Javapjūtė – su kartėlio prieskoniu

Pastarosiomis dienomis žemdirbių žvilgsniai yra nukreipti į dangų. Javapjūtė tik įsibėgėja. Jeigu bus geras oras, dauguma ūkininkų darbus baigs rugpjūčio viduryje. Tikimasi sulaukti vidutinio derliaus.

Gelbsti technika

Javapjūtė dar nepradėta stambiausio Ukmergės r. ūkininko Zenono Vaičiulio laukuose. Vyras teigė, kad darbai nepradedami, nes javai žali, o laukuose – drėg­mės perteklius. „Pernai įsigijome vikšrinį kombainą. Šį sprendimą priėmėme po lietingos 2017 m. vasaros. Šiandien galime pasidžiaugti, kad turime šią techniką, be jos būtų neįmanoma nuimti derliaus“, – sakė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

UAB „Atkočių agroservisas“ agronomas Romas Žvikevičius atviravo, kad šiandieninėje situacijoje jiems taip pat itin naudingas vikšrinis kombainas. „Visa laimė, kad jį turime. Šią techniką 2017 m. mes nuomojomės, ji mus išgelbėjo nuo derliaus praradimo. Jei ne vikšrinis kombainas, tuo metu mes būtume nenukūlę 400 ha javų. Kūlimas priklauso nuo technikos. Ir dabar matome, kaip kaimyniniuose laukuose technika buksuoja. Juk vanduo stovi laukuose, yra per daug drėgmės. Tai – didelė problema. Kūlimas bus sunkus, reikės išnaudoti daugiau degalų. Kūlėme žieminius miežius, priekabos laukuose klimpsta, traktoriai buksuoja su grūdais“, – situaciją apibūdino R. Žvikevičius. Jis sakė, kad bendrovėje jau yra nukulti žieminiai miežiai, iš hektaro byrėjo 5–5,5 t grūdų. Ankstesniais metais bendrovėje iš hektaro pavykdavo nukulti 7 t. „Be abejo, visada norime geresnio derliaus. Tačiau šiemet, kuomet labai drėgna ir dar pataupėme azoto trąšų, derlius yra geras ir švarus“, – ŪP pasakojo UAB „Atkočių agroservisas“ agronomas.

Viskas – gamtos rankose

Anykščių r. ūkininkai Mindaugas Kavoliūnas ir Paulius Leščinskas javapjūtės darbų dar nepradėjo. „Laukiu šilumos. Tikiuosi, kad kitą savaitę galėsiu pradėti kulti žirnius, o gal ir žieminius rapsus. Dar po savaitės gal ir į žieminių kviečių laukus įvažiuosiu. Kviečiai dar nesunokę“, – tvirtino M. Kavoliūnas, laukiantis geresnių orų. Anot pašnekovo, dabar jo laukuose dirvos įmirkusios, su technika įvažiuoti neįmanoma, dalis javų išgulę.

P. Leščinskas taip pat nežino, kada kibs į darbus. Juk viskas – gamtos rankose. „Laukiame paskutinių kritulių, o paskui vertinsime, matysime, kokia bus situacija. Dabar dalis pasėlių – tragiški. Kalvotuose plotuose, pakalnėse stovi vanduo. Todėl nežinia, ar ten su kombainu įvažiuosime. Laukuose, kurie yra lygumose, pasėliai taip pat vandenyje“, – sakė ūkininkas, auginantis rapsus, kvietrugius, kviečius ir grikius.

Paulius atviravo, kad jo pasėliai nėra apdrausti. Ar juos draus ateityje? Ūkininkas kol kas nėra tvirtai apsisprendęs. „Kol kas draudimo bilieto neperku, nes tai – tarsi loterija. Man įdomu, ar draudikai išmoka išmokas už išguldytus javus, kurie guli laukuose? Nežinau, kas yra geriau: ar draustis, ar investuoti į vikšrinį kombainą? Gal būtų naudingiau investuoti į techniką? Bet jeigu visus javus išguldys, tai ir kombainas nepadės. O jei bus šlapia, tai vikšrinis kombainas įklimps, bus dar didesnių bėdų. Kol grūdai lauke, pasėlius tik stebiu. Grikius jau nori žolės permušinėti, javų išguldyta ne per daugiausia. Gal kitąmet rinksiuosi atsparesnes veisles“, – savo mintis išsakė P. Leščinskas.

Pas to paties rajono ūkininką Dainių Arlauską, kaip jis pats įvardijo, jau prasidėjo grūdų „dakaras“. Apie savo rezultatus su ŪP jis sutiko pasikalbėti vėliau, kiek nudirbęs skubiausių darbų.

Žieminių kviečių problema

Dėl įmirkusių dirvų javapjūtė stringa dalyje Akmenės rajono ūkių. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Akmenės skyriaus pirmininkė Gražina Gauronskienė sakė, kad jų rajone pradėti kulti žieminiai miežiai ir rapsai. Tačiau žieminiai rapsai dar yra per drėgni, jų drėgnumas siekia 10–12 proc., todėl ūkininkai žada keletą dienų palaukti, kad jie pradžiūtų. „Intensyviai kuliami žieminiai miežiai, jų rajone auginama nedaug – 377,15 ha. Iš hektaro byra 5–6 t grūdų. Pirmas derlius jau guli aruoduose. Džiugu, kad žieminiai miežiai nuimami su 13 proc. drėgme, jų nereikia džiovinti. Didžiausia problema – žieminiai kviečiai, jų plotai yra didžiausi. Žemdirbiai šioms kultūroms yra skyrę 18 108,30 ha. Daug žieminių kviečių išguldyta, jie guli nesunokę“, – rajono situaciją redakcijai pristatė G. Gauronskienė.

