausiais chirurginiais būdais.

Liga progresavo pamažu

38-erių Erika Persijanova pirmuosius Parkinsono ligos simptomus pajuto būdama vos 15 metų, tik tuo metu per daug jų nesureikšmino ir net nepagalvojo, kad tai kažkas daugiau nei trumpalaikis negalavimas.

„Einant ilgesnius atstumus pradėdavo traukti vienos kojos pėdą. Einu ir jaučiu, kad statau koją ne ant pado, o ant pėdos šono. Tai pradėjo kartotis vis dažniau, kol pajutau, kad galiu nueiti vis trumpesnius ir trumpesnius atstumus. Tuo metu gydytojai rekomendavo vartoti magnio. Tada apie tai per daug negalvojau, nes iš pradžių tai netrukdė gyventi, tiesiog pradėjau vengti ilgų atstumų“, – prisimena E. Persijanova.

Praėjus kuriam laikui pašnekovė pradėjo jausti, kad nebegali ne tik didesnio atstumo paeiti,  tačiau ir ėjimo greitis labai sulėtėjo. „Tapo vis sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Taip pat dažniau traukdavo koją mėšlungis. Rankų pirštai darėsi  neklusnūs, o smulkius buities darbus buvo vis sunkiau atlikti. Tuo metu visiškai nesupratau, kas dedasi, nes norint eiti greičiau ar stovėti tiesiai, reikėjo įdėti be galo daug pastangų.“

Pablogėjus sveikatai Erika, kreipėsi į medikus ir pradėjo ieškoti negalavimų priežasties. „Laikas ėjo, tyrimai nieko blogo nerodė, o man darėsi vis baisiau. Eiti kiekvieną dieną buvo sunkiau. Kol buvo diagnozuota liga ir pritaikyti vaistai, praėjo daugiau nei metai. O šiandien esu ypač dėkinga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojams neurologams, kurių dėka sužinojau savo diagnozę. 2022 metų naujos kartos genų sekoskaitos metodu man buvo nustatyta PKRN geno mutacija ir diagnozuotas jaunatvinis parkinsonizmas.“

Geresnei gyvenimo kokybei - smegenų neurostimuliatorius

Jau devintus metus Lietuvoje sunkia ligos forma sergantiems pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pradėtas kompensuoti vienas iš šios ligos gydymo būdų – į smegenis implantuojamas neurostimuliatorius. Ši operacija atliekama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose.

„Gydytojams nustačius distoniją, pradėjau ieškoti  informacijos internete. Taip susipažinau su mergina, kuriai jau buvo implantuotas neurostimuliatorius. Po kiek laiko, nuo didelio kiekio vaistų vartojimo pasireiškė diskinezija, todėl man taip pat buvo pasiūlyta gilioji smegenų stimuliacijos operacija. Po operacijos pagerėjimą pajutau iš karto. Šiandien jau yra beveik ketveri metai, kai gyvenu su smegenų neurostimuliatoriumi, kuris man buvo implantuotas Lietuvoje ir visiškai apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis“, – pasakoja pašnekovė.

Liga niekur nedingo ir kiekvieną dieną apie save primena. „Pusiausvyros sutrikimai, raumenų sukaustymas ir sunkesnis ėjimas vis dar kartojasi, tačiau po operacijos vartoju mažiau raumenis atpalaiduojančių vaistų ir galiu kur kas daugiau nuveikti. Jei liga progresuoja, yra galimybė keisti stimuliatoriaus nustatymus, kurie kaskart pagerina sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę“, – atvirai pokalbį baigia E. Persijanova.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) 2023 m. pradžioje gydymo įstaigoms dvejiems metams skyrė 1,44 mln. eurų neurostimuliatoriams įsigyti. Skaičiuojama, kad už skirtą sumą galima įsigyti apie 100 neurostimuliatorių. Pernai Lietuvoje PSDF lėšomis apmokami neurostimuliatoriai buvo implantuoti 29 pacientams.

Kompensuoja reikiamus vaistus

Šiuo metu ligonių kasos PSDF biudžeto lėšomis kompensuoja 9 pavadinimų vaistus, skirtus Parkinsono ligai ir antriniam parkinsonizmui gydyti. Tarp jų – levodopos preparatai, centrinio veikimo miorelaksantai, dopamino agonistai, anticholinerginiai preparatai, NMDA receptorių antagonistai, KOMT inhibitoriai, MAO B inhibitoriai.

Lietuvoje visi Parkinsono ligai gydyti skirti vaistai yra kompensuojami 100 proc. bazinės kainos.

VLK duomenimis, praeitais metais Lietuvoje daugiau nei 9 tūkst. pacientų, sergančių Parkinsono liga ar antriniu parkinsonizmu, vartojo kompensuojamuosius vaistus. Iš viso pernai išrašyti 58 tūkst. kompensuojamųjų vaistų receptai. Jiems apmokėti prireikė beveik 1,8 mln. eurų iš PSDF.

Simptomams palengvinti – medicininė reabilitacija

Sergantiesiems Parkinsono liga fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, gali skirti PSDF lėšomis apmokamas pradinės, ambulatorinės ar stacionarinės reabilitacijos paslaugas.

Stacionarinės reabilitacijos paslaugos įprastai skiriamos po gydymo ligoninėje, o ambulatorinės – tiek po gydymo stacionare, tiek po pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugų, jei išlieka funkcijų sutrikimų. 

