Kambarinės gėlės pamažu vėl užkariauja namų erdves ir mūsų dėmesį. Jų pasirinkimas tikrai gausus, tik pasitaiko, kad įsigytas augalas ilgainiui tampa ne toks dekoratyvus, nustoja augti, pradeda mesti lapus. Taip nutinka dėl įvairių priežasčių, ypač kai norime papuošti tamsesnę kambario kertelę. Išeitis – augalai, nereikalaujantys daug šviesos. Kokie jie?
Dr. Ingė AUŽELIENĖ,
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė

Mažiausiai šviesos reikalauja sansevjera.
Šviesoje ar šešėlyje?
Viena iš priežasčių, kodėl nyksta augalai, – netinkamas apšvietimas. Kambarinės gėlės netoleruoja nei per ryškios šviesos, nei jos trūkumo, todėl pirmas kriterijus, pasirenkant augalą konkrečiai patalpos vietai, turėtų būti jo poreikis apšvietimui. Nedaug augalų gali augti tiek ryškioje šviesoje, tiek šešėlyje. Dažniausiai jie būna arba šviesamėgiai, arba paunksminiai. Svarbu nepamiršti, kad visi kambariniai augalai auga ir gamtoje, tik auginti namuose pritaikytos įvairesnės veislės ar formos. Todėl reikia stengtis sudaryti kuo palankesnes mikroklimato sąlygas, atitinkančias augalo gyvenimą natūralioje augavietėje. Namų erdvės nelabai pritaikytos ir tinkamos augalams, dažnai reikia drėkinti pernelyg sausą orą, papildomai apšviesti.
Ne visada geras sprendimas kambarines gėles auginti ant palangės. Norisi daugiau žalumos visoje namų erdvėje, neužtamsinti langų. Taip pat gerokai mažiau šviesos tenka augalams, augantiems šiaurinėje pusėje arba jeigu šviesą užstoja dideli medžiai, kiti pastatai. Ką daryti?
Protingiausia pasirinkti pavėsį ir silpną apšvietimą mėgstančius augalus, kuriems netrukdys šviesos trūkumas. Tokie augalai gerai toleruoja ir tamsų žiemos laikotarpį. Kuo šilčiau, tuo šviesos reikia daugiau, todėl optimaliausia temperatūra daugeliui kambarinių gėlių – 18–22 oC. Jei temperatūra pakyla aukščiau, net šviesos nereikalaujantiems augalams būtinas papildomas apšvietimas arba tenka juos įkurdinti ant šviesesnių palangių.
Ištvermingųjų šešetukas
Rekomenduojame keletą augalų, kurie puikiai augs mažai apšviestose patalpose, be to, jų priežiūra visai nesudėtinga. Tiesiog reikia ne tik palaistyti ir patręšti, bet ir nepamiršti kartais apipurkšti vandeniu, ypač jei sausas oras.
Pristatome lengvai šviesos stygių išgyvenančių augalų šešetuką: 1. Sansevjera (reikalauja mažiausiai šviesos), 2. Vėzdūnė, 3. Difenbachija, 4. Filodendras, 5. Papartis, 6. Kalatėja.
Sansevjera (
Sansevieria) yra kilusi iš Vakarų Afrikos tropikų. Kambariuose ji bene geriausiai ištveria šviesos stygių. Sansevjera yra bendras pavadinimas, po kuriuo slepiasi kelių gėlių rūšys, pasižyminčios įspūdinga lapų dydžio ir spalvų įvairove. Lietuvoje galima išgirsti jas vadinant pačiais keisčiausiais pavadinimais: uošvienės liežuvis, leopardo lelija, gyvatės augalas, velnio liežuvis, lydekos uodega. Tai visžalis ir visai nereiklus augalas. Žinoma, ji neaugs visiškoje tamsoje, tačiau nieko nenutiks, jei kartais pamiršite palieti. Todėl jos dar dažnai vadinamos tinginių gėlėmis. Perliejimas šiems augalams yra pavojingesnis nei drėgmės trūkumas. Geriausia netiesioginė, bet pastovi šviesa ir, retkarčiais, tiesioginė saulė. Šios gėlės gerina patalpų orą, išskiria didelį kiekį deguonies, todėl rekomenduojama auginti miegamuosiuose.
Vėzdūnė (
Spathiphyllum) – viena iš dažniausiai auginamų kambarinių gėlių, ypač tinka biuruose, kavinėse, namų erdvėse, kur norima turėti daug mažai priežiūros reikalaujančios žalumos. 36 žinomos vėzdūnės rūšys natūraliai auga Centrinės ir Pietų Amerikos drėgnoje atogrąžų miškų dirvoje, taip pat Pietryčių Azijoje, kur visuomet labai drėgna.

