Istorinis proveržis siekiant konvergencijos

Pagal stojimo į ES sąlygas, tiesioginių išmokų konvergencija turėjo būti pasiekta dar 2013 m., tačiau žadėtosios lygybės vis dar nėra. Visiškos teisybės pasiekti nepadeda nei mūsų ūkininkų protestai Briuselyje, nei 52 tūkst. piliečių dar 2018-aisiais pasirašyta ir Europos Parlamentui įteikta peticija. Aukščiausi ES pareigūnai užsimena, kad, norint sulyginti išmokas ir jas padidinti lietuviams, latviams bei estams, reikėtų paimti dalį lėšų iš kitų ES šalių, t. y. senbuvių. Esą vokietis ar prancūzas niekada su tokia „lygybe“ nesutiks. Toks „skaldyk ir valdyk“ principas ne kartą buvo pasitelktas, siekiant pagrįsti akivaizdžius skirtumus tarp išmokų dydžių ES senbuvėms ir naujokėms – net toms šalims, kurios ES narystę skaičiuoja jau trečiąjį dešimtmetį.

Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) dar 2016-aisiais įstojo į Europos pieno gamintojų šeimą – EMB, vienijančią 18 Europos šalių pieno gamintojus. 2023-iaisiais LPGA organizavo EMB generalinę asamblėją Vilniuje, sukvietusi pieno gamintojus iš atokiausių Europos kampelių atvykti į Lietuvą ir įsitikinti, kokie darbštūs, kantrūs ir pažangūs yra mūsų pieno gamintojai. Pasak LPGA prezidento Jono Vilionio, kone dešimtmetį trukusi LPGA narystė EMB ir nuoseklus bei kantrus darbas, įtikinėjant kitų šiai organizacijai priklausančių šalių atstovus, jog esame niekuo ne prastesni už juos, davė apčiuopiamų vaisių – EMB prezidentas Kjartanas Poulsenas visų aštuoniolikos EMB valstybių atstovų vardu pasirašė dokumentą, palaikantį Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių kovą dėl nediskriminuojančių tiesioginių išmokų dydžių.

„EMB prezidentas K. Poulsenas šiuo simboliniu gestu sutriuškino mitą, neva ES senbuvių ūkininkai nepalaiko išmokų suvienodinimo idėjos. Prancūzijos, Danijos, Vokietijos, Belgijos ir kitų šalių pieno gamintojams atstovaujanti EMB transliuoja nedviprasmišką žinią – gana diskriminuoti prie ES šeimos vėliau prisijungusių šalių žemdirbius. Metas visus remti teisingai ir sąžiningai. Visi dirbame tokį pat sunkų darbą, visiems keliami tokie pat aplinkosauginiai, gyvūnų gerovės, klimatui naudingi reikalavimai, tad ir parama turi pasiekti visus vienodo dydžio ir sąžininga. Bet Europos pareigūnai tik žada ir žada, pereinamieji laikotarpiai eina vienas po kito ir niekaip nesibaigia sąžiningomis išmokomis“, – teigia J. Vilionis.

Dabartinis Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpis baigsis 2027-aisiais. Europos Komisija (EK) jau pristatė pirmąsias gaires, kaip turėtų atrodyti BŽŪP 2028–2034 m. Deja, paramos lėšas žemės ūkiui planuojama reikšmingai mažinti, o sektoriui skiriamą biudžetą jungti su kitomis sritimis, pavyzdžiui, sanglaudos politika. Guodžia tai, kad tai viso labo pirminis EK siūlymas, kurio dar laukia ilgas teisėkūros derinimo procesas.

LPGA informacija

Rūtos BIČIUVIENĖS nuotraukos