Jaunojo kulinaro knygoje – improvizacijos klasikinės virtuvės tema

„Virtuvė – mano pašaukimas. Niekam kitam nejaučiu tiek aistros, kaip jai... Kai dirbu virtuvėje, jaučiu didžiausią malonumą pasaulyje, – prisipažįsta jaunasis kulinaras Paulius Strasevičius. – Tai labai sunki profesija, bet itin įdomi, mat atveria begalines erdves improvizacijai.“ Nemažai Pauliaus kulinarinės kūrybos vaisių sugulė į jo pirmąją knygą „Pauliaus vaišės. Jauniausio Lietuvos kulinaro improvizacijos“.  Ši naujausia leidyklos „Ūkininko patarėjas“ knyga papildys „Šeimininkės knygynėlį“.  

Lietuviškasis Oliveris P. Strasevičiui – dvidešimt vieneri. Prieš dvejus metus Paulius, paklaustas, ką jis norėtų pasiekti per penkerius metus, sakė svajojąs išleisti knygą. Penkerių metų neprireikė. Pauliaus knyga – jau spaustuvėje. Tarptautinės Vilniaus knygų mugės lankytojai pirmieji ją galės įsigyti su autoriaus autografu. Vaikinas nekantrauja pristatyti savo svajonių rezultatą – beveik 200 puslapių knygą, iliustruotą estetiškomis, apetitą žadinančiomis patiekalų nuotraukomis. „Lietiniai su silkėmis ir špinatais“, „Nemuštas karbonatas su perlinėmis kruopomis“, „Vištiena su cukinija ir duonos skrebučiais“, „Kiaulienos troškinys su obuolių sultimis“, „Lietiniai su bulvėmis“, „Kalakutiena su braškių padažu“, „Pica su mėlynėmis“, „Folijoje kepti įdaryti obuoliai“, „Pūstainiai“, „Keksiukai su jogurtu ir aguonomis“, „Ledai su ryžiais“, „Kivių ledai“, „Kakavinio  vyniotinio sausainiai“, „Įdarytas velnio vaisius“, „Balandėliai su rikota ir paprikomis“, „Balandėliai su vištiena ir varške“ – įkvėptai ir drąsiai improvizavo Paulius, kol atsirado šie ir kiti patiekalai. Knygoje jų – net 141. „Būsiu laimingas, jei mane žinos kaip skanų maistą gaminantį kulinarą“, – sako Paulius, Jis labai žavisi britų kulinarijos virtuozu Džeimiu Oliveriu.

Įkvepia ir skani vaikystė Knygoje „Pauliaus vaišės. Jauniausio Lietuvos kulinaro improvizacijos“ patiekalų receptai sugrupuoti į aštuonis skyrius: „Salotos“, „Užkandžiai“, „Sriubos“, „Karštieji patiekalai“, „Padažai“, „Lauko vaišės“, „Desertai“, „Vaikystės patiekalai“. Pastarasis skyrius išduoda, kokius mamos bei močiutės gamintus patiekalus Paulius labai mėgo vaikystėje: balandėlius, keptą įdarytą vištą, lašišą, lietinius, nekeptą arba želė tortą, įdarytus baklažanus bei burokėlius. „Įdarytos daržovės – mano mamos silpnybė. Ji nuolat eksperimentuodavo su sezoninėmis daržovėmis ir jas įdarydavo įvairiausiais įdarais. O šitaip įdaryti baklažanus ir burokėlius pasiūlysiu aš. Nuostabi vakarienė!  Blynai man buvo skaniausias vaikystės patiekalas: kiekvieno sekmadienio rytas prasidėdavo nuo mamos keptų lietinių su pienu ir  varške. Šie lietiniai – ne tik tokie pat skanūs, bet daug išvaizdesni“, – vis kitas improvizacijas mylimiausių žmonių – mamos ir močiutės – patiekalų temomis pristato Paulius savo knygos skyriuje „Vaikystės vaišės“. Jo lietiniai – krepšelio formos, įdaryti varške bei saulėje džiovintais pomidorais, įdaro pagardai – česnakai, svogūnų laiškai, špinatai.

Gardumas – vos iš kelių  produktų „Savo receptais stengiuosi žmones įtikinti, kad vos iš kelių paprastų, šviežių, natūralių produktų galima pasigaminti gardų, įdomų patiekalą ir meniškai jį patiekti. Daug prieskonių nenaudoju – nesilygiuoju į indų virtuvę“, – knygos idėją atskleidžia Paulius, pridurdamas, jog jam mieliausia – klasikinė virtuvė. Tad dažniausiai improvizuojąs jos tema – perkuriąs klasikinius patiekalus. Pauliaus patiekalai pagaminti iš 5-8 produktų. Pasak jaunojo kulinaro, dviračio virtuvėje neišrasi, tačiau drąsiai joje eksperimentuojant, naujovės trykš kaip iš gausybės rago. Paulius virtuvėje eksperimentuoja kiekvieną dieną, net kai yra alkanas. „Geriausios mintys ir kyla, kai esi alkanas“, – šypsosi vaikinas, patikslindamas, jog improvizuoti gaminant maistą palankiausia, kai alkis nedidelis, o laikas neskubina. Net jo pusryčių sumuštiniai improvizaciniai – kasdien vis kitokie. „Skutikliu juostelėmis supjausčiau morkas, įdėjau lydyto sūrio užtepėlės, mėlynojo svogūno, raudonojo kopūsto ir, viską pakepinęs, uždėjau ant prancūziško batono riekelių“, – į klausimą, ką vakar valgė pusryčių, atsako Paulius.

