Jeigu ridikėlis, tai raudonas: ar būtinai?

Kodėl ne balti ar geltoni?

Ūkininkė Salvina Kievinienė iš Panevėžio rajono Ramygalos geltonuosius ir baltuosius ridikėlius ankstyvam derliui augina tik šeimos poreikiams, mat, anot pašnekovės, dauguma lietuvių vis dar „įsikibę“ raudonųjų, ypač didelių, tokių kaip ‘Rover H’, kurių skersmuo gali siekti iki 7 cm, o minkštimas nekorėtas, nekartus.

Vis dėlto S. Kievinienė pataria pavasario ir vasaros derliui rinktis nebūtinai didelius, o kuo ankstyvesnius, tuos, kurių vegetacijos laikotarpis būtų kuo trumpesnis. Rezultatą dažnai nulemia sėklos kokybė. Pati mielai augina baltus ir geltonus, pailgus ir apvalius, kuo puikiausiai paįvairinančius salotų skonius.

„Kaip pupelės lietuviui nuo seno geriausios baltos, taip ir ridikėliai reikalingiausi raudoni, – taikliai pastebėjo dr. Danguolė Juškevičienė, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja. – Nulemia tradicija. Nuo seno Lietuvos specializuotos parduotuvės tokiomis sėklomis daugiausia ir prekiavo. Iš tiesų daugeliu atveju nė kiek ne prastesni nei balti, nei geltoni ridikėliai, kuriuos ir pati mielai ragauju. Tyrimų rezultatai rodo, kad baltų ridikėlių minkštimo biocheminė sudėtis labai panaši į raudonųjų ridikėlių. Geltoniems ridikėliams dar sunkiau išpopuliarėti, mat jų išvaizda primena ropes.“

Veislių margumynas

Viena dažnesnių geltonųjų ridikėlių veislių, pastebima specializuotose parduotuvėse, yra ‘Zlata’ – vidutiniškai ankstyva veislė. Šakniavaisiai apvalūs, stambūs, geltona žievele ir baltu, sultingu, pikantiško skonio minkštimu. Ilgai neperauga, ridikėlių galima turėti visą vasarą, sėjant kas dvi savaites.

Iš baltųjų ridikėlių kuo ankstyvesniam derliui ypač tinka švelnaus skonio apvalūs ‘Blanka F1’. Dar viena ankstyva apvalių baltų ridikėlių veislė ‘Acord’ atspari sužydėjimui. Ridikėliai ilgai neperauga, juos galima ir trumpam sandėliuoti.

‘Icicle’ – pailgos formos baltieji ridikėliai, skirti pavasario ar rudens derliui, tinka auginti lauke ar šiltnamyje.

‘Viola’ – ryškiai violetiniai, apvalūs, baltu minkštimu. Šiuos vėlyvos čekiškos veislės ridikėlius galima auginti lauke nuo pavasario iki rudens, užauga per 30–35 d.

Grįžtant prie raudonų ridikėlių, galima paminėti vieną iš naujesnių veislių, išvestų institute Babtuose – ‘Liliai’, kurių odelė raudona su violetiniu atspalviu. Tai vidutinio ankstyvumo neperaugančių, apvalių, stambių ridikėlių veislė, tinkama auginti lauke ar šiltnamyje. Vegetacijos trukmė – 18–17 d.

Institute išvesta lietuviškų raudonųjų ridikėlių veislė ‘Babtų žara’ labai ankstyva. Šakniavaisiai ryškiai raudoni, apvalūs ar šiek tiek ovalūs, dideli. Minkštimas baltas, švelnaus skonio. Vegetacijos trukmė – tik 18–22 d.

Japoniniai rudeniniai ridikai – ne tik balti

Ūkininkė Rita Radžiūnienė iš Vilkaviškio rajono Rūdos kaimo taipogi pripažino, kad pavasarį pirkėjai daugiausia teiraujasi didelių apvalių (kaip ‘Rover H’) ar kitų tradicinių pailgų, labai ankstyvų raudonų ridikėlių baltais galais (‘Diablus F1’), nors šie ir nedidukai.

O rudenį lietuviai turguose ieško įprastų baltų ilgųjų japoninių ridikų (netaisyklingai vadinamų daikonais), o štai kitais, tai pačiai japoninių grupei priskiriamais ridikais sudominti sekasi prasčiau, nors vien jų pavadinimas – arbūziniai – turėtų traukti akį. Šių apvalių baltų (ar baltai žalsvų) ridikų vidus yra rausvas ar raudonas. Tiesa, jų paragavusiems gaiviu, švelniu skoniu nusivilti netenka.

Iš vadinamųjų arbūzinių rudeninių ridikų (angl. Watermelon radish) galime paminėti veisles ‘Miscato Rose Flesh’, ‘Miscato Red’, ‘Read Meat’.

Iš naujesnių cilindro formos baltųjų japoninių ridikų augintojus galėtų sudominti ‘Tama Winter F1’ – balti iš išorės ir vidaus, galintys siekti 50 cm ir užaugti iki 800 g svorio šakniavaisius. Tinkamai sandėliuojami, jie kartais išsilaiko net iki pavasario.

123rf nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.