Ką rodo pasėlių stebėjimas

Nuo gegužės 6 dienos daugelyje rajonų sulaukta augalams itin reikalingų kritulių. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) valdomų 97 agrometeorologinių stočių duomenimis, vienuose rajonuose iškrito vos 7 mm kritulių, kituose – net 55 mm.

Tačiau lietus problemų neišsprendė – stichinis meteorologinis reiškinys, sausra augalų vegetacijos laikotarpiu, iš laukų vis dar nesitraukia. Gegužės 11 d. sausra fiksuota Akmenės, Radviliškio, Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio ir Mažeikių rajonų savivaldybėse.

IKMIS sistemoje galima rasti išsamią informaciją, kuriose konkrečiose šių savivaldybių seniūnijose buvo fiksuota sausra. Duomenys apskaičiuoti remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir LŽŪKT meteorologinių stočių duomenimis.

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, vyraujantis žieminių kviečių išsivystymo tarpsnis BBCH 32 – apčiuopiamas antro stiebo bamblys. Atšilę orai spartina augalų vystymąsi. Ypatingai pailgėjo tarpubambliai, todėl reikia parinkti tinkamą ilgo veikimo augimo reguliatorių, kuris tiks jūsų pasirinktai augalų auginimo technologijai.

Kviečių dryžligė šiuo metu yra labiau išplitusi nei lapų septoriozė. Kviečių pasėliuose nustatyta nuo 12 iki 100 proc. dryžligės pažeistų augalų – liga jau pažeidė ir antruosius išsivysčiusius lapus. Kviečių dryžligės plitimui ypač palankūs šilti ir drėgni orai, dažnos rasos bei krituliai. Didžiausia rizika kyla atsėliuotuose kviečiuose, taikant minimalų žemės dirbimą ar tiesioginę sėją į ražieną, nes pagrindinis infekcijos šaltinis išlieka augalų liekanos dirvos paviršiuje. Ant lapų pasirodančios gelsvai rudos ar rudos dėmės su ryškiu gelsvu apvadu rodo aktyvų ligos plitimą. Ligai intensyvėjant dėmės susilieja ir gali pažeisti didelę lapo dalį, o tai tiesiogiai mažina fotosintezės plotą ir būsimo derliaus potencialą. Stipriai išplitusi kviečių dryžligė gali lemti iki 50 proc. grūdų derliaus nuostolių.

Lapų septoriozės plitimas kol kas mažesnis, tačiau vyraujant lietingiems orams jos rizika sparčiai didėja. Šios ligos sukėlėjas iš apatinių lapų į viršutinius plinta su lietaus lašais, todėl svarbu stebėti apatinius lapus ir vertinti naujų infekcijų atsiradimą. Efektyviausia apsauga nuo lapų septoriozės pasiekiama fungicidus panaudojant per 5–7 dienas nuo infekcijos pradžios.

Šiuo augimo tarpsniu svarbu ne tik įvertinti ligų plitimą, bet ir pasirinkti tinkamą fungicidų naudojimo strategiją. Mokslininkų tyrimai rodo, kad pilnos fungicidų normos dažniausiai užtikrina efektyvesnę ligų kontrolę, ypač esant dideliam infekciniam fonui ar jautresnėse veislėse. Tai ypač aktualu laukuose, kuriuose kviečiai auginami po kviečių arba taikoma supaprastinta žemės dirbimo sistema.

Sėjamųjų žirnių būklė

LŽŪKT augalininkystės konsultantai pradėjo ir sėjamųjų žirnių pasėlių dinaminius stebėjimus. Šiais metais didžioji žirnių sėja vyko balandžio 15–20 dienomis. Stebimų pasėlių vyraujančios veislės: 'Ingrid ' (34 proc.), 'Salamanca' (23 proc.), 'Respect'(14 proc.).

Dygstantiems žirniams pavojingiausi sitonai. Suaugėliai, intensyviai maitindamiesi, lapų pakraščiuose padaro U formos taisyklingas iškandas. Augalai per daug nuo suaugėlių pažeidimų nenukenčia, išskyrus tuos atvejus, kai jų gausu žirnių dygimo metu ir nugraužiami augimo kūgeliai. Daug daugiau žalos padaro lervos, misdamos azotą fiksuojančiais šaknų gumbeliais. Stipriai lervų pažeisti augalai skursta, labai lėtai auga. Visi šie simptomai rodo azoto trūkumą. Tai ypač išryškėja, kuomet vyrauja ir kitos žirniams augti nepalankios sąlygos.

Sitonų pažeidimų daugiau laukų pakraščiuose. Panaudojus insekticidus, kai tik pastebimi sitonų pažeidimai, mažėja suaugėlių aktyvumas, tačiau insekticidų naudojimas lervoms įtakos beveik neturi. Lietuvoje nuo sitonų rekomenduojama purkšti, kai žirnių dygimo metu viename kvadratiniame metre randama 5–10 vabalų.

Žieminių rapsų būklė

Jau buvome įpratę, kad Lietuvoje žieminiai rapsai pradeda žydėti dar nesulaukus gegužės, tačiau šiemet net ir gegužės 11 dieną nemažai laukų dar nebuvo nusidažę geltona spalva. Stebėjimų duomenimis, rapsai šiuo metu yra pasiekę BBCH 59–63 išsivystymo tarpsnį.

Po geros savaitės žiedlapiai pradės masiškai byrėti – tuomet bus tinkamiausias laikas naudoti fungicidus nuo baltojo (sklerotinio) puvinio. Ši infekcija ypač pavojinga tada, kai sutampa trys pagrindiniai veiksniai: grybo askosporų plitimo laikotarpis, rapsų žydėjimas (pradėję kristi žiedlapiai) ir didelė santykinė oro drėgmė. Kad askosporos galėtų užkrėsti rapsus, jos turi patekti ant augalo dalių, kuriose pakanka drėgmės ir maisto medžiagų grybui sudygti bei vystytis. Tinkamiausias maisto šaltinis askosporoms yra rapsų žiedlapiai, žiedadulkės ir apvytę lapai. Ant žiedų patekusios askosporos kartu su byrančiais žiedlapiais nukrenta ant lapų ir prie jų prilimpa.

Po sausros atėjus lietingam laikotarpiui, sparčiai augantys rapsų stiebai sureagavo fiziologiniais plyšimais. Tokie pažeidimai augalams sukelia papildomą stresą ir sudaro palankesnes sąlygas infekcijoms plisti.

LŽŪKT informacija