Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Italų širdis atvėrė lietuviški sūriai ir naminė duona

2015/05/14


Parodoje Milane apsilankė žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Lietuvos ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir generalinis Lietuvos ekspozicijos komisaras Romas Jankauskas.

Šiaurės Italijoje, Milano mieste, vykstančioje pasaulinėje parodoje EXPO 2015, kurios tema – „Pamaitinti planetą. Energija gyvenimui“, kartu su daugiau kaip 140 šalių dalyvauja ir Lietuva, užsimojusi sudominti lankytojus savo maisto ir kulinarijos paveldu. Pirmąją parodos savaitę mūsų šalį pristatė pieno perdirbėjai. Paroda tęsis 184 dienas. Liepos 15-ąją čia vyks Lietuvos nacionalinė diena, kurioje bus plačiau pristatytos lietuviškos mitybos tradicijos ir papročiai.

Dėmesys kulinariniam paveldui Tai dvyliktoji EXPO paroda, kurioje dalyvauja mūsų šalis. Milano priemiestyje įsikūrusios parodos Lietuvos paviljone šį kartą atskleidžiama žmogaus ir gamtos sąveika. Žmogus savo darbais puoselėja gyvybę, suteikia jai impulsą skleistis. Pasėdamas grūdą jis pradeda ciklą, nes vėliau iš grūdo išgaunamas maistas, kuris yra gyvybiškai svarbus žmogui. Parodoje akcentuojamos žmo­nijos išmaitinimo problemos, kulinarijos tradicijų tąsa, darnių žemės ūkio ir maisto pramonės technologijų, sveikos ir subalansuotos mitybos, vystomojo bendradarbiavimo svarba. Lietuvos paviljono plotas siekia 1,15 tūkst. kv. m. Vien ekspozicija po stogu užima 520 kv. m. „Mūsų stende puikiai dera tradicinis maistas, tautinė muzika ir modernios technologijos. Turime daug kokybiškų gaminių, kurie yra žinomi visame pasaulyje, todėl Milane kulinariniam paveldui skiriame itin daug dėmesio“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo parodoje Milane apsilankiusi žemės ūkio ministrės patarėja Jolanta Butkevičienė.

Balansas tarp seno ir naujo Lietuvos ekspozicija įsikūrusi dviejų identiškų korpusų, sujungtų tilteliu, paviljone „Balansas“. Tie du vienodi kubai – tarsi balansas tarp seno ir naujo, tradicijų ir inovacijų, natūralių produktų ir virtualių technologijų, teorijos ir praktikos. Vienas pastato korpusas skirtas tradicijas atspindinčiai ekspozicijai, kuri pateikiama labai žaismingai. Paviljono lankytojai čia išvysta burbulą, kuriame animaciniai personažai juos perkelia į tam tikrus Lietuvos istorijos periodus. Ypatingas dėmesys skiriamas mūsų virtuvės ypatumams. Perėję per tiltelį paviljono lankytojai patenka į kitą zoną. Interaktyviuose ekranuose interesantai gali susipažinti su Lietuvos maisto pramonės pasididžiavimu, virtuvės ypatumais, žemės ūkio augalais ir tuo, kas labiausia būdinga mūsų kraštui. Čia pat lankytojai gali padegustuoti tai, ką regėjo ekranuose, susipažinti su informacija.

Konkurencija didelė Kaip „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje EXPO 2015 generalinis komisaras Romas Jankauskas, šiuo metu parodoje daug jaunimo, čia atvežami moksleiviai iš įvairių Italijos vietovių. Lankytojų ypač pagausėja vakarais, kai bilietai į parodą yra pigesni – parduodami po 5 Eur. Šiaip jie vienai dienai kainuoja 30 Eur. „Pirmieji įspūdžiai tikrai neblogi, italai gerai atsiliepia apie mūsų produkciją. Netrukus pristatysime mėsos gaminius, nors kai kuriuos lankytojai mato ir dabar. Paroda yra milžiniška, daugybė šalių pristato savo produkciją, veikia nacionaliniai restoranai ir barai (mūsiškiai atsidarė vieni pirmųjų, nors ne taip paprasta buvo gauti leidimus prekiauti), viską aplankyti per vieną dieną žmogui labai sunku, todėl konkurencija milžiniška. Labai didelis dėmesys skiriamas ekologiškiems produktams. Prieš keletą dienų parodoje lankėsi Italijos žemės ūkio ministras, kiti aukšti valdžios atstovai. Žadama pasirašyti vadinamąją Maisto chartiją dėl sveikos mitybos, todėl bus surengta daug teminių renginių sveikiausiems maisto produktams pristatyti“, – pasakojo R. Jankauskas.

