Juodų paukščių invazija

Ūkininką atakuoja sparnuoti plėšikai, o valdžia tebeknarkia letargo miegu.

Akmenės rajono Kanteikių kaimo ūkininkas Antanas Balčiūnas šienaujamose pievose parodė kovarnių, kranklių ir kuosų sugadintus šienainio ritinius. Liepos pirmąją jis suskaičiavo 78 prakirstus ritinius. Prieš savaitę varniniai sugadino 57 šienainio ritinių plėvelę. Ūkininkas sakė, kad į jo laukus nuo pat birželio pradžios atskrenda pulkai garsiai kranksinčių paukščių. Vos tik jis susuka pavytusią žolę į ritinius, užplūsta didelis juodas pulkas, įkyrūs paukščiai snapais ir aštriais nagais pradrasko baltą plėvelę. Be to, kovarnių ir kitų paukščių pulkai nusiaubė 6 ha kukurūzų. A. Balčiūnas sakė, kad juodų skrajūnų padarytą žalą skaičiuoja tūkstančiais eurų.

Sugadinti šienainio ritiniai

Kanteikių kaimo ūkininkas A. Balčiūnas deklaruoja 132 ha, augina grūdines kultūras, apie 60 ha paskyrė pievoms. Kartu su žmona Angele plėtoja mišrios gamybos ūkį. Pieno reikalais daugiau rūpinasi Angelė, o Antanas yra ūkio agronomas, vadybininkas, inžinierius, dirba žemę, sėja, šienauja. Balčiūnai turi nemažą galvijų bandą: laiko 45 piendaves, augina veršelių, prieauglio. „Mūsų pieno ūkis nedidelis. Jau baigiame atsiskaityti su banku, naujos karvių fermos statybai buvome paėmę kreditą. Anksčiau iš pieno buvo menkos pajamos, pastaruoju metu pieno supirkimo kaina normali. Bet dabar viskas pabrango – trąšos, degalai, elektra, taip ir balansuojame, skaičiuojame kiekvieną eurą. Mus užpuolė šimtai juodų paukščių – daug nuostolių pridarė kovarniai, krankliai ir kuosos“, – rodydamas šienaujamas pievas kalbėjo  A. Balčiūnas. Lėtai važiavome prie nušienautoje pievoje išrikiuotų baltų šienainio ritinių. Ūkininkas tą dieną paruošto šienainio nespėjo parvežti arčiau namų ir sukrauti į krūvas. Daugybė juodų paukščių tupėjo ant kelio, nemažai jų šmirinėjo aplinkui šienainio ritinius, kiti tupėjo ant ritinių viršaus. Juodi paukščiai labai budrūs, vos pamatę atvažiuojantį automobilį, suplasnojo sparnais ir nuskrido į netoli esantį miškelį.

A. Balčiūnas įdėmiai apžiūrėjo šienainio ritinius ir pasakė, kad paukščiai tą dieną jų sugadino net 78. Vytintos žolės ritinius ūkininkas vyniotuvu apvynioja plėvele tris kartus, bet įžūlūs paukščiai tvirtą kelių sluoksnių plėvelę nesunkiai prakerta snapu arba pradreskia aštriais nagais.

Kodėl nekompensuojama padaryta žala?

Ūkininkas bandė gelbėti šienainį: kai kuriuos ritinius vyniotuvu iš naujo apvyniojo plėvele, todėl reikėjo pirkti naujos plėvelės, o tuos ritinius, ant kurių buvo mažesni įdrėskimai, užklijavo lipnia plėvele (izoliacija). Per pačią šienapjūtę žmogus turėjo gaišti brangų laiką, be to, nemažos degalų ir kitos sąnaudos, strigo kiti ūkio darbai. A. Balčiūnas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad kasmet didėja kovarnių, kranklių, kuosų ir varnų kolonijos. Paukščiai skraido dideliais būriais, į laukus nusileidžia garsiai klykiančių sparnuočių pulkas ir ten įžūliai niokoja šienainio ritinius.

