Ką aukotume ant vokiečių automobilių pramonės aukuro?

Privalumai be analizės Pristatant ES ir „Mercosur“ šalių (Argentina, Brazilija, Urugvajus ir Paragvajus) laisvosios prekybos susitarimą, ir Užsienio reikalų ministerija (URM), ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pabrėžia, kad jis „padengs“ 773 mln. gyventojų rinką ir ketvirtį pasaulio bendrojo vidaus produkto bei leis ES eksportuotojams sutaupyti iki 4 mlrd. Eur muito mokesčių per metus.
„Sudarius susitarimą ir jį įgyvendinant, atsivers svarbios naujos galimybės Lietuvos eksportuotojams, kurių prekyba su „Mercosur“ šalimis iki šiol buvo gana ribota. 2023 m. Lietuvos eksportas į regioną sudarė 141,5 mln. Eur, importas – 67 mln. Eur, ES eksportas į „Mercosur“ šalis – 54,8 mlrd. Eur, importas – 53,6 mlrd. Eur. Atsiveriančios rinkos gali padėti diversifikuoti eksporto kryptis ir sumažinti priklausomybę nuo tradicinių partnerių, todėl svarbu, kad Lietuvos verslas būtų pasirengęs išnaudoti šias galimybes. Tačiau susitarimas reikalauja prisitaikymo iš tam tikrų jautrių sektorių. Dėl numatytų apsaugos priemonių ir finansinės pagalbos tikimasi sumažinti neigiamą poveikį ir užtikrinti, kad ES ūkininkai galėtų konkuruoti globalioje rinkoje“, – „Ūkininko patarėjui“ dėstė ŽŪM atstovai.

Įdomu tai, kad privalumai akcentuojami nesant susitarimo ekonominio poveikio analizės, Europos Komisija (EK) yra įsipareigojusi ją atlikti ir pateikti vertinimą.

Tačiau ne tik Lietuvos, bet ir ES žemės ūkio sektoriaus atstovams ir be gilesnio ekonominio vertinimo akivaizdu, kad būtent šiai sričiai, kuriai taikomi aukšti aplinkosaugos ir maisto gamybos reikalavimai, gali tekti srėbti skaudžiausias pasekmes, nes Pietų Amerikos žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių gamybos sąnaudos yra mažesnės ir dėl klimatinių sąlygų, masto ekonomikos, europiečius lengvai „guldys ant menčių“. Agrarininkai atkreipia dėmesį, kad dėl taikomų skirtingų maisto gamybos standartų nukentės ir mūsų vartotojai. 

Žemės ūkio produktams iš „Mercosur“ šalių bus įvedamos kvotos, pavyzdžiui, jautienai – 99 tūkst. t., tai sudaro 1,6 proc. visos ES pagaminamos jautienos, paukštienai – 180 tūkst. t (1,4 proc. ES paukštienos poreikio), cukrui – 180 tūkst. t (1,2 proc. ES cukraus suvartojimo), medui – 45 tūkst. t, dabartinis ES importas iš „Mercosur“ šalių siekia 30 tūkst. t.

Neįžvelgė tiesioginės grėsmės

Aiškią poziciją dėl sutarties yra išsakęs Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) – pernai gruodį buvo priimtas sprendimas nepritarti susitarimui, nes tai turės tiesioginės neigiamos įtakos šalies žemės ūkio produkcijos ir maisto eksportui. Tokia pozicija buvo priimtina ir žemės ūkio ministrui Ignui Hofmanui. Tačiau šiemet vasarį Seimo Europos reikalų komitete (ERK) svarstant šį klausimą, žemės ūkio viceministras Arūnas Jagminas aiškino, kad ŽŪM palaiko ES ir „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimą, nes atsiranda naujų galimybių Lietuvos eksportuotojams.

„Duomenys rodo, kad šis susitarimas nesukels didelės tiesioginės grėsmės Lietuvos ūkiui, bet norime užtikrinti, kad apsaugos priemonės ir planuojama finansinė pagalba realiai kompensuos galimą neigiamą poveikį ir užtikrins, kad ūkininkai galėtų sąžiningai konkuruoti rinkoje“, – ERK teigė žemės ūkio viceministras.  

