Europa susitarė su Amerika: ar labai skaudės žemės ūkiui ir agroverslui?

„Manau, kad tai didžiausias kada nors sudarytas susitarimas“, – po valandos trukmės susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kuri atvyko derybų į golfo aikštyną vakarų Škotijoje, žurnalistams sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, praneša agentūra „Reuters“.

15 proc. tarifas taikomas europietiškiems automobiliams, teigė D. Trumpas, ir tai atitinka dalį Jungtinių Valstijų ir Japonijos sudaryto pagrindų susitarimo. Be to, JAV prezidentas pareiškė, kad 50 proc. tarifas plienui ir aliuminiui liks galioti, tačiau U. von der Leyen teigė, kad šis tarifas bus sumažintas ir įvesta kvotų sistema. Be to, EK vadovė pastebėjo, kad 15 proc. tarifas taip pat bus taikomas puslaidininkiams ir farmacijos produktams.

U. von der Leyen teigė, kad abi šalys susitarė panaikinti visus tarifus tam tikriems produktams, įskaitant orlaivius ir jų komponentus, tam tikrą puslaidininkių įrangą ir žemės ūkio produktus.

Susitarimas apima 600 mlrd. dolerių ES investicijų JAV ir „reikšmingus“ ES pirkimus amerikietiškos energetikos bei karinės įrangos srityje. EK vadovė pranešė, kad ES trejus metus kasmet įsigis naftos, suskystintų gamtinių dujų ir branduolinio kuro už 250 mlrd. dolerių. Taigi bendra šių pirkimų suma sieks 750 mlrd. dolerių (638 mlrd. eurų), kad pakeistų rusiškus tiekimus, kurių Europa ir taip siekia atsisakyti.

Liepos 12 d. Trumpas pagrasino nuo rugpjūčio 1 d. taikyti 30 proc. tarifą visam importui iš ES. „15 proc. nereikėtų nuvertinti, bet tai geriausia, ką galėjome gauti“, – sakė U. von der Leyen.

Įtaka žemės ūkiui

Kaip skelbia „wikifarmer“, jeigu ES vis dėlto bus priversta imtis atsakomųjų priemonių, svarbu žinoti, kurių produktų ir paslaugų kainos gali išaugti Europos ūkininkams.

Europos maisto sistema pažeidžiama dėl jos priklausomybės nuo importuojamų aukštos kokybės baltymų. ES žemės ūkio komisaras Christophe'as Hansenas pripažino, kad Komisija rengia „išsamų planą, kaip spręsti didelės ES priklausomybės nuo importuojamų aukštos kokybės baltymų iš riboto skaičiaus šaltinių problemą“. Šios iniciatyvos tikslas – skatinti vidaus gamybą, siekiant pagerinti savarankiškumą ir kartu įvairinti importo šaltinius, kad būtų padidintas aprūpinimas maistu.

Ši priklausomybė ypač skausminga gyvūnų pašarų sektoriui, nes ES šiuo metu vien iš JAV importuoja iki šešių milijonų tonų sojų pupelių, o tai sudaro 44 proc. visų į ES importuojamų sojų pupelių, kurių vertė siekia maždaug 3 milijardus eurų. „Rabobank“ akcentuoja ir ES priklausomybę nuo importuojamos technikos bei sąnaudų, kurias lemia JAV tarifai šioms prekėms, o tai gali padidinti gamybos sąnaudas ir mažinti efektyvumą.

ES šiuo metu vien iš JAV importuoja iki šešių milijonų tonų sojų pupelių, o tai sudaro 44 proc. visų į ES importuojamų sojų pupelių.

ES kasmet į JAV eksportuoja maisto ir žemės ūkio produktų už daugiau nei 30 mlrd. eurų, daugiausia vyno, sūrio, šokolado, alyvuogių aliejaus ir spiritinių gėrimų. Šie didelės vertės produktai sudaro daugelio regioninių ekonomikų visoje Europoje pagrindą. Europos maisto, žemės ūkio ir turizmo profesinių sąjungų federacija (EFFAT) jau perspėjo, kad tarifai Europos maisto produktams turės „pražūtingų pasekmių darbuotojams, įmonėms ir maisto saugumui abiejose Atlanto pusėse“.

ES Parlamento ataskaitoje minima, kad kita svarbi priklausomybė yra trąšos. ES priklausomybę nuo importo padidino karas Ukrainoje ir logistikos, ypač jūrų transporto, sutrikimai. Šie sutrikimai lėmė didesnį kainų svyravimą, sustiprindami neigiamas importo priklausomybės pasekmes svarbiausioms žemės ūkio žaliavoms.