Šio rajono žemdirbiai žieminiams rapsams yra skyrę 8 978,22 ha, žieminiams kvietrugiams – 625,82 ha, žieminiams rugiams – 17,87 ha. Pašnekovė paminėjo, kad ūkininkams šio sezono pradžia žada didelių rūpesčių, nes rajone nėra ūkininko, kurio nebūtų palietusios gamtos nemalonės. „Ūkininkai skambina ir pasakoja apie padarytus nuostolius. Mes ir patys apvažiavome visas seniūnijas. Todėl matome, kokie iššūkiai laukia žemdirbių. Juk orams nepasakysi, kad nustotų lyti. Lietaus jau pakanka, jo per daug. Pernai pasėlius per anksti uždžiovino, neleido nei pilnai sunokti, šiemet juos išguldė lietūs ir vėjai. Pernai rugpjūčio 1 d. kai kurie ūkininkai jau buvo baigę javapjūtę. Šiemet, jeigu tik leis orai, tai bus javapjūtės darbų pradžia. Ūkininkų tokia dalia, jie turi mokėti išeiti iš bet kokios situacijos“, – teigė  Akmenės ūkininkų lyderė. Ji sakė, kad dalis žemdirbių, ypač stambių, yra apdraudę savo pasėlius. Tačiau, anot pašnekovės, jokios kompensacijos neatstos prarasto derliaus. „Mes mažiukai, todėl mes neįsivertiname rizikos, nesiekiame didelių derlių, gal dėl to ir nukentėsime mažiau negu didieji, kurie tikėjosi ir planavo“, – pridūrė moteris.

Menkesnis ir ligotesnis

Darbymečio dar nepradėjo Ukmergės r. ekologinio ūkio šeimininkas Valentinas Genys. „Kmynus pjaudavau liepos 18 d., o dabar jie laukuose. Gal savaitgalį pradėsiu darbus, bet abejoju. Viskas priklauso nuo Dievulio. Jei dar pliaups liūtiniai lietūs, darbai bus sudėtingi. Bus taip, kaip bus. Nespėliosiu iš kavos tirščių. Darbų nepaskubinsiu, jie priklausys nuo situacijos“, – kalbėjo ūkininkas.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis redakcijai sakė, kad ekologiniai ūkiai nuims ne tik mažesnį, bet ir ligotesnį derlių. Dabar įsibėgėjęs miežių, daugiamečių žolių kūlimas. „Su daugiametėmis žolėmis yra baisu, kombainai klimpsta, mauroja dirvą. Tai girdžiu iš ūkininkų. Aš pats auginu daugiametes žoles sėklai. Per 20 metų taip nebuvo. Laukuose vanduo stovi, todėl važinėju kaip po pelkę. Nežinau, kas su tuo lauku bus“, – pasakojo LEŪA vadovas. Jis akcentavo, kad savaitgalį Ukmergės r. iškrito 33 mm kritulių, t. y. beveik mėnesio kritulių norma. Todėl melioracijos grioviai ir laukai užsipildė vandeniu, o žieminės kultūros išgulė. „Kituose rajonuose avižas, miežius, kviečius ir žirnius išguldė škvalas. Todėl augalų nuėmimo sąlygos yra sunkios“, – tvirtino S. Daniulis. Jis paminėjo, kad esant tokioms ekstremalioms sąlygoms, vis daugiau žemdirbių pagalvoja apie draudimą, kurį, anot pašnekovo, reikėtų skatinti ir supaprastinti, kad apsidrausti galėtų ne tik stambieji, bet ir smulkieji žemdirbiai. Reikėtų ir daugiau draudimo kompanijų rinkoje, kad ūkininkai turėtų didesnį pasirinkimą.

Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidento Aušrio Macijausko, jei laukai pradžius, javapjūtė pagreitį įgaus savaitės pabaigoje. „Dabar kuliami žieminiai rapsai, miežiai. Derlius – vidutinis, rekordų nebus. Pastarosiomis dienomis draudimo kompanijos skaičiuoja nuostolius. Teigiama, kad ūkininkams bus padengta per 10 mln. Eur. nuostolių. O padaryti nuostoliai yra kur kas didesni. Žemdirbiai nenukuls pusės milijono tonų grudų. Galime juos padauginti iš 300 Eur/t. Tai sudarys apie 300–400 mln. Eur. nuostolių“, – mintimis pasidalijo A. Macijauskas.

Redakcijos ir Gražinos GAURONSKIENĖS nuotraukos

Susijusios temos - skaitykite: javapjūtė, Zenonas Vaičiulis, Atkočių agroservisas, Mindaugas Kavoliūnas, Paulius Leščinskas, Saulius Daniulis