Ashburn +26,6 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 23 Bir 2024
Ashburn +26,6 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 23 Bir 2024

Javapjūtė baigta – skaičiuojamas derlius

2023/10/02


Pasibaigus javapjūtei, skaičiuojamas derlius, prognozuojami nuostoliai. Ekspertų akimis, šie metai daugiau mažiau pasivijo praėjusių metų pasiekimus, tačiau vis aktualesnė tampa grūdų kokybės problema ir didėjanti nepalankių orų įtaka derliui.

Latvijoje javų derlingumas mažesnis

Rugsėjo viduryje grudų derliaus nuėmimo darbai Latvijoje jau buvo įpusėję. Apie 60 proc. ūkių jau buvo spėję iškulti naująjį derlių, likusiųjų darbai taip pat ėjo į pabaigą ir laukuose telikę iki 20 proc. nekultų javų. Orų prognozės lauko darbams buvo palankios, tad žemdirbių atstovai galėjo užsiimti ir prognozėmis.

Latvijos ūkininkų asociacijos „Žemnieku saeima“, jungiančios 800 smulkių ir didelių ūkių, kurių nariai kartu valdo daugiau nei 500 000 ha žemės ūkio naudmenų, pirmininkas Juris Lazdiņš prieš kiek daugiau nei dvi savaites interviu Latvijos televizijos (LTV) laidai „Ryto panorama“ teigė, kad bendrai grūdų gamyba šalyje šiemet galėjo sumažėti iki maždaug 3 000 000 t. Jo komentarą pateikęs portalas vs.lv atkreipė dėmesį į tai, kad kalbėdamas apie javų kokybę, asociacijos vadovas teigė, jog 30 proc. viso derliaus atitinka tik pašarams keliamus reikalavimus.

Centrinės statistikos tarnybos duomenimis, Latvijoje pernai surinktas bendras grūdų derlius, palyginti su 2021 m., išaugo 8,3 proc. (arba 249 100 t) ir buvo 3,244 mln. Tad kokie gi skaičiai įvardijami, nuėmus jau visą šiųmetį grūdų derlių?

Latvijos kaimo konsultacijų ir švietimo centro (LKKŠC) Auginimo skyriaus augalininkystės konsultantas Andris Skudra, vertindamas grūdininkų galimybes, kaip vieną iš pagrindinių sumažėjusio derliaus priežasčių įvardijo orus. „Praėjusio sezono orai stipriai paveikė žiemojančius žiemkenčių – Vidžemėje ir Latgaloje ant neužšalusios dirvos iškritęs sniegas išsilaikė beveik du mėnesius. Dėl to žieminiai augalai nuvyto ir išretėjo. Dauguma ūkininkų pasėlius atsėjo vasariniais augalais“, – cituoja specialistą portalas saimnieks.lv.

Žiemgaloje sunkesnėse dirvose javai derėjo gerai, suformavo storesnius pasėlius, kurie prisidėjo prie atsparumo sausroms ir užtikrino didesnį derlių nei kituose Latvijos regionuose.

„Apskritai žieminių kviečių derlius buvo 4,22 t/ha, tai yra mažesnis nei 2022 m. (4,99 t/ha). Žieminės sėjos plotai šiemet (503,5 tūkst. ha) sumažėjo, palyginti su 2022 m., kai buvo pasėta 511,8 tūkst. Kita vertus, vasarinių grūdinių kultūrų plotas išaugo nuo 268,3 tūkst. ha pernai iki 285,77 tūkst. ha šiemet“, – pasakojo A. Skudra.

Labiau botaninę analizę atliko LKKŠC Auginimo skyriaus augalininkystės konsultantė Ilze Skudra: „Laiku pasėti vasariniai javai gerai augo, tačiau dėl sausros neišsivystė derlingi stiebai. Padaugėjus drėgmės, antroje vasaros pusėje suformuoti stiebai pradėjo ataugti, bet susiformavo žiedynus, kuriuose grūdai nespėja susiformuoti, todėl sumažėjo kokybiško derliaus.“

Kiek kitokia vėliau pasėtų vasarinių grūdinių kultūrų situacija. Dėl sausros, pasak konsultantės, susiformavo mažai derlingų stiebelių, tai ir lėmė ženkliai sumažėjusį derlingumą. „Kuržemėje ir Vidžemėje sėja vyko labai skirtingai, derlingumui įtakos turėjo ne tik sėjos laikas, bet ir veislė bei lauko vieta. Vasarinių kviečių derlius svyravo nuo 1,5 iki 3,5 t/ha“, – teigė I. Skudra. Ir nors grūdų kokybę įvertino gera, nes antroje vasaros pusėje drėgmės kiekis buvo optimalus stambiems grūdams formuotis, vasarinių javų derlius, pasak jos, šiemet yra mažesnis nei vidutinis.

Pavyzdžiui, vasarinių rapsų derlius šiemet siekia 1,42 t/ha, o pernai buvo 1,57 t/ha. Beje, sumažėjo ir pasėlių plotas: nuo 21 tūkst. ha pernai iki 10,1 tūkst. ha šiemet.

Įdomi situacija susiklostė kalbant apie bulvių derlių. LLKC konsultantė Inese Magdalenoka teigė, kad gumbų formavimosi metu iškrito nemažai kritulių, todėl susiformavę stambūs bulvių gumbai žadėjo gerą derlių. Deja, dėl drėgmės ėmė plisti puvinys, todėl problemų gali kilti bulves sandėliuojant.