Vėzdūnė grynina patalpų orą.
Tai visiškai nereiklus augalas, netoleruojantis tik itin ryškaus apšvietimo, tiesioginės saulės šviesos (gali apdegti lapų pakraščiai). Jos taip pat valo orą nuo kenksmingų medžiagų, todėl tinka gyvenamosioms patalpoms. Gali augti net minimaliai apšviestos, tik žiedams formuotis reikia bent poros valandų per parą intensyvesnės šviesos. Šviesesnėse patalpose žydi gausiau. Nors vėzdūnės mėgsta drėgmę, ypač apipurškimą, žiemą jas reikia laistyti saikingiau.
Dar vienas labai ištvermingas augalas, pakeliantis pačias nepalankiausias augimo sąlygas, –
difenbachija (Dieffenbachia). Jos kilusios iš tropinės Amerikos srities, todėl mėgsta šilumą. Net ir žiemos metu oro temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 15 °C (tinkamiausia 18–22 oC). Difenbachijos nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl gali augti atokiau nuo lango. Joms reikia erdvės, nes užauga aukštos, plačios. Intensyvaus augimo laikotarpiu (pavasarį ir vasarą) reikia gausiai laistyti. Žemė vazone turi būti nuolat drėgna, bet neužmirkusi. Kai patalpose vėsu (mažiau kaip 18 oC), laistoma retai. Lapus galima apipurkšti vandeniu, bet tik kai oro temperatūra optimali ir per karščius. Kai oras sausas ir šiltas, per anksti nukrinta žemutiniai difenbachijų lapai.

Difenbachija.
Filodendras (
Philodendron) kilęs iš Amerikos atogrąžų. Ši vijoklinė gėlė auga tiek saulėtoje, tiek menkai apšviestoje vietoje. Gerai auga ir tamsesnėse patalpose, išskyrus margalapes jo formas. Jeigu trūksta šviesos, ūgliai ištįsta, lapai smulkėja, tampa mažiau skiautėti. Šiam augalui būtina skirti nemažai vietos, nes šakos auga ilgos ir joms reikia erdvės, tada augalas atskleidžia visą grožį. Jei neturite daug vietos, reikėtų rinktis nevijoklinę formą. Filodendrai lengvai pakenčia genėjimą, formavimą, todėl nesunkiai galima reguliuoti jų dydį. Nebijo temperatūrų svyravimo ir yra vieni iš nereikliausių augalų, galinčių augti bet kokiomis sąlygomis. Prasčiau apšviestoms, drėgnoms ir vėsesnėms namų vietoms pagyvinti galima rinktis ir paparčius. Tai visiškai neįnoringos kambarinės gėlės. Dalis jų natūraliai auga šiltuose kraštuose, didžiausia jų įvairovė aptinkama Pietų Amerikoje, tad neatsitiktinai mėgsta drėgmę, šilumą ir netoleruoja tiesioginės saulės šviesos. Namuose auginamas papartis gerai jaučiasi išsklaidytoje šviesoje ir daliniame pavėsyje. Jauniems paparčiams paprastai reikia mažiau šviesos nei suaugusiesiems.

Filodendrai gerai jaučiasi augdami tiek keraminiame, tiek plastikiniame vazone.

Nuo tiesioginės saulės kaitros, kaip ir nuo itin sauso oro, paparčių lapai nudega, pradeda ruduoti, ilgainiui gali nunykti ir pats augalas. Tinkamiausia aplinkos temperatūra – 15–21 °C, tačiau kai kurie iš jų puikiai jaučiasi 13 °C ir žemesnėje temperatūroje. Visi paparčiai mėgsta drėgmę. Kai tik žemės paviršius tampa sausas, juos reikia laistyti, tačiau šaknys negali mirkti. Būtina drėkinti ir lapus, juos apipurkšti kambario temperatūros vandeniu. Tinkamiausia oro drėgmė – 60–80 proc.
Paparčių rūšių ir veislių įvairovė leidžia įgyvendinti netikėčiausias interjero idėjas. Be mums įprastų paparčių, vis dažniau namų erdvėse galime rasti kiškiapaparčių. Šis paparčių giminės augalas populiarėja dėl neįprastų efektingų pilkšvos spalvos lapų. Iš Pietų Amerikos kilęs augalas atrodo ypač stilingai ir gerai auga vidutiniškai apšviestose erdvėse.

