J. Eimontas. 2025-ieji pasaulinėje grūdų rinkoje: rekordiniai derliai ir auganti klimato kaitos įtaka

Vienas svarbiausių rinkos kriterijų – kviečių kaina MATIF biržoje – visus metus rodė kritimo tendencijas. Aukščiausias kainos lygis buvo užfiksuotas vasario 19 d. – 245,74 Eur už toną, o žemiausia – spalio 1 d., kai kaina siekė 185 Eur už toną. Tai – net 60 Eur už toną, arba 25 proc. kritimas per mažiau nei metus.

Aktyvumo netrūko ir rapsų rinkoje. Rapsų sėklų kaina „Euronext“ MATIF biržoje visus metus pasižymėjo aktyviu svyravimu. FEB26 MATIF kainos rėžiai buvo fiksuojami 460,25–510 Eur už toną ribose.

Panašios tendencijos matomos ir tarp kitų kultūrų. Pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) gali girtis tiek geru kukurūzų derliumi, tiek ir rekordiniu eksportu, labiausiai – dėl atpigusio JAV dolerio.

Tuo metu sojų kainos antrąjį šių metų pusmetį stiprėjo – dėl atsigavusios prekybos tarp JAV ir Kinijos. Vis dėlto, pasaulinėje rinkoje prognozuojama didesnė pasiūla, kuri gali pakoreguoti sojos kainas.

Kainas reguliavo tiek valiutos, tiek rekordiniai derliai

Jei pažvelgtume į priežastis, kurios labiausiai nulėmė pokyčius grūdų rinkoje, verta išskirti kelis veiksnius, vienas kurių – valiutų kursų dinamika. Pasaulinei grūdų rinkai svarbiausias – euro ir JAV dolerio santykis, nes būtent pastarąja valiuta ir sudaromi pasauliniai prekybiniai sandoriai.

2025 m. žemiausias euro ir JAV dolerio santykis – 1,0257 – užfiksuotas sausio 10 d., o aukščiausias – 1,1919 – užfiksuotas rugsėjo 16–17 dienomis. Santykio augimas pradėjo stabiliai didėti po JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos ir įsibėgėjo paskelbus apie muitų tarifų politikos pokyčius. Šie veiksmai tiesiogiai paveikė ir „Euronext“ MATIF biržos kainas – jas spaudė žemyn. „Linas Agro“ vertinimu, dėl euro stiprėjimo ir JAV dolerio silpnėjimo MATIF kviečių kaina prarado apie 20 Eur už toną vertės.

Prie javų kainų kritimo prisidėjo ir rekordiniai grūdų derliai visame pasaulyje. Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija vertina, kad bendra viso pasaulio javų produkcijos apimtis šiemet viršija 3 mlrd. tonų, o atsargų santykis pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Vien tik Australija jau keletą metų iš eilės užaugina rekordinius ar beveik rekordinius derlius. Neatsilieka ir Argentina, šiais metais užauginusi apie 23 mln. tonų kviečių, nors jų kokybė ir kelia klausimų.

Tačiau vienas veiksnys – geopolitiniai iššūkiai – šiemet nebebuvo toks svarbus javų kainų dinamikai, išskyrus JAV muitų politiką. Deja, bet Rusijos ir Ukrainos karas – jau išsemta tema kainų poveikiui.

Klimato kaita – vis labiau pastebima

Jau ne pirmus metus klimato kaitos įtaka derliaus apimtims ir jo kokybei yra ypač reikšminga: šie metai – ne kitokie. Galima kone preciziškai tiksliai atlikti visus agrotechnologinius ir kitus darbus, bet gamta vis tiek nulems galutinį rezultatą. Tai Lietuvos ūkiai šiemet pajuto ypač skaudžiai.

Dalis Europos – jos šiaurė ir vakarai – susidūrė su sausesniu oru, kai pietinė dalis gavo itin daug drėgmės. Pavasaris Lietuvoje buvo ypatingai vėsus ir keliantis daug streso augalams. Tačiau ir vasara nebuvo dėkinga: visose Baltijos šalyse ji buvo itin drėgna. Fiksuoti stichiniai lietūs tiesiogiai paveikė tiek pasėlių būklę, tiek ir derliaus kokybę.

Su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos pasaulio valstybės, kuriose derliaus potencialas – didelis arba rekordinis. Tačiau dėl klimato kaitos įtakos derliaus kokybė – prastesnė nei vidutinė.

Kas laukia kitąmet?

Po aktyvių metų galima tikėtis kiek ramesnių 2026-ųjų. Rinkos, tikimasi, išliks ramios, nes javų pasiūla yra itin didelė. Prekyba išliks intensyvi, tad poveikio kainų augimui šiuo metu nėra. Reikėtų tikrai pastebimo sukrėtimo artimiausiu metu, pavyzdžiui, klimato kaitos, politikos ar logistikos iššūkių, kurie priverstų kainas pašokti aukštyn. Tačiau kol kas pokyčių nenusimato.

Valiutos dedamoji MATIF kainoje yra labai svarbi. Todėl stiprėjantis euras ir silpnėjantis JAV doleris nei dabar leidžia, nei vėliau leis pastebimai didinti kainų MATIF biržoje.

Kitų metų pirmąjį pusmetį pasauliniai aruodai papilnės, kai į rinkas savo produkciją įlies Argentina ir Australija – šios šalys tikrai turi daug galimybių didinti pasiūlą. Vis dėlto, tam tikrų keblumų gali kelti Pietų pusrutulyje užaugintų javų kokybė.

AB „Linas Agro“ informacija