Jautienos eksporto rinkose keičiasi lyderių pozicijos

Šiuo metu Pietų Amerikos eksportas sudaro 40 proc., bet iki 2028-ųjų tikimasi jį išplėsti dar 10 proc., o tai pasaulinės baltymų tiekimo grandinės pramonės naujienų platformos ESS-Feed ekspertai vertina, kaip galimą pasaulinės prekybos jautiena modelių pasikeitimą.

Viena didžiausių šio žemyno žaidėjų pastaraisiais metais tapo „Minerva Foods“. Ji eksportuoja jautieną ir veikia pramoniniame segmente, parduoda savo produkciją daugiau nei 100 šalių. Įmonės padaliniai veikia ne tik Brazilijoje, bet ir Paragvajuje, Argentinoje, Urugvajuje ir Kolumbijoje, o Australijoje turi specializuotas avių gamyklas.

Drąsią vadovo prognozę pagrindžia įvairūs strateginiai įmonės plėtros sprendimai, įrenginių įsigijimas, ypač iš konkurentės „Marfrig“, kuri yra pasaulinė mėsainių gamybos lyderė ir viena didžiausių galvijų baltymų gamintojų pasaulyje pagal pajėgumą. Ekspertų nuomone, toks žingsnis ne tik sustiprina „Minerva Foods“ pozicijas Pietų Amerikos rinkose, bet ir atspindi augančią regiono įtaką jautienos pramonei.

Per pastaruosius 15 metų ji sėkmingai įsigijo 20 įmonių ir įsitvirtino didžiausiose jautieną eksportuojančiose Pietų Amerikos šalyse. Agresyvi plėtra, manoma, rodo įmonės siekį tapti pagrindine figūra pasaulinėje jautienos rinkoje.

Pernai rugpjūtį „Minerva Foods“ pasirašė susitarimą įsigyti galvijų ir avių skerdimo padalinius iš „Marfrig“ už 1,54 mlrd. USD. Skaičiuojama, kad tai maždaug 44 proc. padidins skerdimo pajėgumus, leisdamas per dieną apdoroti daugiau nei 42 000 galvijų Brazilijos, Urugvajaus, Argentinos ir Čilės padaliniuose.

Kaip didelį Pietų Amerikos pranašumą prieš kitus eksportuotojus F. Queiroz mini žmogiškuosius išteklius. Darbo jėga šiame žemyne yra konkurencingesnė nei, pavyzdžiui, brangiau apmokami Šiaurės Amerikos darbuotojai.

Pasaulinės duomenų ir verslo analitikos platformos „Statista“ išankstinėmis prognozėmis, 2023 m. didžiausios jautienos ir veršienos eksportuotojos pasaulyje turėjo būti Brazilija ir JAV, kurių eksporto apimtis siektų atitinkamai apie 3 mln. (Brazilija) ir 1,4 mln. (JAV) metrinių tonų jautienos ir veršienos.

Valstybių jautienos bei veršienos eksportas 2022 m. ir 2023 m., atitinkamai:

Brazilija – 2,898 ir 3,012 mln. metrinių tonų

JAV – 1,604 ir 1,422 mln. metrinių tonų

Indija – 1,442 ir 1,475 mln. metrinių tonų

Australija – 1,239 ir 1,400 mln. metrinių tonų

Argentina – 823 ir 795 tūkst. metrinių tonų

Naujoji Zelandija – 648 ir 645 tūkst. metrinių tonų

Kanada – 583 ir 585 tūkst. metrinių tonų

Urugvajus – 513 ir 485 tūkst. metrinių tonų

Paragvajus – 462 ir 445 tūkst. metrinių tonų

Europos Sąjunga – 649 ir 625 tūkst. metrinių tonų

Meksika – 395 ir 410 tūkst. metrinių tonų

Kitos – 784 ir 772 tūkst. metrinių tonų

Pastaraisiais metais visame pasaulyje buvo pagaminta apie 70 mln. metrinių t jautienos ir veršienos. Vis tik daugiausia pagaminama kiaulienos ir veršienos, ketvirtą vietą užima avienos gamyba.

JAV jautiena yra vienas populiariausių baltymų šaltinių. Amerikiečiams mėsainiai ir kepsniai yra pagrindinis patiekalas. Bendras jautienos suvartojimas JAV, „Statista“ žemės ūkio ekspertės M. Shahbandeh duomenimis, 2021 m. pasiekė 30 mlrd. svarų (apie 13,6 mlrd. kg), tuo tarpu 2014 m. buvo 24,7 mlrd. svarų (apie 11,2 mlrd. kg).

2021 m. vidutinis Amerikos vartotojas suvalgė apie 58,9 svaro (26,5 kg) jautienos per metus. Tikimasi, kad šis skaičius šiek tiek sumažės (apie 55,5 svaro arba apie 25 kg) ir išliks pastovus per ateinančius kelerius metus. Tačiau nuo 2000 m. veršienos vartojimas JAV smarkiai sumažėjo.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi ŪP redakcijos nuotr.