Receptų užtektų ir antrai knygai „Panorau kartą makaronų.  Pagalvojau, kodėl jų, virtų, neuždėjus ant sluoksniuotos tešlos. Išviriau makaronus, nukošiau. Kol tešla kepė, padariau saulėje džiovintų pomidorų padažą, pagardintą baravykais. Iškeptą tešlą apibėriau kuminu ir ant viršaus sudėjau makaronus su padažu. Lazanija ne lazanija, bet valgiau mėgaudamasis“, – dar vieną improvizaciją paprašytas prisimena Paulius. Jam patinka žuvų, paukštienos, jautienos patiekalai, salotos. „Labai mėgstu varškę. Ant jos užsidedu uogų ar uogienės, bananų, užsipilu jogurto“, – sako vaikinas. Kokiu greitai pagaminamų gardžių salotų receptu, kurio nėra knygoje, pasidalytų? „Stengiuosi įsigyti kuo šviežesnius vaisus, daržoves. Susipjaustau ir užpilu aliejiniu arba garstyčių, arba majoneziniu padažu. Aliejiniam padažui reikia: 10 šaukštų aliejaus, 2 kupinų šaukštų medaus, kupino šaukšto neaštrių garstyčių, kelių skiltelių česnako, trupučio cukraus. Padažas itin tinka morkoms. Morkų salotoms labai tinka ir kepintos sezamų sėklos, obuolys“, – pataria Paulius. Vaikinas į savo knygą įdėjo neįprastai marinuotos vištos receptą. Iš atminties išpyškindamas dar vieną improvizacinį vištos marinatą, tartum patvirtina, jog galėtų išeiti ir antroji jo kulinarinė knyga: „Mėsą po vištos (visos ar krūtinėlės, kulšelių) odele įtrinti mišiniu iš maskarponės arba rikotos sūrio, smulkintų šviežių bazilikų (galima ir petražolių), aitriųjų paprikų, česnakų, alyvuogių, druskos, pipirų, apelsinų arba žaliosios citrinos sulčių. Kepti, kai pasimarinuos.“

Bulviniai blynai virto vafliniais „Mano pagrindiniai prieskoniai – druska, pipirai, česnakai, žolelės, kmynai, laurų lapai. Žolelės, lauro lapai – būtinai švieži, tokie geriau nei džiovinti atskleidžia gerąsias savo savybes. Ir baravykai švieži geriau nei džiovinti. Stengiuosi, kad tarp prieskonių vyrautų vienas“, – kulinarijos paslaptimis dalijasi Paulius, nepamiršdamas paminėti ir svarbiausios patiekalų sudėtinės dalies – meilės. „Kai gaminu, stengiuosi savo problemas palikti už virtuvės durų, susikoncentruoti į patiekalą. Jeigu su tešla meiliai nepasikalbėsi, prašydamas pakilti, ji gali ir nepakilti“, – sako Paulius. Vaikinas, tvirtindamas, jog kiekvienas žmogus laisvas pasirinkti, ar tik alkį numalšinti, ar dar ir skaniai pavalgyti, savo kulinarine išmone skatina aplinkinius rinktis antrąjį variantą ir drąsiai improvizuoti kuriant patiekalus, juos dailiai patiekiant. Kaip Paulius pakeitė  lietuvių mėgstamą patiekalą bulvinius blynus? Jie tapo... vafliniai. Vaflinėje iš bulvinių tarkių keptų blynų receptą Paulius įdėjo į savo knygą. Joje įrodo, jog net burokėlių sriuba imli meninei improvizacijai. Burokėlių sriubą, gardintą kokosų pienu, vaikinas patiekia su burokėlių skrebučiu. „Kūriau atspalvius: sriuba – šviesiai rausva, skrebutis – tamsiai raudonas. Stengiausi, kad knygoje netrūktų ir estetikos, ir gardumo“, – sako P. Strasevičius, geru minėdamas knygos nuotraukų autorę fotografę Ievą Jonelytę-Arlauskienę: ji geba patiekalą nufotografuoti taip, kad žiūrinčiojo į jį burnoje kauptųsi seilės.

Tobulės pasaulio virtuvėse Pasak Pauliaus, patiekalas ir lėkštė turi derėti vienas prie kito. Lėkštė pirmiausia papuoština krakmolu ar kukurūzų miltais sutirštintų apelsinų ar braškių, aviečių sulčių potėpiais. Merki teptuką ar mentelę į sultis į tepi. Lėkštė tegul nebūna perkrauta maisto. Kaunietis P. Strasevičius – Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro ugdytinis. Jis labai dėkingas profesijos mokytojai Irenai Juočiūnienei, skatinusiai  virtuvėje pasitikėti savo jėgomis, neabejoti pasirinktąja profesija. I.Juočiūnienė, Paulių prisimindama kaip labai tvarkingą, stilingai apsirengusį ir susišukavusį, pabrėžia, jog apetito nekelia patiekalai, gaminami apšepusio kulinaro. Pauliui labai džiugu, kad „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas ir žurnalo „Šeimininkė“ redaktorė Dalia Juškienė pasiūlė išleisti kulinarinę knygą, drąsino ją rengiant. Kas toliau, Pauliau? „Noriu tobulėti praktiškai susipažindamas su įvairių šalių virtuvėmis. Ketinu dešimt metų dirbti vis kitos šalies virtuvėje“, – svajone dalijasi Paulius, vieno Kauno restorano kulinaras. Nuo mažens jį traukė virtuvė. Pirmasis šešiamečio pagamintas patiekalas – sumuštinis, vėliau prasidėjo blynų, omletų dienos. Būdavo, mamos nėra – Paulius šmurkšt į virtuvę. Receptai ir nuotraukos – iš knygos „Pauliaus vaišės. Jauniausio Lietuvos kulinaro improvizacijos“

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ „ŪP“ korespondentė

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.