Jaunuolis pareiškė: įsigyti pirmąjį būstą – misija neįmanoma

Nugaros atsukimu gyventojams, o ypač jaunoms šeimoms aš vadinu dar praėjusių metų pabaigoje LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) priimtą sprendimą siekti griežtinti paramos pirmajam būstui įsigyti sąlygas. Taip dalis atsakomybės perkeliama ant kiekvienos savivaldybės pečių, o nekilnojamojo turto rinkos žaidėjams suteikiama dar daugiau erdvės pralobti.

Tačiau apie viską nuo pradžių. Per pastarąjį laikotarpį smarkiai mažėjo mūsų visų (laimei, ne pajamos, o kitas svarbus su monetarine politika susijęs rodiklis)  perkamoji galia. Tai reiškia, už tą pačią uždirbtų pinigų sumą galėjome įsigyti žymiai mažiau maisto produktų, paslaugų ar kitų būtinų prekių nei prieš dešimt ar daugiau metų. Nepaisant to, infliacijos šuoliai lėmė palūkanų didėjimą, o energetinių kaštų grandinėmis supančiotas eilinis gyventojas įsitikino, jog pats laikas susiveržti diržus ir permąstyti savo finansinę būklę.

Visos šios tendencijos stipriai atsiliepė ir vienai konkrečiai gyventojų grupei, kuriai aktualios tapo ir LR SADM kuriamos reformos. Ministerija, atsižvelgusi į pastarųjų metų statistiką ir kitus išskaičiavimus, ne tik kad nori sugriežtinti paramos jaunoms šeimoms, siekiančioms įsigyti pirmąjį būstą, teikimo tvarką, bet ir jau praleido progą imtis veiksmų, kad patvirtintame valstybės biudžete minėtos paramos eilutė šiemet nesumažėtų keturis kartus. Toks dvejopas sprendimas ne tik kad ateityje nebeskatins jaunų šeimų baigus mokslus išvykti dirbti, gyventi ir kurti savo ateitį atokesniuose regionuose, bet ir visiškai sužlugdys dar nuo 2018 metų atsiradusią paramos būstui sistemą.

Ministerija, atsižvelgusi į pastarųjų metų statistiką ir kitus išskaičiavimus, ne tik kad nori sugriežtinti paramos jaunoms šeimoms, siekiančioms įsigyti pirmąjį būstą, teikimo tvarką, bet ir jau praleido progą imtis veiksmų, kad patvirtintame valstybės biudžete minėtos paramos eilutė šiemet nesumažėtų keturis kartus.

Per kelerius pastaruosius metus parama pasinaudojo jau kone 6000 šeimų, kurios savo namų židinį pasirinko kurti aplink žiedines savivaldybes ar tolimesniuose rajonuose. Taigi jos deklaravo savo gyvenamąją vietą naujoje teritorijoje, o tuo apsidžiaugė kiekviena savivaldybė. Jaunų specialistų grįžimas ar atvykimas į periferijoje vis labiau atsiduriančius regionus ne tik užtikrina prisidėjimą prie vietinių paslaugų klestėjimo ar ekonomikos stabilumo išlaikymo, bet ir įtvirtina regiono centro išlikimą ir vystymąsi kultūrinėje, edukacinėje bei kitose srityse.

Tačiau dabar finansinės paskatos pirmą būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisos privertė savivaldos politikus nemenkai sunerimti. Jeigu prieš tai paramos skyrimas buvo ministerijos atsakomybė, dabar ji nusprendė ta atsakomybe pradėti dalintis. Jaunoms šeimoms tektų kreiptis jau ir į savivaldybes, kad šios apmokėtų pusę būsto kredito pradinio įnašo iš savo biudžeto lėšų. Tačiau ar kas nors pamąstė, kokiu būdu ir iš kokių lėšų tokį užmojį kiekviena savivaldybė galėtų įgyvendinti? Ministerijos specialistams turbūt netoptelėjo mintis, jog naštos perkėlimas ir taip kartais nesuprantamomis ir necentralizuotomis funkcijomis apkrautoms savivaldybėms yra ne kas kita, kaip tik papildomas šaukštas deguto.

