Istorija iš gyvenimo: apie sėkmingos kelionės saugiklį

Kelionės yra gyvenimo būdas

„Kol neturėjome vaikų, su vyru per atostogas intensyviai keliaudavome. Kai laukiausi pirmosios dukters, žinojau, kad mūsų pomėgiai ir gyvenimo būdas nesikeis. Pasaulį išvydus dukrytei, motinystė šiek tiek išgąsdino, nežinojau, kaip elgtis tam tikrose situacijose, kaip į jas reaguoti. O ką kalbėti apie keliones“, – šypsosi pašnekovė ir prisimena, kad pirmoji savarankiška kelionė su kelių mėnesių kūdikiu buvo iš Vilniaus į Vištytį automobiliu pas jos senelius.

„Ruošiantis išvykai, mintyse vis kirbėjo klausimai, kaip seksis vairuoti, kai mažylė automobilinėje kėdutėje gale ir aš jos nematau, ką reikės daryti, jei ims verkti ir pan. Tačiau nusprendžiau, kad, jei nepabandysiu, tai ir nesužinosiu. Kadangi viskas tąkart pavyko puikiai, atsirado daugiau drąsos, kelionių geografiją palengva plėčiau“, – pasakoja L. Vasiliauskienė.

Vėliau šeima susilaukė dar dviejų mergyčių. Tačiau ir tai nenuslopino noro keliauti, tik gal šiek tiek pakoregavo išvykų pobūdį, pasirenkamas kryptis. „Dažniausiai keliaujame automobiliu ir paprastai vykstame ten, kur klimatas panašus į Lietuvos, gamta per daug nesiskiria, virusai ir bakterijos tie patys, – šypsosi moteris.

Ligos užklumpa netikėtai

Ūgtelėjus dukroms, šį birželį šeima pagaliau ryžosi įgyvendinti seną svajonę – leistis į poros savaičių kelionę kemperiu po Norvegiją. „Išvyka automobiliniu nameliu pasiteisino visu šimtu procentų. Jau jos pradžioje juokiausi, jog dabar keliauti kitaip nebenorėsiu. Juolab kad susirgus vyriausiai dukrai, ją slaugyti ir rūpintis kitomis dviem buvo labai patogu, nes viskas čia pat: ir lova ligoniui, ir laukas su pramogomis mažosioms. Nesijautėme įkalinti, kaip būtų buvę viešbučio kambaryje“, – pasakoja L. Vasiliauskienė ir priduria į nesklandumus kelionėse žvelgianti paprastai.

Anot jos, viskas priklauso nuo požiūrio: kas vienam iššūkis ir kelia sunkumų, kitam yra tiesiog planus pakoreguojantys nepatogumai. Žinoma, kad neplanuoti įvykiai kelionėse netaptų didelėmis problemomis, labai svarbu tinkamai pasiruošti. Ypač svarbu yra sveikatos draudimas. „Gana ilgai keliaudavome turėdami kreditinės kortelės teikiamą sveikatos draudimą. Tačiau prieš aštuonerius metus, kai laukiausi pirmosios dukters, Lenkijoje susidūriau su nesklandumais. Dėl sveikatos sutrikimų kreipiausi į vieno miestelio gydymo įstaigą. Pateikiau kreditinės kortelės duomenis, kad gaučiau būtinąją medicinos pagalbą. Tačiau tos įstaigos personalas paprašė ESDK. Jos neturėjau. Ilgokai užtrukome, kol išsiaiškinome, kas, kaip ir kada apmokės būtinosios medicinos pagalbos teikimo išlaidas. Tik tada manimi buvo pasirūpinta“, – prisimena pašnekovė ir priduria, kad ruošdamasi kitai kelionei suskubo pasiimti ESDK sau ir šeimos nariams.

Teigiama patirtis Norvegijoje

Ne vienus metus šeima keliavo be rimtesnių nesklandumų – net su trimis aktyviomis mažametėmis pavykdavo išvengti ligų ir traumų. Tačiau, viešint Norvegijoje šį birželį, teko kreiptis į medikus. „Aštuonmetei dukrai pakilo temperatūra. Lyg ir nieko naujo ar neįprasto. Tačiau, kai tris dienas laikėsi kone keturiasdešimties laipsnių temperatūra, nusprendėme neužsiimti savigyda ir kreiptis į gydymo įstaigą, – prisimena L. Vasiliauskienė – Apie tai prasitarusi pažįstamiems, sulaukiau begalės neigiamų komentarų – neva, sveikatos sistema Norvegijoje bloga, nieko mes negausime, teks daug sumokėti, o gydytojai duos paracetamolio ir išprašys lauk. Tačiau dabar galiu paneigti visus šiuos žodžius, nes sklandesnio ir geresnio paslaugų teikimo negalėjome tikėtis“.

Moteris pasakoja nežinojusi, kokia sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka yra Norvegijoje, todėl, nuvykusi į vaistinę, pasiteiravo, ką tokiu atveju daryti. Jai buvo pasiūlyta paskambinti į artimiausią Greitosios pagalbos skyrių ir detaliau sužinoti visą reikiamą informaciją. Po pokalbio telefonu tereikėjo su mergaite nuvykti į gydymo įstaigą, specialistams apibūdinti simptomus ir pateikti ESDK. „Gydytojai dukrą apžiūrėjo, atliko kraujo tyrimus, streptokoko testą ir nustatė virusinę ligą. Paskyrė gydymą ir, palinkėję greičiau pasveikti, atsisveikino. Nesumokėjome nė cento – apie 200 eurų sąskaitą padengė Lietuvos ligonių kasos“, – pasakoja pašnekovė.

ESDK garantuoja saugumą keliaujant

Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, į užsienį šių metų pirmąjį ketvirtį keliavo 324,7 tūkst. Lietuvos gyventojų – tai yra 62,5 proc. daugiau nei per tą patį 2022-ųjų laikotarpį. Daugiausia vykstama į Jungtinę Karalystę, Lenkiją, Latviją, Norvegiją ir Vokietiją.

Kauno teritorinė ligonių kasa rekomenduoja asmenims, Lietuvoje apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu ir laikinai išvykstantiems į Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalis, Šveicariją bei Jungtinę Karalystę užsisakyti ESDK, kuri išduodama bet kuriame ligonių kasų padalinyje. O pamiršus ESDK namie, prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų ir susiformuoti laikinai ESDK pakeičiantį sertifikatą bei atsisiųsti jį į savo išmanųjį įrenginį.

Abu dokumentai suteikia vienodą teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. Pavyzdžiui, kai viešėdamas svečioje šalyje asmuo staiga suserga, paūmėja lėtinė liga, patiria traumą, patenka į eismo įvykį ir susižaloja ar pan.

Abu dokumentai galioja tik tose užsienio gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartį su tos šalies ligonių kasomis. Todėl visada, prieš išvykstant svetur, būtina pasidomėti, kokios priemokos ir mokesčiai pacientams taikomi konkrečioje Europos šalyje. Ši informacija skelbiama ligonių kasų interneto svetainėje ligoniukasa.lrv.lt čia.

Kauno teritorinės ligonių kasos informacija