Javapjūtė su žaliuoju šleifu

Žemiau vidurkio

Ką nors prognozuoti šiuolaikiniame pasaulyje, kai visur – gamtoje, politikoje, ekonomikoje, finansuose ir t. t. – stinga stabilumo ir aiškumo, sudėtinga ir nedėkinga. Vieno tikiesi, o atsitinka kita. Dar labiau rizikinga prognozuoti žemės ūkyje, kurio veikla – po atviru dangumi, o žemės ūkio politiką lemiantys sprendimai neretai būna nuleidžiami lyg iš „kosmoso“. Pavasarį daug kur pasėliai glostė ūkininkų akį ir širdį, bet prasidėjus javapjūtei jų lūkesčiai dėl gausaus derliaus kiek aptirpo. Grūdų kainos, dar gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje teikusios vilčių, dabar žemdirbių veidus jau niauksto.

„Pernai žieminiai rapsai po žiemos atrodė visai liūdnai, bet derlius buvo gana geras. O šiemet rapsai ir kviečiai sudarė labai gerą įspūdį, tačiau derlius nėra geras. Tiesą sakant, mes nebuvome labai optimistiškai nusiteikę jau nuo pat pavasario, nors buvo trimituojama, kad bus rekordai ir labai geri metai. Optimistines prognozes vertinome labai atsargiai ir tai pildosi – derlius nėra toks, kokio dauguma tikėjosi. Nors patyrę ūkininkai, galima sakyti, šios srities ekspertai, nieko ypatingo ir nesitikėjo. Jie sakė, kad derlius bus labai vidutiniškas, o dabar panašu, kad bus net prastesnis už vidurkį. Ir ne tik derlius, bet ir kainos – žemiau vidurkio“, – „Ūkininko patarėjui“ pastebėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Jis užsiminė, kad šiemet daug žalos padarė karščio bangos, užplūdusios birželio pabaigoje ir liepą, kai oro temperatūra buvo labai aukšta ne tik dieną, bet ir naktį. „Jeigu aukšta temperatūra laikosi 2–3 d. ir dar būna tropinės naktys, jau iškart gali nuspėti, kad bus pakenkta derliui, ypač grūdų kokybei“, – akcentavo grūdininkų atstovas.

Nusivylimas jaučiamas ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. ES ūkininkų ir kooperatyvų organizacijos COPA ir COGECA pranešė, kad 2024 m. ES javų derlius bus labai prastas ir gerokai mažesnis už pastarųjų penkerių metų vidurkį.

„Tokios tendencijos jaučiamos ir pas mus, ypač su Europa koreliuoja kviečių derlius ir neaišku, nuo ko tai priklauso. Jeigu Lietuvoje būna geras derlius, tai paprastai geras byra ir kitur Europoje, ir – atvirkščiai. Vokiečiams pradėjus kulti, šios šalies žiniasklaida paskelbė, kad ūkininkai yra nusivylę derliumi – tiek rapsų, tiek žieminių kviečių. Po savaites kitos tą patį pasakė ir Lietuvos ūkininkai“, – pastebėjo A. Macijauskas.

Ankstesnė javapjūtė – ne į naudą

Kėdainių r. ūkininkas Šarūnas Šiušė, paklaustas apie šiemetinį derlių, tarstelėjo nesantis koks burtininkas, kad numatytų, kiek jo pribyrės į aruodus, nes daug kūlimo – dar priešakyje, be to, nežinia, kokie orai toliau lydės derliaus nuėmimą. „Viena aišku – javapjūtė ankstyvesnė 2 savaitėmis, savaime tiek sutrumpėjusi yra vegetacija, buvo dideli karščiai. Tai reiškia, kad javai yra nukentėję, nenatūraliai sunokę, užkepinti karščio. Matyt, bus prastesni kokybiniai parametrai, o derlingumas priklausys nuo regionų. Lietuva maža, bet oro sąlygos – skirtingos. Kai kur buvo drėgmės, saulės, todėl, manau, bus nevienodas ir derlius“, – kalbėjo nuo darbų trumpam atsitraukęs stambus javų augintojas.

Pasvalio r. grūdininkas Aurimas Garlauskas derlių apibūdino trumpai – vidutinis. Ūkininkas jau nukūlė žieminius miežius ir rapsus, pastarųjų derlingumas – apie 3,5 t iš ha, o miežių – apie 8 t. „Kviečių dar nejudinau, bet matyti, kad aplinkiniai kulia apie 7 t/ha“, – savaitės pradžioje pasakojo pasvalietis.

Radviliškio r. ūkininkas Rimantas Garuckas ŪP teigė bendraujantis su kolegomis iš įvairių Lietuvos kampelių, kur situacija yra labai skirtinga – vienur buvo daug kritulių, kitur – sausa. „Tie patys rapsai matė ir sniego, ir drėgmės, ir šalnų. Mano ūkio viename ar dviejuose laukuose draudikai vertino nušalimą. Kalbėjau su ūkininkais iš Biržų regiono, jie kūlė 3 t/ha, tai labai gerai, mūsų regione – maždaug 3 t/ha, o Šakiuose, kur, kaip įprastai, kulia daugiau, byrėjo per 4 t/ha. Apskritai vertinant, rapsų derliai ir kaina, sakyčiau, žemesni už vidurkį. Taigi tos prognozės, kad bus kosminiai derliai, rapsų atžvilgiu nepasitvirtino. O kviečių derlius turėtų būti vidutinis – apie 7–7,5 t/ha“, – aiškino javų ir cukrinių runkelių augintojas.

Reikės paminkyti skaičiuotuvus

Kalbant apie derlių, ūkininkai visada akcentuoja, kad derlingumas nenulemia pajamų, nes pigiai pardavus gausų derlių gali patirti net nuostolių. Pelningumą lemia ne derliaus tonos, bet efektyvus ūkininkavimas, juk reikia skaičiuoti ir sąnaudas – kiek kartų važiuota purkšti pesticidus, kiek tręšta ir t. t.

„Viską įvertinus, šie metai bus įdomūs. Nelengva bus tiems, kurie pradėjo įgyvendinti projektus ir pasiėmė paskolų, kai kainos buvo „auksinės“. Palyginti su pastarųjų 3 metų vidurkiu, tai, neskaitant cukrinių runkelių, kurių kainos išliko, kokios buvo, bet kitais metais mažės, tai šiemet finansiškai nebus lengva. Matyt, visiems dažniau reikės paminkyti skaičiuotuvą. Tos firmos, kurios parduoda techniką, ko gero, gyvens kukliau“, – svarstė R. Garuckas.

A. Garlausko nuomone, labai verkšlenti nereikėtų, pelno mokestį mokėti reikės, bet kiek to pelno bus – spręsti anksti. „Būkime objektyvūs, žieminiai javai geri, bet nežinia, koks bus vasarojus. O kainos dabar vienareikšmiškai yra mažos. Jeigu vidutiniškai prikulsime 7 t/ha kviečių, tai apie gerą pelną nėra ko ir kalbėti. Bet tiems, kurie sudarė išankstinius kontraktus didesne kaina, geriau, nes dabar pardavinėti kviečius neparanku“, – pastebėjo grūdininkas.

Kada ir kaip parduoti?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.