Jaunoms šeimoms tektų kreiptis jau ir į savivaldybes, kad šios apmokėtų pusę būsto kredito pradinio įnašo iš savo biudžeto lėšų. Tačiau ar kas nors pamąstė, kokiu būdu ir iš kokių lėšų tokį užmojį kiekviena savivaldybė galėtų įgyvendinti?

Gelbėtų lūkestis, kad paskatinimas jauniems žmonėms save sieti su gimtuoju kraštu liks galioti. Ar netgi būtų atvertos galimybės jaunoms šeimoms susilaukti atžalų didmiesčiuose, kur šiuo metu būstų kainos auga greičiausiai. Pavyzdžiui, jaunas žmogus po studijų aukštojoje mokykloje svajoja įsitvirtinti sostinėje, tačiau pasižiūrėjęs į rinkoje vyraujančias sumas tegali išplėsti akis iš nuostabos ir pradėti dairytis ženkliai pigesnio varianto gimtinėje ar mažesnėje savivaldybėje. Tokio sprendimo naudą ir poreikį paaiškina ir vėlgi neklystanti statistika – iki šiol taikyta parama pagal buvusią tvarką labiausiai pasinaudojo tos šeimos, kurios įsigijo būstus aplink didžiuosius miestus esančioje teritorijoje. Todėl nevertėtų plėtoti minties, jog šeimoms, išvykstančioms į regionus, paramos reikia kur kas labiau nei toms, kurios savo ateitį nusprendžia kurti didmiesčiuose.

Be kita ko, ministerijos su ministre Monika Navickiene priešaky planai ir ambicijos su šiais pokyčiais dar nesibaigia. Vienu iš sugriežtintų kriterijų gali tapti ir šeimos ūkyje esančių asmenų skaičius. Jeigu prieš tai daugiavaikė jauna šeima galėjo pretenduoti į didesnę paramą būstui, LR Seimo pavasario sesijoje palaikymo sieksiančiu įstatymo pakeitimo projektu diferenciacijos kriterijus prasmenga skradžiai žemę. Tai reiškia, kad šeima, susilaukusi vienos atžalos, turėtų lygiai tokias pačias galimybes ir sąlygas gauti atitinkamai didesnę ar mažesnę paramą pirmajam būstui, kaip ir šeima, susidedanti iš, sakykime, septynių asmenų – dviejų suaugusiųjų ir penkių vaikų.

Vienu iš sugriežtintų kriterijų gali tapti ir šeimos ūkyje esančių asmenų skaičius. Jeigu prieš tai daugiavaikė jauna šeima galėjo pretenduoti į didesnę paramą būstui, LR Seimo pavasario sesijoje palaikymo sieksiančiu įstatymo pakeitimo projektu diferenciacijos kriterijus prasmenga skradžiai žemę

Mano nuomone, tai dar vienas neracionalus ir į sėkmingą šalies ateitį neorientuotas sprendimas. Juk valstybė turėtų nebijoti skatinti jaunas šeimas kurtis tiek regionuose, tiek ir didžiuosiuose miestuose bei susilaukti atžalų, jog įsibėgėjantis demografinės situacijos problemos lokomotyvas bent kiek stabtelėtų, o gal ir kardinaliai pakeistų savo kryptį pozityvių pokyčių link.

Belieka pasvarstyti: ar dar ilgai palaikymas jaunoms šeimoms bus deklaruojamas tik kalbose per renginių ir konferencijų atidarymus, kai kasdienėje darbotvarkėje jaunų šeimų galimybės ir praėjusios kadencijos Vyriausybės pasėtos gerosios praktikos apribojamos ir netgi naikinamos? Vis tik dar kirba viltis, jog atėjus laikui ne tik aš, bet ir kiti jauni žmonės turės progą pasinaudoti logiškai ir socialiai teisingai teikiama parama pirmajam būstui įsigyti, o į šeimų stiprinimą orientuota socialinė politika bus kertinė politinės darbotvarkės dalis.

Ignas JANELIŪNAS, Vilniaus Universiteto Kiekybinės ekonomikos studentas