Jaunimo požiūris į gyvenimą kaime: kas lemia pasirinkimus?

Gyvenimo kokybė – svarbiausias veiksnys

Apklausoje dalyvavo 547 jauni žmonės iš 47 Lietuvos savivaldybių. Nors tyrimas dar tęsiamas, jau dabar matyti aiškios tendencijos, atskleidžiančios, kaip jaunimas vertina gyvenimą kaime.

Tyrimo rezultatai rodo, kad sprendimą likti gyventi kaime visų pirma lemia su gyvenimo kokybe susiję aspektai. Jauni žmonės ypač vertina švarią aplinką, mažesnį triukšmą, gamtos artumą ir ramybę. Šiems veiksniams pritaria didžioji dalis respondentų, o jų įverčiai yra aukščiausi visame tyrime. Taip pat svarbūs – privatumas ir galimybė vartoti šviežią, vietinį maistą. Šie aspektai rodo, kad kaimas jaunimo akyse visų pirma siejamas su kasdiene gerove ir sveikesniu gyvenimo būdu. Tuo tarpu tokie veiksniai kaip lėtesnis gyvenimo tempas, bendruomeniškumas ar prisirišimas prie žemės vertinami vidutiniškai – jų svarba labiau priklauso nuo individualių vertybių ir gyvenimo situacijos. Mažiausią įtaką sprendimui daro ekonominiai argumentai, tokie kaip mažesnės pragyvenimo išlaidos ar šeimos ūkininkavimo tradicijos.

Kas paskatintų jaunimą likti kaime?

Analizuojant, kas galėtų paskatinti jaunus žmones likti kaime ir imtis veiklos, išryškėja praktiniai ir infrastruktūriniai veiksniai. Svarbiausi iš jų: galimybė įsikurti netoli miesto, įperkamas nuosavas būstas, kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, patikimas internetas ir ryšiai, prieinamos švietimo paslaugos.

Tai rodo, kad jaunimui svarbu ne tik aplinka, bet ir funkcionalumas – galimybė derinti kaimo gyvenimą su miesto teikiamomis galimybėmis. Finansinės priemonės, ypač susijusios su būsto įsigijimu, taip pat yra reikšmingos. Tuo tarpu socialiniai aspektai – bendruomenė, artimųjų palaikymas ar laisvalaikio galimybės – veikia kaip papildomi, bet ne pagrindiniai sprendimo veiksniai.

Ar jaunimui patrauklus žemės ūkis?

Nors žemės ūkis nėra laikomas vienintele ir pagrindine ekonomine veikla kaime, tačiau šis sektorius išlieka svarbus, kuriantis darbo vietas ir pajamas kaimo namų ūkiams, nacionaliniu lygiu užtikrinantis apsirūpinimą maistu, o taip pat skatindamas vietos ekonomiką per žemės ūkio produktų perdirbimą ir susijusių paslaugų vystymą.

Anketinės apklausos rezultatai rodo, kad vis tik mažesnei apklaustų jaunų žmonių daliai (42 %) žemės ūkis yra patrauklus ir jie ketina ateityje dirbti šiame sektoriuje. Tokį apsisprendimą lemia vidinės motyvacijos veiksniai, tokie kaip žemės ūkio veiklos patrauklumas, prasmingumo jausmas, saviraiška ir praktinis santykis su gyvąja gamta, technologinė pažanga ar veiklų lankstumas. Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunoji karta žemės ūkį mato ne tik kaip pragyvenimo šaltinį, bet ir galimybes savirealizacijai bei asmeninio identiteto stiprinimui, potencialiai suderinamą su šeimos gyvenimu ir tvarumo vertybėmis. Toks vertinimo homogeniškumas gali reikšti, kad šie veiksniai tarpusavyje susipina ir papildo vienas kitą, formuodami holistinį jaunų žmonių požiūrį į žemės ūkį.

