Jei auginti, tai tik geros veislės avis

Praėjusį penktadienį uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,Šeduvos avininkystė“ Radviliškio rajono Pavartyčių kaime atidaryta 250 vietų avinukų kontrolinio penėjimo ir vertinimo stotis.

Avys – Radviliškio rajono simbolis Radviliškio r. meras Antanas Čepononis pasidžiaugė, kad avys tapo rajono simboliu – netoli Šeduvos esančiame Pavartyčių kaime ganosi šimtai Lietuvos juodgalvių avių. ,,Jei ne dr. Juozapas Mikutis, kuris daugelį metų vadovavo bendrovei, kažin ar avininkystė būtų išsaugota, – sakė meras. – Dr. J. Mikučio iniciatyva ir jo pastangomis, be abejo, pritariant ir padedant Žemės ūkio ministerijai, išsaugotos veislinės avys – Lietuvos juodgalvių banda.“ Naujasis UAB ,,Šeduvos avininkystė“ direktorius Rimantas Kairys renginio svečiams pirmiausia papasakojo apie minėtąjį Radviliškio rajono simbolį – avis, A klasės Lietuvos juodgalvių veislyną. Pagrindinis bendrovės tikslas – saugoti ir veisti šias genofondines avis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės instituto, įsikūrusio netoli esančioje Baisogaloje, mokslininkai atlieka tyrimus, be to, dirbamas selekcinis darbas, sukurtos keturios genealoginės linijos. Jau parengta metodika penktajai giminingai genealoginei linijai sukurti, iš Vokietijos įsigyta juodgalvių veislės mėsinių avinų. Produktyvios veislės avytės ir avinukai parduodami ūkininkams. UAB „Šeduvos avininkystė“ akcijų valdytoja – Žemės ūkio ministerija. Keletas „Šeduvos avininkystės“ skaičių: laiko 1 742 Lietuvos juodgalves avis ir 165 Vokietijos juodgalves avis, dirba 18 darbuotojų, deklaruoja 382 ha, sėja javų, o didžiausi plotai skirti ganykloms. Ūkio darbams turi įsigiję modernios technikos, tačiau veislinė avininkystė reikalauja daug rankų darbo: avis kerpa kirpėjos, ganykloje gyvulius gano bandos prižiūrėtojas, o kur dar selekcinis darbas bei kergimas – visur reikia gerų specialistų. Avys kerpamos kartą per metus, vienos avies vilna sveria apie 2,32 kg. Deja, Lietuvoje kol kas vilnos ir avikailių paklausa maža. Bendrovė turi nedidelę skerdyklą, kurioje skerdžiamos veislei netinkamos avytės ir avinukai (o didžiąją dalį avinukų parduoda veislei).

