Jei neliktų apleistos žemės sąvokos – biokuro priaugtų į valias

Įvardijo kliūtį

Palyginti su praėjusiais metais, biokuras dabar pabrangęs apie 60 proc. Vyriausybė suskato ieškoti galimybių situacijai švelninti, nes artėjantis šildymo sezonas daug kam gali numauti ir paskutines kelnes. Energetikos ministerija ŪP informavo, kad, siekiant padidinti biokuro pasiūlą, vertinamos galimybės teikti paramą ūkininkams ir smulkiesiems verslininkams įsigyti biokuro gamybos įrangą. Ir dabartinės Vyriausybės programoje yra numatyta remti ūkininkų ir smulkiojo verslo investicijas į miško pramonės atliekų sutvarkymą ir miško kirtimo atliekų surinkimą iš miško biokurui gaminti. Įgyvendinant šį punktą, bus atliekamas vertinimas dėl žaliavų potencialo ir kt.

ŪP išspausdinus straipsnį „Kur žemės ūkyje rasti biokuro?“, buvęs aplinkos bei žemės ūkio viceministras, ilgametis aplinkosaugos specialistas Ramūnas Krugelis  socialinio tinklo redakcijos paskyroje pakomentavo: „Jei būtų panaikintas vienas idiotiškiausių „apleistos“ žemės terminų, tai biokuro priaugtų į valias. Dabar didžioji dalis biokuro tiesiog numulčiuojama jam neužaugus, besibijant, jog sklypas bus paskelbtas „apleista“ žeme ir padidintais mokesčiais bus prievartaujama ją „sutvarkyti“.“

Paprašytas pakomentuoti plačiau, R. Krugelis ŪP aiškino, kad toks jo komentaras būtų labiau suprantamas, žinant kontekstą, kaip terminas „apleista žemė“ atsirado teisės aktuose. Redakcija primena, kad sąvoka „apleista žemė“ Žemės mokesčio įstatyme atsirado maždaug prieš penkiolika metų, siekiant per mokesčių sistemą paskatinti savininkus tvarkyti žemę. Anuomet Finansų ministerija sukūrė mokestinį „baudos“ mechanizmą, o Žemės ūkio ministerija suformulavo agrarinius kriterijus, kokia žemė oficialiai laikoma apleista, ir sukūrė mechanizmą, kaip ta apleista žemė bus identifikuojama.

Kam tarnauja prievartinė tvarka?

R. Krugelis svarsto, kad savo laiku tai gal buvo ir nebloga paskata sujudinti rinką, jog žemė patektų į gaminančių žemdirbių rankas. „Visgi tai yra prievartinis mechanizmas, kuris man nėra patrauklus ir visada siutina. Ta istorija sena ir plati, gaila, kad valdžios keičiasi, bet žemės rinkos sujudinimo mechanizmas lieka ir, sakyčiau, daro neigiamą įtaką tiek miškų plėtrai, tiek biokuro rinkai ir t. t. Manau, kad panaikinus terminą ir palikus ramybėje žemę, būtų daugiau naudos. Pirmiausia kalbu apie kaimo vietoves, nes miestuose gali būti ir kita tvarka“, – teigė aplinkosaugos specialistas.

Jis neslėpė skeptiškai vertinantis nuolatinį sklypų šienavimą, siekiant išvengti baudų ir didesnių žemės mokesčių. Pavyzdžiui, Skandinavijoje nešienaujamos pakelės, juostos tarp kelių, nes leidžiama klestėti biologinei įvairovei ir t. t. Ir Vilniuje jam gražu matyti nenušienautas žydinčias Neries pakrantes.

„Žmogaus ekologinio sąmoningumo raida pas mus šiek tiek atsilieka ir tai turbūt normalu. Vakarų Europa, ypač Skandinavija, šiuo atžvilgiu pirmauja, o pas mus tai prigyja dar vangiai. Ir prievartavimas šienauti man panašus į tam tikrų interesų žaidimą, kai laimi tie, kurie galbūt nori perimti sklypus ir pan. Gamtoje nieko nėra menkaverčio, nėra nenaudingų krūmų, kaip juos bandoma vadinti, yra natūrali gamtos sukcesija, jos kaita. Kai norima kažką dirbtinai daryti, visada reikia žiūrėti, kam tai yra naudinga. Man, kaip gamtininkui, prievartiniai dalykai niekada neatrodė normaliai“, – konstatavo R. Krugelis.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.