Nors ES yra pagrindinė žemės ūkio technikos gamintoja, Europos ūkininkai tam tikrais atvejais vis dar naudoja amerikietišką įrangą. JAV tarifai gali sutrikdyti tiekimo grandines ir padidinti išlaidas Europos ūkininkams, naudojantiems amerikietišką techniką ar jos dalis.

JAV tarifai gali sutrikdyti tiekimo grandines ir padidinti išlaidas Europos ūkininkams, naudojantiems amerikietišką techniką ar jos dalis.

Kas patirs daugiausia nuostolių?

Ispanija, Prancūzija, Italija ir Graikija, garsėjančios vyno, sūrio ir alyvuogių aliejaus gamyba, greičiausiai nukentės nuo JAV tarifų ES žemės ūkio produktų eksportui. Šios šalys palaiko tvirtus tradicinius eksporto santykius su JAV rinka ir labai priklauso nuo Amerikos vartotojų, kurie perka aukščiausios kokybės maisto produktus.

Pavyzdžiui, Italijos eksporto vertė pernai rudenį siekė 53,3 mlrd. eurų. Pasak „Italianfoodnet“, JAV tarifų įvedimas gali smarkiai paveikti Italijos verslą, ypač maisto ir gėrimų sektoriuje, ir dėl to gali atsirasti iki 100 mlrd. eurų nuostolių.

Panašiai, remiantis Graikijos eksportuotojų asociacijos (SEVE) duomenimis, daugiausia Graikijos eksporto į JAV sudaro alyvuogės ir alyvuogių aliejus, kurių bendra vertė siekia 269 mln. eurų (alyvuogės sudaro 201,6 mln. eurų, o alyvuogių aliejus – 67,97 mln. eurų), po to seka fetos sūris (61,8 mln. eurų), persikai (beveik 47 mln. eurų) ir kiviai (31 mln. eurų). Visiems šiems produktams šiuo metu taikomi nauji tarifai.

Tačiau panašu, jog didžiausią smūgį patirs Ispanija – gyvūninės kilmės produktų, augalinių riebalų ir aliejų eksportas iš šios šalies į JAV pasiekė 1,3 mlrd. eurų, o daržovių, vaisių, riešutų mišinių, gėrimų, spiritinių gėrimų ir acto eksportas 2024 m. siekė 872,22 mln. eurų, rodo Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos duomenų bazės „COMTRADE“ duomenys. Tikimasi, kad alyvuogių aliejus bus produktas, kuris patirs didžiausią smūgį, nes šiuo metu iš Ispanijos į JAV eksportuojama daugiau nei 166 859 tonos pirmojo spaudimo ir ypač pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus, o tai 2023–2024 m. viršijo 6 mlrd. eurų.

Su iššūkiais susidurs ir su pagrindiniai ES žemės ūkio technikos gamintojai. Remiantis ES Komisijos ataskaita, Vokietija, Italija ir Prancūzija kartu sudaro 59 proc. Europos žemės ūkio technikos sektoriaus apyvartos, 40 proc. gamybos įmonių ir 50 proc. sektoriaus darbo jėgos.Anot „Rabobank“ tyrimo, Europos žemės ūkio technikos pramonė dėl šių tarifų yra vienas labiausiai pažeidžiamų sektorių, nes JAV ūkininkai, jau susiduriantys su mažomis pelno maržomis, gali rinktis vietines alternatyvas, užuot pirkę ES įrangą. Tai galėtų turėti didžiulį poveikį Europos gamybos centrams ir kaimo vietovių užimtumui.

Europos žemės ūkio technikos pramonė dėl šių tarifų yra vienas labiausiai pažeidžiamų sektorių, nes JAV ūkininkai, jau susiduriantys su mažomis pelno maržomis, gali rinktis vietines alternatyvas, užuot pirkę ES įrangą.

Yra neaiškumų

Vis dėlto D. Trumpo ir U. von der Leyen pareiškimas palieka daug svarbių detalių nepaaiškintų, svarsto agentūra „Associated Press“ (AP).

Nustatytas 15 proc. tarifas maždaug 70 proc. į JAV įvežamų Europos prekių, įskaitant automobilius, kompiuterių lustus ir vaistus. Tai mažiau nei iš pradžių Trumpo siūlyti 20 proc. ir mažiau nei jo grasinimai padidinti tarifą 50 proc., o vėliau – 30 proc. Dėl likusių 30 proc. prekių dar galima priimti tolesnius sprendimus ir derėtis.

Nors, U. von der Leyen teigė, kad abi šalys susitarė dėl nulinių muitų daugeliui „strateginių“ prekių: orlaiviams ir jų dalims, tam tikroms cheminėms medžiagoms, puslaidininkių įrangai, tam tikriems žemės ūkio produktams ir kai kuriems gamtos ištekliams bei svarbiausioms žaliavoms, tačiau konkretumo čia akivaizdžiai trūko. Ji tik pasakė, kad abi šalys „toliau dirbs“, kad į sąrašą būtų įtraukta daugiau produktų.

