K. Starkevičius. Lietuvos kaimas – laisva ekonominė zona!

Praėjusio, o ir šio finansinio laikotarpio ES Bendroji žemės ūkio politika Lietuvoje ir Europoje patyrė visišką fiasko: gamyba ir žemdirbių pajamos katastrofiškai mažėja; jaunimas bėga iš kaimo; trūksta darbuotojų; biurokratinė našta tapo nepakeliama; bankai nebefinansuoja jaunųjų ūkininkų; investicijos į žemės ūkio sektorių mažėja.

ES Bendroji žemės ūkio politika Lietuvoje ir Europoje patyrė visišką fiasko.

Būdamas žemės ūkio ministru, 2024 metų rugpjūčio – lapkričio mėnesiais stengiausi ištaisyti tiek Europos Komisijos, tiek ir mūsų pastarojo meto klaidas, tuo tikslu inicijavau net kelis Strateginio plano pakeitimus, pasirašiau virš 100 įsakymų mažinančių biurokratinę naštą, skyriau papildomų finansų ūkininkų projektams paremti, mano iniciatyva buvo pradėtos rengti iš esmės naujos deklaravimo taisyklės 2025 metams.

Bet tai – tik gaisro gesinimas, kibiras vandens ant degančio žemės ūkio pastato. Galime ir toliau taip gesinti gaisrą: taisyti reglamentus, direktyvas, įstatymus, įsakymus, išbraukti perteklinius reikalavimus, bet šis kelias ilgas, duobėtas, o rezultatas menkas, ir bijau, kad ir to menko rezultato daugelis šiandien vis dar išdrįstančių imtis ūkininkavimo, gali ir nesulaukti.

Europos Sąjungos Bendrajai žemės ūkio politikai reikia esminių pokyčių, reikia grįžti prie mūsų šaknų, reikia dar ir dar kartą perskaityti Romos sutarties žemės ūkio dalį:

Akivaizdu, kad švelniai tariant YRA NUKRYPTA nuo šių tikslų. Net į strateginius dokumentus, pvz., į Nacionalinį energetikos ir klimato veiksmų planą yra įrašytas „tikslas“ – sumažinti galvijų skaičių!!! Kur logika? Jau ir taip Lietuvoje sutartinių gyvulių skaičius 100 ha ŽŪN sudaro tik 25, kai tuo tarpu ES vidutiniškai sudaro 73 arba beveik 3 kartus daugiau, nei Lietuvoje. Ar tai atitinka Romos sutartį, ant kurios yra sudėti visų 27 ES valstybių narių parašai???

Europos Sąjungos Bendrajai žemės ūkio politikai reikia esminių pokyčių, reikia grįžti prie mūsų šaknų...

Žaliasis kursas užprogramavo žemės ūkio produkcijos sumažėjimą net 25 proc. ir maisto produktų brangimą. 2024 m. žemės ūkio produkcijos, skaičiuojant 1 ha ŽŪN, ES vidutiniškai buvo pagaminta už 2904 Eur, o Lietuvoje – už 1206 Eur arba 2,4 karto mažiau. Tiesioginės išmokos Lietuvoje 2024 m. sudarė 210 Eur/ha arba 78 proc. ES vidurkio (269,3 Eur/ha). EK suplanavo, kad 2027 m. tiesioginės išmokos Lietuvoje sudarys 215 Eur/ha arba 79 proc. ES vidurkio (271,00 Eur/ha). Vėlgi noriu paklausti, kaip tai atitinka Romos sutartį??? Atsižvelgiant į visa tai, žaliąjį kursą vertinu, kaip ES ir Lietuvos priešų provokaciją, siekiant sužlugdyti ekonomiką ir žmonių pasitikėjimą ES ir mūsų valstybe!

Žaliasis kursas užprogramavo žemės ūkio produkcijos sumažėjimą net 25 proc. ir maisto produktų brangimą.

Siūlau visiškai naują 3 (trijų) žingsnių programą, kurią būtina pradėti diegti ne nuo 2030 ar 2050, bet nuo šiandien:

1. Visiškas žemės ūkio skaitmenizavimas:

• Dirvožemio agrocheminiai tyrimai, gyvas (LIVE) pasėlių vaizdas iš kosmoso, ligų, kenkėjų, gyvulių produktyvumo nuolatinis monitoringas, išankstinis perspėjimai apie sausras, liūtis, karščio bangas kenkėjų antplūdžius;
• Išmani technika ir įrenginiai žemdirbiams, galintis apdoroti ir panaudoti skaitmeninę informaciją: išmanūs tręštuvai, purkštuvai, srutų skleistuvai, sėjamosios, melžimo robotai, šėrimo robotai, elektroniniai piemenys ir t.t.
• Dirbtinis intelektas, kaip ūkio agronomas, veterinaras, zootechnikas, vyr. buhalteris, technikos prižiūrėtojas.