Tyrimas atskleidė, kad jaunų žmonių požiūris į ūkininkavimą ir veiklų vystymą kaimo vietovėse skiriasi nuo esamo – tradicinio, specializuoto, masinės gamybos – modelio link daugiafunkcio, vertybėmis ir tvarumu grįsto modelio. Jaunimas linkęs orientuotis į didesnės pridėtinės vertės kūrimą, trumpąsias maisto tiekimo grandines ir ūkių veiklos diversifikaciją. Tai rodo potencialą stiprinti vietos maisto sistemas, skatinti inovatyvų ir daugiafunkcinį kaimo ekonomikos vystymąsi.

Kuo jauni žmonės norėtų užsiimti?

Tyrimas atskleidė, kad kaimas jauniems žmonėms visų pirma siejasi su kokybiška gyvenamąja aplinka. Menka ekonominių veiklų įvairovė kaimo vietovėse buvo pažymėtas kaip svarbus veiksnys, lemiantis jų pasirinkimus dėl gyvenamosios vietos. Tyrimo dalyvių išreikšta nuomonė apie „svajonių darbą“ atspindi kaimo-miesto dichotomiją: vieni save matytų kaimo vietovėms būdingose veiklose, pavyzdžiui, tas pats žemės ūkis (gėlininkystė, bitininkystė, vynuogininkystė, ekologinis ūkininkavimas), darbas su gyvūnais, aplinkos puoselėjimas, kaimo turizmas. Kitų požiūris atspindi profesinių veiklų grupes, kurios kaimo vietovėse mažai tikėtinos, pavyzdžiui, sveikatos priežiūra ir sportas, grožio paslaugos ir kūryba, inžinerija ir technologijos.

Tyrimo rezultatai atspindi aiškų jaunų žmonių ieškojimą kūrybiškų darbo formų ir norą turėti savarankišką (nuosavą) verslą. Tačiau ženkli apklaustųjų dalis dar neturi aiškaus „svajonių darbo“ įsivaizdavimo. Tik 22 proc. apklaustųjų įvardijo sritį, kurioje norėtų darbuotis, o 10 proc. atsakė, pavyzdžiui: „Nėra tokio kol kas“, „Dar tokio nežinau“, „Verslas, kuris atneštų daug pelno“, „Neturiu svajonių darbo ar verslo, tiesiog noriu uždirbti tiek, kad galėčiau oriai gyventi“, „Darbas, kuris teiktų malonumą“, ar pan. Likusioji dalis į šį klausimą iš viso neatsakė. Labai tikėtina, kad ši respondentų dalis taip pat neturi aiškaus įsivaizdavimo. Todėl ypatingai svarbu skirti daugiau dėmesio kaimo vietovėse gyvenančių jaunų žmonių, ypatingai iki 19 metų amžiaus grupėje, profesiniam orientavimui, kas padėtų jiems susieti asmeninius gebėjimus su kintančios darbo rinkos poreikiais, mažintų studijų/darbo pasirinkimo klaidas ir didintų motyvaciją mokytis.

Ką tai reiškia regionų politikai?

Apibendrinant galima teigti, kad kaimas jaunimui tampa patrauklus tuomet, kai užtikrinamos bazinės gyvenimo sąlygos: prieinamas būstas, kokybiškos viešosios paslaugos ir geras susisiekimas su miestu. Tik po to svarbą įgauna inovacijos ar papildomos paslaugos.

Šie rezultatai leidžia daryti svarbią išvadą – siekiant skatinti jaunimą likti kaimo vietovėse, prioritetas turėtų būti teikiamas ne tik ekonominėms paskatoms, bet ir gyvenimo kokybės gerinimui: būsto prieinamumui, sveikatos, švietimo bei ryšių infrastruktūrai.

Tyrimo įžvalgos pabrėžia, kad jaunimo sprendimai vis labiau grindžiami ne tradicijomis ar ekonomine būtinybe, o sąmoningu gyvenimo būdo pasirinkimu.

VDU ŽŪA informacija