Lietuvos ekspozicijoje praėjusią savaitę pristatyta Daujėnų kepykloje iškepta lietuviška naminė duona sulaukė italų komplimentų.

Atvežta ir karalienės Bonos šakutė Paviljono antrame aukšte – ekspozicija, pristatanti Lietuvą maisto ir mitybos temomis įvairiais istoriniais laikotarpiais (viduramžių medžioklės, didikų puotos Valdovų rūmuose, karalienės Bonos Sforcos indėlis diegiant Lietuvoje Vakarų tradicijas, valstiečių ūkiai ir duonos kultas, tarpukario Laikinosios sostinės kavinių ir restoranų kultūra, sovietmečio skurdumas ir nūdienos iššūkiai). Eksponuojami autentiški kokliai, Lietuvoje rasta XVI a. pirmosios pusės šakutė, Bonos Sforcos atvežta iš Italijos į Lietuvą. Jie specialiai parodai atgabenti iš Valdovų rūmų. Lietuvos paviljono lankytojams pristatoma ir Kanuto Rusecko drobė „Pjovėja“. „Lietuvos paviljono lankytojų laukia pažintis su Lietuvos kulinariniu paveldu – pristatymai, degustacijos. Čia atvykę italai skanauja autentiškų lietuviškų patiekalų, geografines nuorodas turinčių produktų. Mūsų jaunimas įtraukia svečius į siautulingus lietuviškus šokius. Šurmulio tikrai nemažai“, – pasakojo savo įspūdžius J. Butkevičienė.

Italų gurmanus nustebinti sunku Pirmoji savaitė mūsų ekspozicijoje buvo skirta pieno pramonei. Savo produktus Italijos gyventojams ir svečiams pristatė AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Marijampolės pieno konservai“. „Viena mums svarbiausių parodoje – pieno, taip pat mėsos, konditerijos ir gėrimų pramonė. Šioms šakoms planuojame surengti verslo misijas ir tokiu būdu paskatinti eksportą“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Rimutė Kėkštienė. Bene daugiausia dėmesio parodoje sulaukė Lietuvoje gaminami sūriai „Džiugas“ ir „Liliputas“, kurie yra eksportuojami į keliasdešimt šalių. „Italus nustebinti sūriais sunku. Jie, kaip ir prancūzai, tikri šio produkto gurmanai, sūrių suvalgo labai daug. Tai, kad jie susidomėjo lietuviškais ir juos gyrė – didelis mūsiškės produkcijos pripažinimas“, – pastebėjo J. Butkevičienė.

Vaišino namine duona Visą praėjusią savaitę Lietuvos paviljone kvepėjo lietuviška duona. Čia savo produktus pristatė UAB „Saimeta“. Italijoje juoda duona – neįprastas patiekalas, todėl vietos gyventojai iš pradžių į ją žvelgė įtariai. Tačiau paragavę nenusivylė. Prieš 20 metų Daujėnuose įkurtoje kepykloje duona kepama pagal šeimos receptą, naudojant tik natūralias žaliavas. Prieš kurį laiką Europos Komisija įtraukė „Daujėnų naminę duoną“ į Saugomų geografinių nuorodų registrą. Šia duona buvo vaišinami Frankfurto knygų mugės, Lietuvos dienų Briuselyje lankytojai. „Tai vienintelė tokia duona Lietuvoje. Ši duona kepama pagal senas tradicijas: rauginama mediniuose kubiluose, atpjovus ji kvepia, manau, kad italams patiks“, – sakė optimistiškai nusiteikusi bendrovės „Saimeta“ vadovė Vitalija Stankevičienė.

