Jauni sodinukai laukia daugiau sodininko dėmesio

Genimi jau pirmaisiais metais

Nesvarbu, medelis pasodintas rudenį ar pavasarį, sodininkas pataria genint formuoti tiek kaulavaisio, tiek sėklavaisio vainiką jau pirmais metais.

„Žiemos pabaigoje ar kovą 0,9–1 m aukštyje iškart virš pumpuro stačiu kampu trumpinkite nešakoto medelio viršūnę. Jeigu vienmetis augalas turi tik vieną ar dvi šakeles, jas pašalinkite ir vainikėlį formuokite iš naujo, – paaiškina K. Malinauskas. – Jeigu yra trys ir daugiau šakelių, jų nešalinkite, nes tai gali būti pirmos eilės vainiko šakos.“

Dažniausiai būna taip, kad šios šakelės yra išaugusios gana žemai (30–60 cm aukštyje). Tokiu atveju pats sodininkas turi spręsti, ar šios šakelės jam bus naudingos. Tačiau praktika rodo, kad žemai esančios šakelės trukdo šienauti, ravėti ar purenti pomedžius, o paaugusios nuo svorio atsigula ant žemės. Apatines vainiko šakas racionalu formuoti ne žemiau nei 70 cm aukštyje.

Šakoto vienmetuko viršūnę trumpinkite 20 cm virš aukščiausios šakelės.

Antraisiais metais, žiemos pabaigoje ar kovą, specialistas pataria ilgą vaismedžių viršūnę trumpinti maždaug 60 cm virš aukščiausios šakelės.

Trečiaisiais metais – per stipriai augančią viršūnę iškirpti, ją pakeičiant silpnesne, netoli viršūnės augusia šakele, taip pat šalinti išlinkusią viršūnę, per stiprias, nepavaldžiomis tampančias šakas.

Genint sėklavaisius (obelis ir kriaušes), pjūviai ir kirpimai turi būti atliekami prie pat norimos šalinti šakos išaugimo vietos, paliekant nedidelį stuobrelį. Iš jo gali išaugti pakaitinis ūglis, kuris ateityje užpildys atsiradusią tuščią erdvę.

Genint kaulavaisius (slyvas, vyšnias, trešnes, abrikosus, persikus), pjūviai ar kirpimai turi būti atliekami paliekant 5 cm ilgio stuobrelį, kad padaryta žaizda nedžiūtų. Visi pjūviai, kirpimai turi būti atliekami statmenai šalinamos šakos atžvilgiu, kad žaizdų plotas būtų mažiausias.

Svarbu suformuoti vainiką

K. Malinausko nuomone, jaunus sodinukus geriausia genėti pavasarį, idealu – iki žydėjimo pabaigos, nes vasaros pradžioje prasideda augalų vegetacija, sparčiai auginamos naujos šakos. Iš viršutinio palikto pumpuro formuosis naujoji viršūnė, o iš kitų, šoninių pumpurų – šakos. Kai jos išaugs, formuokite reikalinga kryptimi.

„Naujai augančios šakelės, kurios sudarys medžio vainiką, turėtų būti horizontalios, nors tai kiek prieštarauja gamtai, nes jauno medžio šakelės stiebiasi vertikaliai, į saulę. Tada šakelių ir kamieno kampas tampa smailus – taip palikti jokiu būdu negalima. Smailiu kampu augančios šakos bus silpniau suaugusios su kamienu ir, medžiui subrendus, gali nulūžti. Todėl „padėkite“ joms augti horizontaliai“, – pamoko specialistas, kaip suvaldyti per stačiai augančias šakeles.“

Ką tik išleista šakelė yra plonytė ir minkšta, sodininkas siūlo pakeisti jos kampą, pritvirtinant skalbinių segtuką. Šakelė augs toliau, tik jos kryptis ir jungtis su kamienu taps horizontali – tokia daug tvirtesnė. Šį būdą reikėtų taikyti visoms naujai išleistoms šakelėms, išskyrus tą, kuri bus naujoji viršūnė.

Padės svareliai

Kiek sunkiau „priversti“ horizontaliai augti antrametes šakeles. Specialistas pataria virvele jas pririšti prie kamieno: „Vieną virvelės galą riškite prie šakelės, ją palenkite ir pririškite prie kamieno žemiau. Pavasarį pririšta šakelė vasarą, atleidus raištį, nebeatsilenkia, nes viršuje jau būna susiformavęs papildomas ląstelių sluoksnis, o šaka tampa horizontali – tokios mums ir reikia.“

Tą patį efektą galite pasiekti, ant šakelės užkabinę kokį nors svorį, galintį ją atlenkti iki horizontalios padėties (per daug išlinkti irgi neturi).

„Dažnai klausiama, kodėl vaismedžių šakos turi būti horizontalios. Atsakymas paprastas –horizontaliai augančios šakos dera daug gausiau nei vertikalios, ypač sėklavaisių, – iš patirties sako sodininkas. – Nebijokite svareliais lankstyti šakas. Vainikas turi būti horizontalus visada – ir jaunų medelių, ir vyresnių, iki pat vaismedžio gyvavimo pabaigos.“

Antraisiais vaismedžio augimo metais, pavasarį vėl patrumpinkite viršūnę, nuo viršuje esančios šakos palikite apie 60 cm. Taip suformuosite antrąjį medelio šakų ratą.

Pirmaisiais metais reikės labiau pasirūpinti

Pasak sodininko, kol medelis nedidukas (vienų–dvejų metų), vien genėti nepakaks. Augalas dar tik prisitaiko naujoje aplinkoje, tad kiek įmanoma pagerinkite jo augimo sąlygas: bent pusmetrio spinduliu aplink augalą išpurenkite dirvožemį, įterpkite trąšų, kurios gali būti organinės (perpuvęs mėšlas) arba mineralinės (azoto, kalio, fosforo). Tręškite atsižvelgdami į sezoną – pavasarį augalai turėtų gauti daugiau antžeminės dalies augimą skatinančio azoto, o kalį, dėl kurio augalai geriau žiemos, ir fosforą, naudingą šaknų augimui, augalo atsparumui, įterpkite rudenį.

Žiemą jautresnius medelius reikėtų pasaugoti nuo šalčio (mulčiuoti), gyvūnų (aprišti muo stirnų ir zuikių, statyti graužikų gaudykles), o pavasarėjant – nuo saulės (balinti kamienus, kuoliuką kalti taip, kad vidurdienį mestų šešėlį ant kamieno).

Be abejo, pirmaisiais metais jauną medelį būtina laistyti, ypač sausrų metu, vėliau, gerai įsišaknijęs, jis bus mažiau jautrus.

K. Malinauskas pataria pirmais po sodinimo metais neleisti sodinukams derėti, nes vaisių auginimas atima labai daug maisto medžiagų iš augalo ir jis pradės skursti, o ateityje tokią žalą gali būti gana sunku atstatyti.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Kęstučio Malinausko iliustracijos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.