Paparčiai puikiai auga ir vonios kambaryje, kur didelė santykinė drėgmė.
Kalatėja (
Calathea) – vienas įspūdingiausių tropinių augalų, lengvai auginamų ir namuose. Natūraliomis sąlygomis kalatėja auga atogrąžų miškuose Pietų Amerikoje. Daugiausia vandens telkinių pakrantėse, todėl ši gėlė mėgsta drėgną orą, dirvožemis taip pat turi neišdžiūti. Reikia nepamiršti jas reguliariai laistyti, o lapus apipurkšti drungnu, minkštu vandeniu. Kalatėjoms reikia didelės oro drėgmės (apie 60–70 proc.), o kambariuose su centriniu šildymu ji dažnai sieks tik apie 40 proc. Kalatėjos netoleruoja tiesioginių saulės spindulių, nuo jų susisuka ir paruduoja lapai, todėl netiesioginė saulės šviesa ir mažiau apšviestos kambario vietos joms puikiai tinka. Šie augalai jautrūs šalčiui ir staigiam temperatūrų svyravimui. Sudarius tinkamas sąlygas, kalatėjos auga labai sparčiai, dekoratyvūs lapai išlieka puošnūs ištisus metus.

Šviesai nereiklios kalatėjos lapai paruduoja nuo skersvėjų.
Mažiau jautrios įvairiems nepalankiems veiksniams ir dėl to dažniausiai auginamos šios kalatėjos: dryžuotoji kalatėja (
Calathea zebrina), Makojo kalatėja (
Calathea makoyana), apvalialapė kalatėja (
Calathea orbifolia). Labiausiai žavi lapų margumas. Jų įvairovė itin didelė, todėl lengva pritaikyti įvairius derinius prie savo interjero. Be to, galima pasirinkti tiek žemyn svyrančias, tiek tvirtais lapais į viršų augančias formas.
Visi šie kambariniai augalai gali augti ir vonios kambariuose, kur didelė santykinė drėgmė. Geriausiai prisitaikę paparčiai, sansevjeros, vėzdūnės. Vis dėlto, reikėtų atminti, kad patalpoje be langelio nė vienas iš minėtų augalų neišgyventų, tai įmanoma tik įrengus papildomą apšvietimą. Šiuo atveju tinkamiausia sansevjera.
Pagerinti sąlygas įmanoma
Planuojant auginti augalus kambariuose ar kitose gyvenamosiose patalpose, apie jiems tinkamas sąlygas svarbu pagalvoti prieš įrengiant, kol dar galima sumontuoti papildomą apšvietimą, derinti interjero spalvas. Pagerinti augimo sąlygas prastai apšviestose patalpose galima ne tik pasirenkant tinkamus augalus, bet ir sumontuojant papildomas, augalams apšviesti skirtas LED lempas. Šviesą geriau atspindi baltos ar šviesios sienos, veidrodžiai. Gerokai šviesiau, kai kambario ar verandos langai didesni, viršutinių aukštų patalpose sumontuoti stoglangiai.
Nereikia bijoti keisti kambarinių augalų vietos įvairiais metų laikais. Daugelis jų mielai vasaras leidžia lauke. Išnešdami į lauką ne tik pavėsį ar netiesioginę saulę mėgstančias gėles, bet ir kitus kambaryje žiemojusius augalus, prie natūralios šviesos pratinkite palaipsniui. Net trumpas laikas, praleistas saulėkaitoje, gali stipriai paveikti augalus, jie smarkiai apdega. Vasaros pabaigoje–rudens pradžioje, atvėsus naktims, kambariniai augalai (ypač kilę iš atogrąžų) turėtų grįžti į kambarį. Prie pasikeitusių sąlygų juos taip pat reikia pratinti palaipsniui. Labai kenkia staigus temperatūros pasikeitimas, nes viduje būna šilčiau ir sausiau.
Pirmiausia augalus įneškite į vėsesnes patalpas, o po savaitės kitos – į šildomus kambarius. Vėlų rudenį ir žiemą, kai sutrumpėja dienos, mažiau saulės, net silpną apšvietimą pakenčiantiems augalams trūksta šviesos. Jei nėra galimybės papildomai apšviesti, juos perkelkite arčiau langų, perneškite į geriau apšviestas patalpas, palaikykite žemesnę jų temperatūrą.
mažai šviesos reikalaujantys augalai, kambariniai augalai, sukulentai, auga pavėsyje