Stebėjosi „šiaurietiškomis“ sultimis Užsukę paragauti lietuviškos duonos lankytojai netoliese mokėsi pinti ir tautinę juostą – vieną svarbiausių Lietuvos kultūros elementų, kuris lydi žmogų nuo gimimo iki mirties. Vyresnės kartos žmonių namuose tikrai rastume bent po vieną tautinę juostą, atkeliavusią vestuvių, jubiliejaus ar kita proga. Daugelis apsilankiusiųjų mūsų šalies stende džiaugiesi lietuvių svetingumu ir šiltu priėmimu. Šiuo metu, pasak R. Jankausko, parodoje savo gaminius pristato UAB „Obuolių namai“. EXPO 2015 lankytojai, paragavę sulčių iš lietuviškų obuolių, stebėjosi, kad jiems atrodančioje šiaurietiškoje šalyje gali būti gaminama tokia produkcija. O ši bendrovė savo sultis vežė jau ne į vieną parodą, yra nuolatinė Berlyne kasmet vykstančios tarptautinės parodos „Žalioji savaitė“ dalyvė. Per ateinančius šešis mėnesius savo produkciją Lietuvos stende pristatys 32 mūsų šalies gamintojai.

Balta spalva išsiskiriantis Lietuvos paviljonas įsikūręs tarp Moldavijos ir Baltarusijos ekspozicijų.

Sudomino moteriškąją publiką Kartu su kulinariniu paveldu parodoje pristatoma ir mūsų tautodailė. Savo meistriškumą čia demonstravo juostų audėja Vita Babičienė. Akį veriančios tautodailininkės juostos ypač traukė moteriškąją publiką. Italės domėjosi, kam yra naudojamos juostos, kaip paplitęs šis amatas šių dienų Lietuvoje. Visus stebino tautodailininkės kruopštumas ir išradingumas. Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo audimo amato puoselėtoja Vita Babičienė rinktinių juostų audimu susidomėjo nuo 1989 m. Už savo rinktinius darbus yra apdovanota „AgroBalt“ aukso medaliu, juostos ne kartą demonstruotos Lietuvoje ir užsienyje. Tautinio paveldo meno dirbinių galima įsigyti ir paviljono suvenyrų krautuvėlėje. Nors labiausiai perkami nebrangūs Česlovo Gudžiaus moliniai varpeliai, lankytojų dėmesį atkreipia skoningi Vytauto Mataičio juodosios keramikos dirbiniai, Vilmos Pleškutės mediniai angelai ir, žinoma, spalvingi Agatos Granickos margučiai bei verbos. Šį tik Vilniaus kraštui būdingą amatą pati verbų pynėja parodoje pristatys rugsėjo mėnesį.

Nuo alaus, skilandžių iki sūpynių Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje EXPO 2015 generalinis komisaras R. Jankauskas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad Lietuvos paviljone „Balansas“ lankytojų dėmesį traukia čia koncertuojanti lietuvių liaudies muzikos kapela „Sutaras“. Apsilankiusieji mūsų šalies paviljone gyrė lakonišką pastato architektūrą ir skoningą interjerą. Įvertinimo sulaukė ir lietuviškas maistas, ir, žinoma, alus. Mažiesiems parodos dalyviams įdomiausia pasirodė Vytauto Karčiausko ir Lauros Potet sukurta skulptūra „Lašas“ ir restorano erdvėje įrengtos sūpynės. Stende, R. Jankausko teigimu, galima paragauti tradicinių mėsos gaminių, produktų, kurie yra Europos Komisijos saugomų produktų sąraše: žemaitiško kastinio, „Stakliškių“ midaus, varškės sūrio, skilandžio.

Padės stiprinti dvišalius santykius „Gaminame aukštos kokybės maistą, turime kuo didžiuotis, tad jį pristatome pasauliui, kad tie, kurie dar nėra girdėję apie mūsų produktus, susipažintų su jais. Tai – vartai į kitas rinkas“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Pasak Lietuvos ekspozicijos generalinio komisaro R. Jankausko, tikimasi, kad per 6 parodos mėnesius Lietuvos paviljoną aplankys 2–3 milijonai svečių. Dalyvavimas parodoje Milane leis pristatyti ne tik lietuviškus maisto produktus, bet ir turizmo, investavimo ir eksporto galimybes, ekonomikos ir mokslo laimėjimus, šalies kultūrą, padės stiprinti dvišalius Lietuvos ir Italijos santykius.

Parodos organizatorių nuotraukos

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...