Pacientams, kuriems nustatytas 0-40 proc. dalyvumo lygis, ligonių kasos apmoka ir palaikomąją reabilitaciją, kuri gali būti teikiama kartą per metus.

Reabilitaciją skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, o  siuntimą šioms paslaugoms išduoda fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ar stacionaro gydantis gydytojas.

Skaičiuojama, kad pernai apie 317 sergančių Parkinsono liga žmonių pasinaudojo pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugomis, 94 – ambulatorinės reabilitacijos, 262 – stacionarinės reabilitacijos paslaugomis. Iš jų 88 pacientai gavo palaikomosios reabilitacijos paslaugas. Visoms šioms medicininės reabilitacijos paslaugoms apmokėti praeitais metais iš PSDF prireikė 392 tūkst. eurų.

Brangieji tyrimai padeda stebėti pakitimus

Nors Parkinsono ligos diagnostika remiasi pagrindiniais klinikiniais simptomais, daugumai sergančiųjų atliekami vaizdiniai galvos smegenų tyrimai, priskiriami brangiesiems tyrimams – kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, kartais ir radionuklidinė kompiuterinė tomografija, pozitronų emisijos tomografija. Specifinių neurovizualinių tyrimų, patvirtinančių Parkinsono ligą, nėra, tačiau juos atlikus gali būti pastebėta tam tikrų pakitimų, būdingų Parkinsono ligai, bei atmetamos kitos ligos priežastys.

Svarbu žinoti, kad brangiuosius tyrimus gali skirti tik gydytojai specialistai, kurie gali vertinti atlikto tyrimo rezultatus ir skirti reikiamą gydymą. Tyrimui reikia užsiregistruoti per 180 dienų.

Sveikatos priežiūros įstaigų, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl brangiųjų tyrimų teikimo visoje Lietuvoje, sąrašą galite rasti čia.

erika

 

VLK informacija

Erikos Persijanovos asmeninės nuotraukos

Dalintis
2024/05/21

Populiacijos griūtis kaimiškosioms savivaldybėms – gyvybingumo iššūkis

(VDU ŽŪA langas) Labai daug kalbama apie Lietuvos kaimo vietovių plėtrą: ES žaliojo kurso iniciatyvas, ES finansinę paramą, kaimiškųjų vietovių ir jų savivaldybių infrastruktūros gerinimą, žemės ūkio modernizavimą, verslo aplinkos gerinimas...
2024/05/21

ŽŪM siūlo drausti iš Rusijos ir Baltarusijos įvežti daugiau nei 2,8 tūkst. produktų

Seimui balandį uždraudus į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija, konkretų jų sąrašą parengusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo drausti daugiau nei 2,8 tūkst. įvairi...
2024/05/21

Kaip gimė gražiausias išeivijos leidinys – Vinco Kudirkos raštai?

Prieš 125 metus mirė Lietuvos himno autorius, rašytojas, varpininkas Vincas Kudirka (1858–1899), o prieš 115 m. pradėtas spausdinti pirmasis jo raštų rinkinys, kuris šešiais puikiai išleistais...
2024/05/21

Seimas svarstys, kaip geriau suderinti gyventojų ir vykdančių ūkinę veiklą asmenų interesus

Seimas po pateikimo pritarė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Geležinkelių transporto kodekso pataisoms, kurios geriau suderina gyventojų ir ūkio subjektų interesus, aiškiau reglamentuoja žemės naudojimo ir ūkinės veiklos vykdy...
2024/05/21

Lietuvoje prarasti pažymėjimą gresia 237 tūkst. sveikatos nepasitikrinusių vairuotojų

Lietuvoje nuo kitų metų sausio prarasti vairuotojo pažymėjimą gresia 237 tūkst. sveikatos nepasitikrinusių asmenų, didžioji dalis jų – 30-65 metų amžiaus, pranešė „Regitra“.
2024/05/21

Botanikas dr. M. Lapelė: „Mes pervertiname gamtos gebėjimą atsikurti“

Gegužės 21-ąją yra minima „Natura 2000“ – ambicingiausios ir didžiausio masto iniciatyvos, skirtos išsaugoti Europos gamtos paveldą – diena. Ši data pasirinkta todėl, kad 1992 m. gegužės 21 dieną buvo patvirti...
2024/05/21

Štai kaip per metus ES susitraukė gyvulininkystė

Eurostatas paskelbė duomenis, kaip 2023 m. ES pakito ūkinių gyvūnų skaičius. Palyginti su ankstesniais metais jis sumažėjo.
2024/05/21

Po svarstymo pritarta siūlymui griežtinti atsakomybę už nusikaltimus valstybei

Seimas po svarstymo pritarė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis numatoma nustatyti proporcingas bausmes už pačius pavojingiausius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos konstitucinius pa...
2024/05/21

Ūkininkai siekia, kad grūdų derlius liktų Lietuvoje: daug vilčių siejama su atsinaujinančiais degalais

Šiuo metu visi šalies ūkininkai pradeda sukti galvas, kaip geriausia realizuoti grūdų derlių, kuris jau už 2-3 mėnesių nuguls į aruodus. Lietuva jau ne vienerius metus yra viena didžiausių grūdų augintojų regione, tačiau didžiąją dal...