Žemdirbių organizacijų atstovai pastebi, kad vien jau tai, jog EK planuoja 1 mlrd. Eur paketą galimiems nuostoliams kompensuoti, rodo, kad problemų gali būti per akis.

Kam nauda, kam nuostoliai

„Ką tik Briuselyje kalbėjomės su oficialiais asmenimis dėl susitarimo – jiems aiškinome, kad paukštininkystės ir kituose sektoriuose bus sunkių pasekmių. Iš esmės blogai, kad mes įsileidžiame į rinką produktus, kurie neatitinka europinės kokybės. Nors visur traktuojama, kad tie produktai atitiks šiuos reikalavimus ir bus labai griežta kontrolė, bet visi pripažįsta, jog realybė gali būti kitokia“, – ŪP komentavo Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas. 

Jis pabrėžė, kad kol kas nėra jokių žadėtų priemonių ir aiškumo, kaip bus kompensuojami potencialūs nuostoliai. „Visi tik „stumia“ šį sprendimą, bet kompensacinio mechanizmo, kaip tai bus daroma, kaip ilgai atlyginama, kol kas nėra. Neseniai mūsų šakos atstovai kalbėjosi su žemės ūkio ministru. Jo nuomone, prieš pritariant susitarimui, EK turėtų pasakyti, kokia iš to bus nauda. Jeigu matoma, kad bus naudinga automobilių pramonei, pirmiausia vokiečių, tai tegul kompensuoja žemės ūkiui, kad nebūtų susitariama jo sąskaita. Jeigu to nėra, turėtume nepritarti susitarimui, o jeigu bus atlyginama – reikia diskutuoti iš naujo“, – teigė G. Kauzonas. LPA direktorius sakė nežinantis, kam Lietuvoje ES ir „Mercosur“ susitarimas būtų labai naudingas, o nuostoliai paukštininkystei ir kitiems žemės ūkio sektoriams būtų tiesioginiai.

Pasak URM atstovų, sudarius susitarimą, „Mercosur“ šalys visiškai panaikins muitus Lietuvai svarbiuose sektoriuose – alkoholiniams gėrimams, odiniams batams, šokoladui, chemijos pramonei, elektros, mechanikos, medicinos įrangai, vaistams, aliejui ir kt. 

Perspektyvu ar miglota?

Akcentuojama, kad „Mercosur“ rinkos atvėrimo galimybės ypač svarbios dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai laisvąją prekybą išstumia apribojimai ir didžiausia pasaulio ekonomika įveda prekybą ribojančias kliūtis bei barjerus. „Pieno produktų eksportuotojams atsivers bemuitės kvotos pieno miltams (10 tūkst. t) ir sūriams (30 tūkst. t), kuriems dabar taikomi 16–28 proc. muitai. Pamažu „Mercosur“ panaikins muitus salyklui, miežiams, šokolado ir konditerijos gaminiams. O patys jautriausi žemės ūkio produktai – jautiena, etanolis, paukštiena, cukrus – buvo apsaugoti, nes be muitų į ES rinką įsileisime tik ribotą kiekį „Mercosur“ produkcijos“, – aiškino ŽŪM atstovai.

Tačiau agrarininkai primena, kad Pietų Amerikos šalys yra vienos iš stambiausių pieno gamintojų, todėl skeptiškai vertina liaupses apie atsiversiančias galimybes pieno produktų eksportui.

ERK posėdyje Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. lietuviškų pieno produktų eksportas pasiekė 100 šalių. „Mums pavyko rasti, kad tik į vienintelę „Mercosur“ šalį – Braziliją – pieno produktų buvo eksportuota už 60 tūkst. Eur, o, pavyzdžiui, į Alžyrą – už 8 mln. Eur, Nigeriją – 2,6 mln. Eur. Kažin, ar pieno produktų eksporto požiūriu tos „Mercosur“ šalys yra perspektyvios“, – svarstė LŽŪBA prezidentas. 

Panašu į spekuliacijas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 11 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.