Skaičiuojama, kad Latvijoje bendras bulvių plotas šiais metais gerokai sumažėjo – 7,5 tūkst. ha, palyginti su 14,9 tūkst. ha 2022 m., tačiau kadangi derlius buvo geras – 26,6 t/ha (2022 m. – 16,6 t/ha), bendras derliaus rodiklis pasiekė 199,4 tūkst. t.

Šiųmetis grūdų derlius pasaulyje

Kol šiauriniai kaimynai skaičiuoja savo šalyje iškultų javų tonas, savo grūdus į aruodus suvežę lenkai dairosi į tarptautines rinkas ir analizuoja šiųmetį derlių. Portale topagrar.pl analizę atlikdamas Juliusz Urban pastebi, kad šis sezonas nedaug skiriasi nuo ankstesnio, o pasaulyje grūdinių kultūrų užauginama gana stabiliai.

„Dėl gerų orų Ukrainoje kviečių derlius padidėjo 10 proc. Dėl didesnio nei tikėtasi derliaus Ukrainos grūdų asociacija atnaujino 2023 m. grūdų derliaus sąmatas, padidindama dar 3,7 mln. t. Grūdų ir aliejinių augalų sėklų produkcija Ukrainoje sieks 80,5 mln. t. Kviečių derliaus prognozės išaugo 2 mln. t – iki 22 mln. t (2022 m. 21,5 mln.t), tačiau iki rekordinių 33 mln. t, fiksuotų 2021 m., nepakils“, – rašo jis.

Nors Ukrainos grūdų eksportas per Lenkiją ir kitas pasienio šalis bei Juodąja jūra turi įveikti daug iššūkių, J. Urban pastebėjimu, šį sezoną yra gana dinamiškas. Iki rugsėjo 1 d. javų ir ankštinių augalų ši šalis eksportavo 4,52 mln. t, o pernai tuo pačiu laikotarpiu bendras eksportas siekė 3,96 mln. Vien iš kviečių ji eksportuoja apie 1 mln. t per mėnesį.

„Žemės ūkio rinkos tyrimų institutas padidino grūdų derliaus prognozę Rusijoje. Ekspertai mano, kad kviečių derlius sieks 91 mln. t, o eksportas išaugs iki 49,5 mln. Jungtinių Valstijų Žemdirbystės departamentas savo ataskaitoje dar kartą paliko nepakeistą kviečių derlių Rusijoje ir vis dar vertina 85 mln.“, – pateikia tarptautinių ekspertų duomenis J. Urban.

Kitokia situacija klostosi Kanadoje ir Australijoje. Prerijų sausra Kanadoje gerokai sumažino gamybos perspektyvas. Pagal naujausius šio šalies statinius duomenis, prognozuojama, kad šiųmetis derlius sieks 29,47 mln. t. Jungtinių Valstijų Žemdirbystės departamentas skaičiuoja kiek didesnį derlių – 31 mln. t.

Dėl karščių pasėlių sumažėjo ir Indijoje, todėl kviečių kainos šioje šalyje labai išaugo. Pasak J. Urban, Indijos ekspertai mano, kad norint stabilizuoti vidaus rinką, vyriausybė privalo importuoti apie 9 mln. t kviečių.

Po trijų rekordinių sezonų iš eilės Australijoje grūdų šiemet bus užauginta gerokai mažiau. Ta, didelę įtaką daro cikliškai pasikartojantis El Niño reiškinys, kuris tam tikrais periodais suformuoja sausesnį klimatą nei įprasta. Būnant Brazilijoje, tikimasi dar vieno didelio derliaus, kuris sieks 10,3 mln. t (anksčiau 10,6 mln. t), o derlių Argentinoje sumažins sausra ir prognozuojama, kad jis sieks 16,5 mln. t.

„Nors Europos kviečių produkcija išliks 134 mln. t, t. y. pastovaus lygio, palyginti su praėjusiais metais, kviečių kokybės struktūra nebus tokia gera, – prognozuoja J. Urban. – Pietų Europos šalims sunku atskirti eksporto kokybės kviečius, todėl nukenčia visas ES eksportas, kuris per pirmuosius du šio sezono mėnesius, siekdamas mažiau nei 4,5 mln. t, yra 30 proc. mažesnis nei pernai.“

Problemų dėl kviečių kokybės turinti Prancūzija eksportuoja 766 tūkst. t ir išlieka tik ketvirtoje vietoje tarp didžiausių ES eksportuotojų. Daugiausia už ES ribų kviečių eksportuoja Rumunija (1,26 mln. t), Lenkija (928 tūkst. t), Bulgarija (877 tūkst. t). Vokietija taip pat susiduria su grūdų kokybės klausimu, turinčiu įtakos jos eksportui, kuris siekia 445 tūkst. t. „Kanalo „Interfax“ paskelbta šių metų grūdų kokybės analizė Rusijoje rodo, kad daugelyje regionų kviečių kokybė kelia nerimą“, – analizuodamas tarptautinius duomenis, rašo J. Urban.

 

Parengta ŪP pagal portalų vs.lv, saimnieks.lv ir topagrar.pl informaciją

Asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis