Ashburn +15,6 °C Mažai debesuota
Antradienis, 27 Vas 2024
Ashburn +15,6 °C Mažai debesuota
Antradienis, 27 Vas 2024

„Ką pasėsi... 2023“: kokią politiką pasėsi – tokį derlių ir pjausi

2022/12/08


Jau prasidėjo registracija į tarptautinę žemės ūkio parodą „Ką pasėsi... 2023“, kuri tradiciškai vyksta pavasarį. Kaip įprastai čia bus pristatoma žemės ūkiui skirta technika, įranga, technologijos, produktai ir labiau orientuojamasi į inovacijas, skaitmenines technologijas agroverslui, vyks specializuoti seminarai. „Ūkininko patarėjas“ siūlo pasvarstyti, ar nebūtų verta šiai parodai suteikti dar daugiau svarumo, surengiant tarptautinį forumą, kur būtų diskutuojama strateginiais žemės ūkio politikos, kuri nuo 2023-ųjų tampa dar svarbesnė kasdienėje žemdirbio veikloje ir atsiliepia visai visuomenei, klausimais.

Svarbus visų pusių interesas

Tarptautinio forumo metu būtų galima aptarti Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos agropolitiką, bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimo rezultatus, nuo kitų metų startuosiančio Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) galimybes ir kt. Tokiame forume būtų smagu matyti ne tik aukščiausius mūsų šalies vadovus, aišku, ir žemės ūkio, aplinkos ministrus, bet ir kitų ES šalių, ypač latvių, lenkų, vokiečių ir kt. ministrus, europarlamentarus. Temų diskusijoms, galbūt net karštoms, tikrai nestigtų. Gali būti, kad jos sudomintų ir platesnę visuomenės dalį, nes žemės ūkio politika vis labiau tiesiogiai veikia kasdienės duonos, pieno, mėsos ir kitų dar gaminamų ir dar įperkamų produktų valgytojus. 

ŪP pašnekovams iniciatyva įvesti naują parodos dėmenį ir ją pakylėti į tarptautines diskusijas apie žemės ūkio politiką pasirodė įdomi, jau kilo minčių, kokios temos galėtų būti gvildenamos.

Parodą „Ką pasėsi“ rengiančios Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė sutiko, kad daugėjant BŽŪP naujovių, tokia diskusija būtų naudinga. Tačiau, jos manymu, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti pačių žemės ūkio verslo lyderių interesą: ar jie pageidautų tokio aptarimo, kokio formato jis turėtų būti, ar jau pavasarį, ar nukelti į rudenį, kai akademijoje vyksta kitos parodos.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Ji pridūrė, kad organizuojant tokį renginį, būtų svarbus visų pusių suinteresuotumas: žemės ūkio verslo, su BŽŪP susijusių ministerijų, taip pat Seimo komitetų, kurie yra atsakingi už tam tikrus sprendimus žemės ūkyje. „Esant interesui, tokias diskusijas būtų galima suorganizuoti. Pavasarį būtų tinkamiausias metas, tiesa, pakviesti svečius iš užsienio laiko mažoka, bet norint viską galima padaryti“, – svarstė VDU ŽŪA kanclerė.

A. Miceikienė priminė, kad rudenį vykstančioje inovacijų sklaidos parodoje „Inno panorama“ kitąmet planuojama surengti tarptautinę konferenciją, skirtą žaliajam kursui ir jo finansavimo klausimams. „Tokius forumus rengiame kas antri metai, tiesa, jie ne visada sulaukia tokio verslo ir politikų suinteresuotumo, kokio norėtųsi“, – pastebėjo profesorė.

Pakviestų ir aplinkosaugos aktyvistus

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis redakcijai pripažino, kad tokia nauja idėja yra puiki, tik reikia pagalvoti, kaip ją įgyvendinti. „Reikia tai „pavirškinti“, nes kiekvienas organizavimas atsiremia į pinigus, žmones, kurie tai turi daryti. Mūsų komiteto biudžetas – turbūt 2 000 eurų metams. Tokios ir galimybės. Bet pasitelkus atstovaujančias organizacijas, būtų įdomu surengti tokį tarptautinį agropolitikos aptarimą“, – komentavo jis.

KRK pirmininkas prisipažino turėjęs minčių Seime surengti panašią diskusiją – nepriklausomą ir su visais: ir tais, kuriems žemės ūkio ministro įsakymai yra labai geri, ir tais, kuriems jie yra netikę. Kartu susodinti ir aplinkosaugininkus bei aplinkosaugos aktyvistus, kad ir jie pasiklausytų, kas kalbama apie žemės ūkį ir jo problemas.

Verta palyginti šalių strateginius planus

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Raimundas Juknevičius mano, kad tokia iniciatyva keliama tinkamu laiku, nes tikrai yra ką aptarti, vertinti, lyginti ir galbūt daryti išvadas. Po beveik 4 metus trukusio politinio laikotarpio, kada buvo kuriama į žaliąją kryptį ir tvarumą orientuota žemės ūkio strategija, prasideda metas, kai politinio lygio dokumentai turės virsti kūnu.

„Ambicingus ir aukštai iškeltus tikslus reikia nuleisti ant žemės. O tada bus galima įvertinti strateginių dokumentų pagrįstumą, efektyvumą ir naudą. Kai tie dokumentai buvo kuriami, mes, ūkininkai, dažnu atveju skųsdavomės, kad nematome siūlomų priemonių aplinkosauginio, ekonominio ir socialinio efekto vertinimo“, – ŪP pastebėjo LŪS pirmininkas.

Dabar SP pagrindu kuriamos taisyklės – juridinę galią turintys dokumentai, pagal kuriuos žemdirbiai bus skatinami, remiami ir baudžiami. Kadangi reikšminga ES biudžeto dalis skiriama kaimo plėtrai ir žemės ūkiui, politikai gali „pasileisti plaukus“, reguliuodami žaliojo kurso įgyvendinimą šioje srityje.

„Šis laikas labai svarbus, nes pradėjus įgyvendinti žaliąjį kursą, atsiranda naujas reguliavimas, kuris daug ką keičia – ir atitinkamai nusistovėjusią gamybą, ir socialinių ryšių praktiką. Bus daug teisės aktų, kurių turinys gerokai atsinaujina. Ūkininkams labai svarbios pasėlių deklaravimo taisyklės, kurios dabar kuriamos. Pirmiausia jos turi būti lengvai suprantamos tiems, kurie jas įgyvendins. Ne mažiau svarbu, kad jas vienodai suprastų ir ūkininkai, ir tikrintojai, kad nebūtų neapibrėžtumo ir skirtingo interpretavimo“, – aiškino R. Juknevičius, pabrėžęs, kad žemdirbiams neramu ir dėl to, kad taisykles kuriantys biurokratai nepersistengtų ir apsidrausdami prieš ES nepakeltų reikalavimų kartelės, kaip neretai Lietuvoje atsitinka.

Laukia etapas, kai žemdirbiai pradės įgyvendinti taisykles, tada ūkininkai savo kailiu pajus, ar dera žaliosios krypties teorija ir kasdienė praktika. „Kalbant apie tarptautinį forumą, kurį būtų galima surengti parodos metu ir diskutuoti apie žaliąją politiką, strateginius žemės ūkio tikslus, verta palyginti ES šalių strateginius planus, pažvelgti, kaip sekasi vienai ar kitai šaliai kurti taisykles, gal jau pasidalyti ir naudinga praktika, pažanga, todėl forumo atidėti rudeniui nederėtų“, – samprotavo ūkininkų organizacijos lyderis.

Realijos vers keisti strateginį dokumentą

Kuriant SP išryškėjo tendencija, kad viršų ima aplinkosaugos srities ekspertai ir patarimai, o agrarininkai stumiami į šalį. Gal ir kitose ES šalyse yra panašių apraiškų? Tuomet gal verta apie tai plačiau padiskutuoti ir įvertinti tokio reiškinio pliusus ir minusus.

R. Juknevičius patikino, kad kuriant strateginius žemės ūkio politikos dokumentus akivaizdžiai dominavo būtent aplinkos apsaugos ekspertai. Netrukus paaiškės, kaip politiniai tikslai ir uždaviniai dera su gamybine praktika. „Jeigu esi ministras, vis tiek būsi atsakingas, kaip politiniai dokumentai bus įgyvendinami praktiškai. Todėl, nori ar nenori, turi atidžiai pasižiūrėti, kaip naujos idėjos atrodys realiame gyvenime. Tada jau reikia įsiklausyti į žemės ūkio ekspertų ir gamybininkų žodį. Jeigu bus visiškas nesusikalbėjimas, strategija patirs fiasko. Ne ministerijos įgyvendins žaliąjį kursą, o piliečiai“, – apibendrino LŪS pirmininkas.

Kitas dalykas, apie kurį jau pradedama kalbėti, – SP korekcijos, atsižvelgiant į šio meto realijas, geopolitinius ir ekonominius iššūkius ir pan. „Akivaizdu, kad žaliojo kurso pamatai buvo klojami palankiu laiku: ekonomika augo, žmonės vylėsi, kad gyvenimas gerės. Tokiame fone atsirado labai aukšti aplinkosauginiai tikslai. Niekas neįvertino pandemijos, trūkinėjančių tiekimo grandinių, juolab karo rizikų. Dabar ir politikai supranta, kad SP yra perlenkimų, visi įvertino, kad vienas pagrindinių strateginių tikslų – kiekvienai šaliai apsirūpinti maistu“, – aiškino R. Juknevičius. Anot jo, toks suvokimas, ko gero, paskatins koreguoti strateginį žemės ūkio politikos dokumentą. Ir Europos Komisija jau kalba, kad mums reikės neužilgo būti pasiruošusiems jį keisti pagal gyvenimą ir jo iššūkius.

Tikslas – subalansuoti gamybą

Europos Parlamento narys Bronis Ropė sutiko, kad diskutuoti visada gerai, svarbu žinoti, kokių tikslų tuo norime pasiekti. „Naujoji žalioji žemės ūkio politika bus įgyvendinama nuo kitų metų. Kiek SP bus naudingas Lietuvos žemės ūkio ateičiai, kiek jis parems ir išlaikys ūkininkų konkurencingumą ir jų gyvybingumą, parodys rezultatai. Dabar būtų sudėtinga spėlioti. Pokyčių įneša karas Ukrainoje, tampa sudėtinga prognozuoti, kas bus artimiausioje ateityje, kokios bus energetikos, trąšų, maisto kainos, jos svyruoja. Taigi, kol kas daug nepastovumo“, – kalbėjo redakcijai politikas.

Nepaisant viso to, išryškėjo vienas pagrindinių siekių – subalansuoti žemės ūkio produkcijos gamybą. Pasak europarlamentaro, pirmiausia turime žiūrėti, kad pasigamintume pakankamai reikiamų produktų, ko turime daugiau, galime eksportuoti ir pastiprinti ekonomiką ir biudžetą, trečias dalykas – dėmesys tvariai gamybai, kad organinėmis trąšomis „padengtume“ ir augalininkystę, ir gyvulininkystę, o mineralinės trąšos būtų kaip priedas, o ne pagrindinė bazė.

„Tam yra Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kuri atsakinga už kaimo ir žemės ūkio politikos formavimą. Tai – jų kasdienė duona, tam pasitelkiant BŽŪP įgyvendinimui numatytus milijardus“, – teigė B. Ropė.

Kokio žemės ūkio reikia Lietuvai?

Europos Parlamente dirbantis Lietuvos politikas užsiminė, kad netrukus reikės brėžti naujus žemės ūkio politikos kontūrus – jau po 2027-ųjų. „Ko tada sieksime: ar tik išmokų suvienodinimo? Gerai, jei išmokos bus suvienodintos, o kas toliau? Apskritai, kokio žemės ūkio Lietuva nori? Žemdirbiai dirba taip, kaip sudarytos sąlygos. Dabar augina grūdus, rytoj gali auginti ir vištas – jie siekia būti gyvybingi, uždirbti, kad darbas nenueitų veltui. O ko siekia valstybė? Kokioje vietoje atsidurs mūsų vartotojas: ar mes valgysime iš savo, ar iš lenkų sandėliuko?“ – esminius klausimus kėlė B. Ropė.

Planuojant ateitį reikalingas pamatas, nuo kurio turėtume tvirtai atsispirti, kitaip tariant, įvertinti, kokių rezultatų pasiekta per praėjusius strateginius laikotarpius, kur klysta ir ko galima pasimokyti. Ar reikalavimai, ypač sulaukę kritikos, buvo naudingi, ar pasiekta tikslų? Ar apskirtai nestinga ekspertinių išvadų ir jų viešo aptarimo?

„Tikrai būtų įdomu tokiame forume paanalizuoti ir apsvarstyti: ką planavome ir ką pasiekėme, kad būtų galima žvelgti į ateitį ir dėlioti tęstinius tikslus. Būtų labai gražu pažiūrėti 2014–2022 m. rezultatus, jeigu jau turėsime šio laikotarpio duomenis, bent jau 2014–2020 m. duomenys jau turėtų būti“, – svarstė europarlamentaras.

Pasak politiko, ekspertiniu lygiu būtų galima įvertinti Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje sukurtas ekoschemas, paanalizuoti, kiek pasiteisino žalinimo reikalavimai, kurie buvo privalomi, o dabar sukurtos ekoschemos siūlomos pasirinkti savo noru. „Pagrindinis tikslas – pasigaminti reikiamų ir prieinamų maisto produktų ir išlaikyti gyvybingą žemės ūkį. Jau supratome, ką reiškia pirkti naftą, dujas. Taip galėtų atsitikti ir dėl maisto produktų. Jeigu visą kiaulieną importuosime, tiekėjas kokiu nors metu gali pasakyti, kad jos nėra. Ką tada valgysime –
sojos kepsnius?“ – dar kartą žemės ūkio, kaip strateginio sektoriaus, svarbą pabrėžė politikas.

Ministras kalba „į temą“

ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas dr. Antanas Venckus ŪP sakė, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas jau yra iškėlęs idėją, kad parodai reikėtų suteikti didesnio politinio ir tarptautinio svorio, jos metu surengiant tarptautinę konferenciją.

„Kol kas ministerijoje diskutuojame apie galimą konferencijos tematiką, todėl vertiname pasiūlymą kelti ES BŽŪP įgyvendinimo klausimus, kurie labai svarbūs Lietuvos ir kitų ES šalių ūkininkams. Tai yra viena iš galimų ir svarstomų renginio tematikų, kartu su galimybe pristatyti mūsų gamintojų produkciją užsienio partneriams ir reaguoti į dabartinius geopolitinius iššūkius. Taigi, artimiausiu metu tikimės ministerijoje susidėlioti kitų metų ministerijos renginių finansavimo klausimus ir užbaigti diskusijas apie šio renginio pobūdį, tematiką ir įgyvendinimo galimybes“, – teigė A. Venckus, patvirtindamas, kad ŪP redakcijos iniciatyva sutapo su ŽŪM projekcijomis.

 

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/02/27

Žemės ūkio ministrai sutarė dėl atsako į krizinę padėtį žemės ūkyje

Atsižvelgdami į tebesitęsiančius ūkininkų protestus ir remdamiesi pirmininkaujančios Belgijos informacija bei Europos Komisijos parengtu neoficialiu dokumentu dėl reikalavimų supaprastinimo, Europos žemės ūkio ministrai vasario 26 d. Taryboje...
2024/02/27

Prof. Robertas Van Vorenas: šiandien Rusija yra praradusi teisę egzistuoti

„Teoriškai kalbant, nematau priežasties, kodėl Rusija negalėtų grįžti į civilizuotą pasaulį. Juk Vokietija tai padarė po Antrojo pasaulinio karo, po visų žiaurumų, masinių žudymų ir naikinimų. Tačiau su Rusija bus gerokai sudėtingiau:...
2024/02/27

Elektros kaina biržoje artėja prie mažiausios praėjusių metų kainos

Vidutinė elektros energijos kaina vasario 1–27 d. siekė 0,075 Eur/kWh be PVM, o tai 36 proc. mažiau už šių metų sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,117 Eur/kWh be PVM. Biržoje „Nord Pool“ vidutinė elektros kaina &sc...
2024/02/27

Tarptautinės operacijos metu sulaikyti asmenys, neteisėtai per Lietuvoje veikusią finansų įstaigą legalizavę daugiau kaip 2 mlrd. eurų

Šiandien Lietuvos, Latvijos ir Italijos teisminės ir teisėsaugos institucijos tarptautinės operacijos metu sulaikė du asmenis, įtariamus neteisėtu lėšų legalizavimu per anksčiau Lietuvoje veikusią finansų įstaigą. Įtariama, kad nuo 2...
2024/02/27

APVA: 12 mln. eurų saulės elektrinėms išdalinta per pusantros valandos

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) antradienį pradėjus priimti paraiškas paramai gyventojų saulės elektrinėms įsirengti, tam skirta 12 mln. eurų suma išdalinta per pusantros valandos, sako APVA atstovė Eglė Pliuskuvienė.
2024/02/27

Nuo žmogaus papilomos viruso paskiepyta 13 tūkstančių berniukų

Nuo praeitų metų vasario Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina pradėti skiepyti 11 metų sulaukę berniukai. Per pirmuosius vakcinacijos metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis n...
2024/02/27

Smulkiajam verslui apie atsiskaitymų priėmimo negrynaisiais pinigais galimybes

Vartotojų galimybės pasirinkti jiems priimtiną atsiskaitymo būdą gerėja, tačiau dalis gyventojų vis dar susiduria su situacijomis, kai prekybos vietoje negali atsiskaityti norimu būdu. Verslo atstovai svarsto, koks būdas priimti atsiskaitymus jiem...
2024/02/27

2 iš 10 lietuvių mokėtų gynybos mokestį, trečdalis – prieš daugiau lėšų krašto apsaugai

Du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti vadinamąjį gynybos mokestį, tačiau daugiau nei trečdalis apskritai nemano, kad lėšų krašto gynybai reikia skirti daugiau, rodo BNS užsakymu „Vilmor...
2024/02/27

Ūkio vystymo strategijų daug. Kur link sukti?

(VDU ŽŪA langas) Žemės ūkis yra sudėtingesnis nei daugelis kitų verslų, su kuriais paprastai lyginamas. Tai sąlygoja betarpiškas žemės ūkio sąryšis su gamta. Moksliniuose darbuose ir politiniuose dokumentuose bei sprendimuose pažymim...