Jos pražysta pirmosios

Pasaulyje retos veislės

Iš pavasarį žydinčių svogūninių gėlių, tul­pės džiugina ilgiausiai: ankstyviausios pra­žysta balandžio pradžioje, o vėlyviausios – gegužės pabaigoje. Pagal botanines gru­pes susodintoje ekspozicijoje gausiausiai žydėjo Kaufmano tulpių veislės ir hibridai. Ankstyviausios ‘The First’ ir ‘Early Harvest’ išsiskleidžia net kovo pabaigoje. Iškart po jų gėlininkus pradžiugina vienos gražiausių Greigo tulpės ir Fosterio tulpių veislės bei hibridai. Jei pavasaris vėluoja, papūginė tulpė ‘Blue Parrot’ kartais dar žydi ir birželio pradžioje.

2021 m. tulpių kolekcija papildyta nau­jienomis tiesiai iš Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės – 158 veislėmis ir rūšimis. Kai kurios jų mažai platinamos, nekomer­cinės, pavyzdžiui, retos Rembranto ir Coronet (karūnuotosios) grupių tulpės. Didžiausia naujiena – Rembranto grupės veislė ‘Columbine’ violetiniais dryžuotais žiedais, kaip ir kitos šios grupės veislės. Jų dryžuotumas labai panašus į viruso pažeis­tus žiedus. Nauja Coronet grupė irgi dar negausi. Kaip rašo Karališkoji pagrindinė svogūninių gėlių asociacija (angl. Royal General Bulbgrowers Association), tai neįprastos formos tulpės. Visi jų žiedlapiai suspausti šonu, gale sukuriant snapelį, pavyzdžiui, veislės ‘White Liberstar’.

Fosterio grupės ‘Purissima’ šeima pa­gausėjo dar keliomis naujomis veislėmis: ‘Purisima Design’ – žydėjimo pradžioje kremiškai gelsvas pailgas žiedas bežydint išbąla. ‘Purisima Flaming’ – flamingų rausvumo žiedais, ‘Purisima Purple’ – violetiniais žiedais.

Vienos iš retesnių Darvino hibridinių tulpių ‘Cosmopolitan’, ‘Jaap Grot’ bei kitos jų veislės akį traukia ne tik žiedų puošnumu, bet ir lapų dekoratyvumu. Šios užsienietės pirmaisiais metais, kaip ir 2018 m. iš Prancūzijos atkeliavusios tulpės, šiek tiek vėliau dygsta ir žydi. Visus žavi ne tik žiedai, bet ir margaspalviai lapai – jų grožį galima pamatyti būtent dabar, pavasarį.

Kaufmano, Fosterio, Greigo tulpės ir gamtinės mažylių rūšys auginamos alpina­riumuose, gėlynuose, jas galima pražydinti žiemą, skinti puokštėms. Galbūt dėl itin ankstyvo žydėjimo, dauguma šių tulpyčių žiedus skleidžia visai palei žemę, beveik lapuose, todėl ankstyviausioms tulpėms ryškumu sunkoka varžytis su Darvino hibridais, tačiau jos mielos dėl unikalumo.

Kaufmano tulpės

Saulėje Kaufmano tulpių žiedai plačiai išsiskleidžia, nustebindami neįtikėtinu grožiu. Šiai grupei priklauso Vidurinėje Azijoje auganti Kaufmano tulpių (Tulipa kaufmanniana Regel) rūšis, taip pat jos porūšiai, formos, veislės bei mišrūnai arba hibridai su šiai rūšiai būdingomis savybėmis. Pirmą kartą šią tulpių rūšį aprašė Kauno botanikos sodo įkūrėjo prof. Konstantino Regelio senelis, garsus bota­nikas Eduardas Regelis. 1877 m. augalų pavyzdžius jis aptiko Tian Šanio kalnyno vakarinėje dalyje. O rūšies vardas buvo suteiktas tuometinio Turkestano krašto generalinio gubernatoriaus Konstantino fon Kaufmano garbei, kuris 1860 m. čia pakvietė Rusijos gamtos mylėtojų draugijos mokslininkus, norinčius pažinti šį mažai tyrinėtą kraštą.

Kaufmano hibridų žiedų spalva įvairi: balta, kreminė, rausva, geltona, oranžinė, nemažai šioje grupėje ir dvispalvių, kurių vainiklapiai raudoni, o jų apvadai balti, geltoni. Augalai 15–25 cm aukščio. Ypač dekoratyvūs jų lapai, išmarginti rusvai violetiniais, ilgainiui blunkančiais dryželiais. ‘The First’ veislės tulpės panašiausios į laukines, natūraliai augančias Turkesta­ne. Itin mėgstama raudonžiedė veislė ‘Schowwinner’, šviesiai geltonai žydinčios ‘Ancilla’, ‘Guiseppe Verdi’, rausvažiedės ‘Salmon’, ‘Jeantine’.

