Italija prarado vynuogininkystės lyderės pozicijas

Organizacijos pranešime teigiama, kad dėl sausos žiemos, krušos, potvynių ir lietingo pavasario, staigus vynuogių gamybos sumažėjimas, palyginti su 2022 m., pastebėtas ir kitose Europos, pavyzdžiui, Austrijoje -6 proc., Graikijoje -23 proc., Kroatijoje -31 proc. ir Slovakijoje -20 proc.

Nors Prancūzijos vynuogynai nukentėjo nuo pelėsio ir sausros, ypač pietiniuose regionuose, šiemet ši šalis tapo pirmąja Europos vyno gamintoja, jos apytikslė produkcija siekia 45 mln. hl, t. y. išaugo 1,47 proc., palyginti su praėjusiais metais.

Pirmą kartą per septynerius metus pirmaujančią poziciją kaip vyno gamintoja prarado Italija: produkcija siekia 43,9 mln. hl, tai yra 11,92 proc. mažiau nei praėjusiais metais. Šie metai šalies vynuogininkams buvo itin sunkūs dėl stiprių pavasarinių liūčių, kurios Emilijos-Romanijos regione virto potvyniais. Tai sukėlė pelėsio vynuogynuose plitimą, ypač centriniuose ir pietiniuose šalies regionuose.  

Ispanija išliko trečia pagal dydį gamintoja Europoje. Skaičiuojama, kad vynuogių derlius siekia 30,8 mln. hl, palyginti su praėjusiais metais (-14,42 proc.). Šioje šalyje augintojai taip pat dalį derliaus prarado dėl nepalankių oro sąlygų: sauso rudens, žiemos ir pavasario, stipraus lietaus pavasarį, karščio bangų ir krušos vasarą. Tačiau dėl nusistovėjusių sausesnių orų vynmedžiai buvo palyginti sveiki ir subrandino aukštos kokybės vynuogių.

Vokietijoje vynuogių gamybos apimtis taip pat sumenko (pagaminta 8,86 mln. hl, t. y. -2,1 proc.), bet „Copa ir Cogeca“ Vyno darbo grupė įvardija kitas tokio susitraukimo priežastis. Klimato sąlygos nebuvo prastos, oras visą sezoną laikėsi gana palankus ir stabilus, tačiau koją pakišo infliacija ir didelės gamybos sąnaudos visoje tiekimo grandinėje.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.