Penėjimo stotis – avininkystės progresui Įkurtuvėse džiaugtasi moderniu ūkiniu statiniu, nes dabar iš viso mažai bestatoma. Iš Kaimo plėtros programos lėšų įgyvendintas 275 tūkst. Eur vertės projektas. Naujojoje stotyje bus atliekamas avinukų kontrolinis penėjimas bei teikiamos genetinės kokybės ir produktyvumo nustatymo paslaugos. Modernioje fermoje bus 250 vietų, joje įrengtos oro ventiliavimo, šildymo sistemos, gardeliai. Visa įranga – lietuviška. Projekto pradžia – 2014 m. sausio 15 d., darbai baigti šių metų birželio 30-ąją, trukmė 18 mėn. Šio projekto pagrindiniai iniciatoriai – buvęs žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna ir buvęs bendrovės direktorius dr. Juozapas Mikutis. Direktorius R. Kairys svečiams rodė naująją stotį ir pasakojo, kad čia penėti bus atvežami 18–20 kg avinukai. Viename gardelyje bus laikoma vieno veislinio avino dešimt panašaus amžiaus ir svorio palikuonių. Vienu penėjimu bus įvertinti 25 avinų palikuonys. Avinukai bus šeriami vienodais pašarais, penimi iki 42–44 kg, po to skerdžiami. Skersti bus vežami kitur, nes bendrovė kol kas neturi modernios skerdyklos. „Mes iš ūkininkų pirksime įvairių veislių avinukus (išskyrus melžiamų veislių), šersime savo bendrovės pašarais, tie avinukai bus jau bendrovės nuosavybė. Paskerstų ėriukų mėsa bus tiriama, nustatomos skoninės savybės, raumeningumas ir riebalingumas, atsižvelgiama, kiek avinukai suėdė pašarų, taip pat bus atliekami ėrienos fiziniai ir cheminiai tyrimai. Visus šiuos tyrimus subsidijuos valstybė, todėl gautus tyrimų rezultatus ūkininkams skelbsime nemokamai. Avių augintojai galės sužinoti, kiek kuris avinas per tą patį laiką užauga, kurio mėsa kokybiškiausia. Ūkininkai, kurie laiko dideles avių bandas, turės galimybę įvertinti laikomus avinus reproduktorius pagal palikuonių penėjimąsi bei jų mėsines savybes. Gauti tyrimų rezultatai padės gerinti avių veislines savybes, be to, siekiame padidinti avių skerdenos išeigą. Kontrolinis avinukų penėjimas prasidės 2016 m. sausio 1 d. Dabar gardeliuose bandymui laikome mūsų bendrovės penkis avinų palikuonis“, – mintimis apie avinukų stoties veiklą dalijosi R. Kairys.

Svarbu ne kiekybė, o kokybė Lietuvos avių augintojų asociacijos prezidentas Žilvinas Augustinavičius sakė, kad šalyje kasmet vis daugiau laikoma avių, dabar jų priskaičiuojama apie 160 tūkst. Jo manymu, atėjo laikas kalbėti ne tik apie kiekybę, bet ir apie kokybę. O kokybei pasiekti geriausias būdas ir yra kontrolinis veislinių avinukų penėjimas. Ūkininkus reikia įtikinti, kad verta ir naudinga auginti tik gerus veislinius gyvulius. Bandos pagrindų pagrindas – geras reproduktorius. „Avininkystės plėtrai naujoji avinukų penėjimo stotis duos didelę naudą, džiaugiamės, kad ji pradės veikti“, – apžiūrėdamas modernų pastatą kalbėjo Ž. Augustinavičius. Jo žodžiams pritarė ir Vilius Rekštys, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininkas. Jis sakė, jog populiarindami avį pirmiausia turime kalbėti apie gerąsias jos savybes, kad ūkininkai pirkdami avis veislei atsižvelgtų į mokslininkų atliktų tyrimų išvadas ir rekomendacijas. Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė užsiminė apie veislininkystės programą, kurią įgyvendinti pradėjo jos pirmtakas, buvęs ministras prof. V. Jukna. Ministrė pabrėžė, kad modernus avinų vertinimo pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes centras pastatytas ne kur kitur, o „Šeduvos avininkystės“ bendrovėje, nes čia senos avininkystės tradicijos, sukaupta didelė patirtis, be to, kaimynystėje yra Gyvulininkystės institutas, mokslininkams čia paranku atlikti tyrimus. Naujoji avinukų kontrolinio penėjimo stotis bus skirta veislininkystės pažangai ir tolesnei avininkystės plėtrai. „Ūkininkai puikiai supranta, kad gamyba turi intensyvėti, o pažangos nebus, jei dėmesys nebus kreipiamas į kokybę. Naujoji avinukų kontrolinio penėjimo stotis bus didelė paspirtis avių augintojams, nes jie žinos, kurie gyvuliai yra labiausiai tinkami veislei, kurių mėsa yra kokybiška. Visiems suprantama, kokybiška ėriena vis labiau paklausi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, ten vartotojai ieško tik geros kokybės produktų“, – kalbėjo ministrė.

Aldona SIREIKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.