Fosterio tulpės

Ryškiai raudonais, it šilkas žvilgan­čiais žiedais žydinčios Fosterio tulpės (T. fosteriana Hoog ex Irv.) yra vienos stambiausių tarp rūšinių tulpių. Saulėje plačiai išsiskleidę žiedai tampa beveik plokšti. Tai vešlūs, gana aukšti augalai. Savaime paplitę nedidelėje Zeravšano kal­nyno vakarinės dalies teritorijoje. 1904 m. olandų Tubergeno firmos atstovai iš Vi­durinės Azijos į Olandiją atvežė Fosterio tulpių. Rūšis nesunkiai buvo sukultūrinta, ji viena iš nedaugelio gali augti jūrinio klimato sąlygomis. Olandijoje jos naudotos tarprūšiniam kryžminimui su Kaufmano, Greigo ir kitomis tulpių rūšimis bei veislėmis.

Jų spalvų gama daug įvairesnė nei rū­šinių augalų, nemažai ir dvispalvių žiedų: raudonų ar rausvų su geltonais ar kreminiai balsvais vainiklapių apvadais. Augalai apie 30–50 cm aukščio. Lapai pilkšvai žali su rausvais ir gelsvais pakraštėliais, violetiškai dryžuoti ar dėmėti. Įdomesnės veislės: ‘Juan’, ‘Toulon’, ‘Autorithy’, ‘Golden Em­peror’. Į botaninę rūšį panašiausia veislė ‘Red Emperor’, dar žinoma ‘Madame Lefeber’ vardu.

Greigo tulpės

Šios pražysta kiek vėliau. Žiedai turi tik šiai rūšiai būdingą taurės formą, jų vainiklapiai ties viduriu grakščiai išsilenkę. Žiedlapiai ugnies raudonumo, rožiniai, geltoni, dvispalviai, jų pakraščiai skirtin­gų spalvų. Greigo tulpių veislės gerokai skiriasi aukščiu (15–55 cm). Viršutinė lapų pusė papuošta rudos arba rudai raudonos spalvos dėmelių ir dryžiukų raštu.

Greigo tulpė (T. greigii Regel) pirmą kartą aprašyta botaniko E. Regelio. 1873 m. Sankt Peterburgo botanikos sodas introdukavo vieną iš gražiausių tulpių rūšių. Ši endeminė rūšis auga Uzbekistane, Kizilrodo bei Targilo rajonuose, tarp Aralo ir Kaspijos jūrų, Šiaurės ir Vakarų Tian Šanyje. Gamtinės formos įvairios, daugelis paskelbtos veislėmis. Au­gintojų mėgstamos ‘Greigii Roze’, ‘Oriental Splendour’, ‘Ryto Žara’ (Kazimiero Rimkaus), ‘Toronto’, ‘Ali Baba’, ‘Sweet Lady’, ‘Zampa’, ‘Plaisir’, ‘Miskodeed’.

Botanikų numylėtinės

Vienos egzotiškiausių, botanikos sodo specialistų ypač vertinamos tulpytės pasi­puošia nedidukais žiedais. Šių tulpių VDU Botanikos sode auginama apie dvidešimt rūšių bei veislių. Tai rinktinė klasifikacinė grupė, kuriai priklauso savaiminės tulpių rūšys, jų veislės ir hibridai, turintys išoriškai pasireiškiančių rūšinių tulpių požymių. Dauguma šios grupės tulpių yra žemaūgės, žydi anksti, jų žiedai žvaigždiški. Ant kai kurių veislių žiedynstiebio išauga iki 8 žiedų.

Šios tulpės paperka ir labai savita lapų forma bei spalva, dekoratyviais svogūnais. Selekcininkai laukinėse tulpėse nuolatos ieško pirmtakų kultūrinėms tulpėms išvesti.

Daugelio dėmesį natūralia išvaizda traukia unikalios tulpės: mažoji tulpė (T. humilis) ‘Violacea Yellow Base’ ir ‘Chi­na Coral’, T. neustruvae, T. orithyioides, taip pat T. bifloriformis, puikiosios tulpės (T. praestans) ‘Fusilier’ ir ‘Unicum’. Stiprios, gerai auga net ir daug metų neperso­dinamos, nesunkiai sėklomis dauginasi turkestãninė (T. turkestanica), uruminė (T. urumiensis), girinė (T. sylvestris), T. bifloriformis, T. tarda tulpės.

VDU Kauno botanikos sodo vyriausioji botaninių kolekcijų kuratorė Rita MARŠELIENĖ

Rūtos Antanaitienės ir Rūtos Vaitkevičiūtės nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.