2. Visiškai naujas požiūris į biurokratiją ir kontrolę. Pasėlių deklaravimas: ūkininkas daro darbus naudingus ir ūkiui ir aplinkai, o dirbtinis intelektas vertina atliktą „gėrį“ ir apskaičiuoja išmokas. Bet netaikomos JOKIOS BAUDOS. Atsisakyti patikrų vietoje, nes praktika rodo, kad jos yra labai neobjektyvios ir sudėtingėjant taisyklėms žmonės nebesugeba tokių patikrų atlikti kokybiškai.

Atsisakyti bet kokių derinimų su institucijomis dalyvaujant žmonėms, viską automatizuoti, kad leidimą fermai statyti ūkininkas gautų per valandą (pvz., iš anksto numatyti vietas, kur gali būti atitinkamo dydžio fermos ir joms nereiktų jokių leidimų – kaip laisvojoje ekonominėje zonoje Kaune).

3. Užtikrinti reikiamą žemės ūkio finansavimą. Iš vienos pusės parama, iš kitos pusės ilgalaikiai kreditai. Kaip jaunam ūkininkui įsigyti žemės ar pasistatyti sandėlį, jei bankas kreditą duota maksimaliai 10–čiai metų, o dažniausiai visai neduoda??? Pabandykite grąžinti kreditą žemei per 10 metų, reiks mokėti po 1100 eurų per metus, tai kaip jaunam ūkininkui juos uždirbti?

Europos Komisija pripažino, kad ES žemės ūkiui trūksta 62 mlrd. eurų investicijų. Skaičiuoju paprastai, Europoje 159 mln. ha, Lietuvoje – 3 mln. ha. Lietuvai trūksta 1,2 mlrd. eurų.

Įvertinus mūsų atsilikimą ir norint pasiekti, kad pajamos iš 1 ha ŽŪN atitiktų ES vidurkį (pvz., 2904 Eur/1 ha ŽŪN), mums reikia gauti 2,0 mlrd. eurų: 1,0 mlrd. eurų perdirbimui ir 1,0 mlrd. eurų investicijoms į mūsų ūkius.

Štai jums, gerb. Komisare, užduotis ir programa 5–iems metams.

Papildoma statistinė informacija

Istoriniai duomenys ir prognostiniai skaičiavimai (pagal EK metodiką) apie vidutinius tiesioginių išmokų (TI) dydžius (Eur/ha) Lietuvoje ir ES (2015-2027 m.)

Iš lentelės duomenų matome, kad 2024 m. tiesioginės išmokos (TI) Lietuvoje vidutiniškai sudarė 210 Eur/ha arba 78 proc. nuo ES vidurkio (269,3 Eur/ha). Planuojama, kad 2025-2027 m. laikotarpiu TI Lietuvoje padidės nežymiai ir 2027 m. sudarys vidutiniškai 215 Eur/ha ir pasieks 79 proc. ES vidurkio (271,00 Eur/ha).

Žemės ūkio bendroji produkcija (to meto gamintojų kainomis), tenkanti 1 ha naudojamų ž. ū. naudmenų 2004–2024 m., Eur

Iš lentelės duomenų matome, kad bendroji žemės ūkio produkcija (Eur), tenkanti 1 ha žemės ūkio naudmenų, per 20 metų laikotarpį padidėjo nuo 452 Eur (2004 m.) iki 1192 Eur (2024 m.) arba 2,6 karto.

2024 metais 27-iose ES valstybėse žemės ūkio produkcijos, skaičiuojant 1 ha ŽŪN, vidutiniškai buvo pagaminta už 2904 Eur, o Lietuvoje – už 1206 Eur arba 2,4 karto mažiau.

2024 m. žemės ūkio produkcijos, skaičiuojant 1 ha ŽŪN, buvo pagaminta: Nyderlanduose už 19785 Eur, Maltoje – 12800 Eur, Belgijoje – 8347 Eur, Kipre – 7278 Eur, Italijoje – 4709 Eur, Vokietijoje – 4260 Eur, Danijoje – 4252 Eur, Lenkijoje – 2304 Eur, Estijoje – 1119 Eur, Latvijoje – 882 Eur.

27-iose ES valstybėse 100 ha ŽŪN vidutiniškai tenka 73 sutartiniai gyvuliai, o Lietuvoje – tik 25 sutartiniai gyvuliai arba 2,9 karto mažiau.