Ūkininkas minėjo, kad kovarnius ir pilkąsias varnas medžioti galima nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d. Šiltuoju metų laiku, kai prasideda šienapjūtė ir kiti ūkio darbai, paukščiai ūkininkams pridaro daug žalos. Šienapjūtė paprastai prasideda gegužės pabaigoje, šiemet dėl lietingo oro šienauti pradėjo daug vėliau. A. Balčiūno pievose juodi paukščiai pasirodė birželio 11 d., kai buvo susukti pirmi šienainio ritiniai. Kad apsigintų nuo piktų paukščių invazijos, ūkininkas ritinius į sodybą skubiai vežė visą naktį. Pusę ritinių išgelbėjo, o kurie liko pievoje, buvo sugadinti, teko iš naujo apvynioti plėvele. Ir vėliau paruoštus ritinius atkakliai puolė paukščiai, apdergė, prakirto plėvelę. Padaryta didžiulė žala. Kas ją ūkininkui atlygins?

A. Balčiūnas kaip įmanydamas stengėsi atbaidyti įkyrius paukščius, pasidarė didelį skambantį įtaisą, vaikščiojo po laukus ir skambino tarsi kokiu varpu. Nieko nebijo tie įžūlūs paukščiai – pakyla ir trumpam nuskrenda į miškelį arba sutupia ant elektros laidų, o paskui vėl atskrenda didelis juodas debesis ir gadina šienainio ritinius.

A. Balčiūnas stebisi, kodėl ūkininkams nekompensuojama paukščių padaryta žala. Jeigu valdžia taip saugo laukinę fauną, politikai yra dideli gamtos mylėtojai, tai turėtų rūpintis ir duonos augintojais. Ūkininko manymu, Vyriausybė, Seimas, Žemės ūkio ministerija turėtų kuo skubiau aptarti šį klausimą ir priimti sprendimą, kad ūkininkams būtų atlyginta laukinių paukščių padaryta žala. A. Balčiūnas įsitikinęs, kad turi būti reguliuojama varninių paukščių – kovarnių, kranklių, kuosų – populiacija.

Nykus vaizdas kukurūzų lauke

Ūkininkas prasitarė, kad jį į neviltį varo įkyrus juodų paukščių klyksmas. Tas ausį rėžiantis garsus jų karksėjimas neduoda ramybės visą dieną. Kol nebuvo privisę tiek daug varninių paukščių, A. Balčiūnas ramiai ūkininkavo, o dabar ne tik patiria didelių nuostolių, bet ir negali ramiai gyventi.

Apžiūrėjome 8 ha kukurūzų lauką. Nykus vaizdas: vietomis visai nelikę kukurūzų, kitur – vienas kitas stypso. A. Balčiūnas vaikščiojo po išlestų kukurūzų lauką ir kalbėjo, kad pirmą kartą patyrė tokią baisią paukščių invaziją. Kai tik pasėjo, tuoj atskrido juodų paukščių divizija ir pradėjo lesti pasėtus kukurūzus. Snapu padaro žemėje skylutę ir išsitempia kukurūzo sėklą. Paukščiai tame lauke taip pasidarbavo, kad iš 8 ha pasėtų kukurūzų augti liko tik 2 ha, kitur viskas išlesta, apytuštis plotas. Ūkininkas parodė, kad paaugusius kukurūzus paukščiai niokoja toliau: lauke nemažai iš žemės išpeštų pavytusių kukurūzų, matyt, skrajūnai uoliai ieškojo sėklų.

„Pirmi metai, kai įkyrūs juodi paukščiai taip nusiaubė kukurūzų lauką. Baisu. Ankstesniais metais paukščiai lesdavo tik prinokusias burbuoles. Būdavo, atskrenda į kukurūzų lauką, atsitupia ant didelių kukurūzų, ilgai supasi, kol nulaužia burbuolę, o paskui ramiai lesa. Jeigu laukinių paukščių invazija tęsis ir toliau, bus sudėtinga ūkininkauti. Manau, šalies valdžia pagaliau išgirs žemdirbių prašymus ir nedelsdama priims sprendimą padarytai žalai atlyginti. Juk turi būti teisybė ir teisingumas“, – kalbėjo ūkininkas, vis dar neprarandantis vilties dėl kompensacijos patirtai žalai atlyginti.

Autorės nuotraukos

ŪP korespondentė Aldona SIREIKIENĖ