Kai kurie neįvardinti ES pareigūnai teigė, kad į nulinių tarifų sąrašą dar gali būti įtraukti riešutai, naminių gyvūnėlių ėdalas, pieno produktai ir jūros gėrybės, tačiau raštiškai tai dar nepatvirtinta – esą Briuselis ir Vašingtonas netrukus paskelbs bendrą pareiškimą, kuriame bus įtvirtintas susitarimas. Bendrame pareiškime bus „kai kurie labai tikslūs įsipareigojimai ir kiti, kuriuos reikės išdėstyti skirtingais būdais“, – sako tie patys neįvardinti ES pareigūnai.

Be to, kaip minėta, Europos bendrovės pagal susitarimą turėtų investuoti Jungtinėse Valstijose papildomai 600 mlrd. dolerių (511 mlrd. eurų), tačiau toks susitarimas nėra teisiškai įpareigojantis ir visiškai neaišku, kokiu būdu EK galės priversti Europos kompanijas tai daryti.

Nuolaidos ir kompromisai

Kaip rašo „The Washigton Post“, Baltieji rūmai kol kas neatskleidė konkrečių prekybos susitarimo, kuris tradiciškai apima šimtus puslapių ir dėl kurio derybos paprastai užtrunka ne vienerius metus, detalių. Taigi kol kas daugelis prekybos specialistų vengia komentuoti susitarimą. 

Bet kuriuo atveju, europiečių nuomone, 15 procentų bendrasis muitas yra daug blogesnis, nei anksčiau tikėjosi Europos pareigūnai, be to, gerokai didesnis nei iki D. Trumpo prezidentavimo buvęs lygis. Tačiau Bendrija siekė išvengti visapusiško prekybos karo su tradiciškai artimiausiu prekybos ir kariniu sąjungininku.

Susitarimo nuostatose nenumatyti ir papildomi ES tarifai JAV prekėms. Bendrija jau kelis mėnesius svarsto apie atsakomuosius veiksmus. ES politikos formuotojai parengė išsamų daugiau nei 100 mlrd. dolerių vertės JAV prekių sąrašą, kuriam galėtų taikyti savo tarifus, jei derybos žlugtų.

Vašingtonas taip pat atsisakė kai kurių pretenzijų, kaip antai: ES buvo spaudžiama daryti nuolaidų technologijų pramonės reglamentams ir maisto standartams. ES pareigūnai tvirtino, jog tai nėra derybų objektas. Po kelių mėnesių netikrumo jie pareiškė, jog nori aiškaus susitarimo dokumento, kuris pagrindinėms pramonės šakoms suteiktų tam tikro stabilumo.

15 procentų bendrasis muitas yra daug blogesnis, nei anksčiau tikėjosi Europos pareigūnai, be to, gerokai didesnis nei iki D. Trumpo prezidentavimo buvęs lygis. Tačiau Bendrija siekė išvengti visapusiško prekybos karo su tradiciškai artimiausiu prekybos ir kariniu sąjungininku.

Nereikšmingas prekybos deficitas?

D. Trumpas dažnai skundžiasi dėl didžiulio JAV ir ES prekybos disbalanso. Ką sako konkretūs faktai?

Praėjusiais metais JAV importavo Europos produktų už beveik 606 mlrd. dolerių,  o Europos pirkėjams pardavė prekių už maždaug 370 mlrd. dolerių. O dėl to susidaręs 236 mlrd. dolerių prekybos deficitas yra Europos nesąžiningumo įrodymas, tvirtina D. Trumpas.

Tačiau JAV turi nemažą prekybos paslaugomis perteklių, pavyzdžiui, finansinių konsultacijų, turizmo ir švietimo srityse, todėl bendri prekybos santykiai yra daug labiau subalansuoti. Atsižvelgiant į bendrą 1,8 trilijono dolerių vertės prekių ir paslaugų srautą tarp JAV ir ES, JAV prekybos deficitas yra mažesnis nei 100 milijardų dolerių, o dauguma ekonomistų teigia, kad tai nereikšminga.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“, po pasibaigusių derybų JAV pareigūnai teigė, kad ES sutiko sumažinti netarifinius barjerus automobiliams ir kai kuriems žemės ūkio produktams, nors ES pareigūnai teigė, kad šių standartų detalės vis dar svarstomos. „Jų rinkos atvėrimo galimybė yra milžiniška mūsų ūkininkams, žvejams, rančininkams, visiems mūsų pramonės produktams, visiems mūsų verslams“, – agentūra cituoja neįvardijamą JAV pareigūną.

Parengė Ričardas Čekutis